Institucijos, saugančios žmogaus asmens ir turto teises Lietuvoje

Teisės teorija - mokslas, tiriantis socialinius mechanizmus, kaip ir kodėl soc. žm. Trys teisinės būties lygmenys: 1) t idėjos, t egzistuoja žmonių sąmonėje, tačiau šioje idėjoje jau slypi noras virsti t norma, 2) t norma - projektas, oficialiai valstybės paskelbtas, suvienytas su valstybės prievarta ir dėl to tapęs visuotinai privaloma elgesio taisykle, 3) teisiniai santykiai - t n leidimai virsta praktiniu žm.

Teisė kaip kultūros reiškinys: nes t - žmogaus kūrinys, o juo būdamas prasideda nuo žm. sąmonės -- idėjų. T kūrybos atveju kūrėjo idėja transformuojasi į elgesio taisyklę, o materialiosios k a - į daiktus.

L. Gumplovičiaus prievartos teorija: vienos gentys privertė kitas laikytis savo interesus ginančių normų, po to jos švelnėjo. Čia valstybė ir t - organizacinės priemonės įgyvendinti stipriųjų valią, paversti jų interesą visai visuomenei privalomo elgesio taisykle. Klasinės teisės teorija (marksizmas) t- ekonomiškai ir politiškai viešp klasės valia, paversta įstatymu.

Šis apibrėžimas nusakė t paskirtį, būdingą pradinėms visuomenės raidos stadijoms, kai v ir t tebuvo prievartos įrankiai nuosavybę turinčios mažumos rankose. R. von Jheringo “interesų jurisprudencija”: žmogus gimsta be teisių, privalo gauti, kovodamas su kitais, ttrukdančiais šias teises įgyti, jomis naudotis (vergovės, baudžiavos panaikinimas). T susideda iš 2 strukt elementų: intereso ir jo apsaugos mechanizmo.

Šiai sampratai būdingi požymiai: kintant žm. Visuomeninės sutarties teorija: t ir valstybė atsiranda iš būtinybės kompromisu derinti priešingus žmonių interesus. T suprantama, kaip priešingų interesų kompromisas, pavirtęs bendro elgesio taisykle. Solidarumo arba “socialinių funkcijų” teorija: nuolatinis asmeninių ir visuomeninių tikslų derinimas.

2) darbo pasidalijimu (asmuo kultūriškai nepakankamas sau - negali pasigaminti visų reikmenų, priverstas bendrauti, keistis paslaugomis. T p ir kiekviena klasė yra viena kitai reikalinga, nes atlieka t tikrą misiją. Teologinė arba dieviškoji teisės kkilmės teorija: pirmoji t samprata, t paskirtis - saugoti ne tik stipriųjų, bet visų žm. gerovę. Jei ji siekia visų gerovės, ji negali atsirasti iš žmogaus, kuris egoistas.

T - dievų dovana, skirta švelninti žm. Prigimtinės teisės teorija: t saugo tuos žm. interesus, kuriuos šis ne prasimano, o kurie slypi jo prigimtyje - gyvybėje, sveikatoje, orume, kurie žm. būtini, kuriuos praradęs nustotų būti kas yra. Prig t visada buvo žm. kuriamas teisės idealas, pagr. 1) prigimtinė teisė - rinkinys normų, reglamentuojančių žm. elgesį ir priklausančių tai žm. 2) prigimtinė teisė nėra tikslinės žm. veiklos rezultatas, o egzistuoja nepriklausomai nuo žm.

Teisinis pozityvizmas ir sociologinė teisės samprata

Teisinis pozityvizmas: ideologija, pagrįsta valstybės vaidmens t pabrėžimu. T - valstybės nustatytų ir valstybės valią išreiškiančių įpareigojančių teisės normų rinkinys. Normatyvinė (etatistinė) teisės samprata: siekiama susiaurinti teisės sampratą iki elgesio taisyklės ir tyrinėti teisę tik logikos bei kalbos požiūriu, čia t - ne procesas, o būsena, prasidedanti t norma ir jos taikymu.

Sociologinė teisės samprata: raginama nuo teisės esmės pereiti prie teisės funkcijų klausimo, kokiais konkrečiais pavidalais teisė “egzistuoja”, reiškiasi asmens ir visuomenės gyvenime. Teise čia laikoma ne tai, kas parašoma teisės normų aktuose, o kas nusistovi žmonių santykių praktikoje. Įstatymų leidėjas ne sukuria naują elgesio normą, o ją tik atranda, fiksuoja, kai ji jau susiformavusi žmonių santykių praktikoje.

Rašytiniai šaltiniai tik tada teisės normos, jei jie taikomi faktiškai, daro realų poveikį žm. eelgesiui. Iš to išplaukia, kad teisė - tai pagarbos reikalavimas ir įsipareigojimas pagarbai, teisės terminais - subjektyvių teisių ir pareigų vienovė. Siekiant užsitikrinti saugumą, turi garantuoti artimo saugumą. Subjektinė teisė atskirta nuo pareigos - pprivilegija, pareiga be teisės - prievolė.

Teisių ir pareigų vienovė apsaugo individą nuo vergavimo visuomenei, o visuomenę - nuo individo agresijos. Termino “teisė” etimologija: pas terminas atsirado neseniai (vartota “tiesa”), 1904 “Istorija abelna”, žodžiai reiškiantys tiesumą, tiesią liniją ir kt. kalbose reiškia teisę. Jei teisė - subjektinių teisių ir pareigų pusiausvyra, tai yra tiesi linija, kur nei teisės neiškyla virš pareigų, nei atvirkščiai (svarstyklės).

Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis; valstybės sankcionuota teisė vietoj prigimtinio būvio virsta ppozityviąja teise, ji tampa privaloma, pritari jai ar ne; svarbiau kaip įstatymą vykdyti, o ne jo turinys. Pozityvizmo formuojama normatyvistinė teisės samprata yra abejinga humanistiniam teisės turiniui. Ištinka krizė, todėl gręžiamasi į teisės turinį - žm. Institucinė teisės samprata valstybė įeina į teisės esmę kaip teisėkūros subjektas (prigimtinę verčia pozityviąja) ir kaip teisinių imperatyvų privalomumo garantas.

Institucinės teisės samprata parodo kokio pobūdžio yra prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. Jis yra genetinis - pozityvioji t išvedama iš prigimtinės, kita vertus jis yra norminimo ir sankcionavimo santykis - pozityvioji teisė paverčia prigimtinės teisės idėjas konkrečia valst ginama elgesio taisykle. Teisės ir valstybės santykis priklauso kam skiriamas pirmumas - teisei ar valstybei.

Normatyvistine t samprata - pirmumas skiriamas valstybei. Pilietinė t samprata - teisės šaltinį sudaro bendrosios žm. vertybės, egzistuojančios aukščiau nei valstybė, pagal jas žm. sudaro tarpusavio sutartis ir normina jomis savo elgesį - teisė pirmiau už valstybę. Sociologinė t samprata teisę kildina iš realiai susiklosčiusių socialinių santykių, teisė ir valstybė yra t p lygmenyje, egzistuoja jų vertybinė pusiausvyra, nes teisę formuoja tiek valstybė, tiek žm. ssantykiai.

Ikikapitalistinės arba “neišvystytos” teisės stadija - to laikotarpio visuomenėje kartu funkcionavo 2 teisės sampratos: viena teisę suprato kaip stipriojo valią, paverstą visuotinai privalomo elgesio taisykle (viešoji teisė), kita - kaip priešingų interesų derinimą kompromisu, akcentuojant santykio dalyvių lygiateisiškumą (miestų teisė). Kapitalistinės epochos teisė - visuomenė demokratėjo miesto teisės principus nuosekliai verčiant visos teisės principais, tai buvo išplėstinės teisinės demokratijos pradžia.

Teisės principai

Teisės principai. Principo sąvoka - pagrindinės teisinės idėjos, vertybinės orientacijos, kurios nurodo, kaip konkrečiomis teisės normomis turi būti reguliuojami žmonių santykiai, kad įgautų teisių ir pareigų vienovės pavidalą ir būtų humanizuojami bei demokratizuojami. Bendrieji teisės principai - būdingi visai teisės sistemai, persmelkia kiekvieną šaką, nurodo kaip t b formuluojamos tos teisės normos ir oorganizuojamas jų vykdymas, kad būtų apsaugomos pagr. žm. teisės.

Principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę tarpšakiniu lygmeniu, šie p būdingi kelioms teisės šakoms (pvz. ir dėl kurio egzistuoja. Kadangi teisė atsiranda iš žm. bendravimo, todėl skirta jį valdyti, atsižvelgiant į žmonių lygybę, tiesiogine prasme saugoti visų visuomenės narių teises ir lemti jų įgyvendinimą. 2) pozityvistinis - žmogaus teisės kyla iš valstybės, ši savo nuožiūra jas žmogui suteikia, o panorėjusi gali ir atimti - totalitar valst. Žmonės iš prigimties nėra lygūs.

Diskriminacija - savavališkas asmens teisių atėmimas, ribojimas. Diferenciacija - teisių pridėjimas, lengvatų suteikimas valstybės priemonėmis, bet tik tiems asmenims, kurie patys objektyviai nepajėgia minimaliai garantuoti savo pagr. Teisės funkcijos - teisės poveikio žmonių elgesiui kryptys ir būdai. Teisinio reguliavimo priežastys: klasinėje visuomenėje teisinėmis priemonėmis imamasi reguliuoti žmonių elgesį siekiant legalizuoti vienų socialinių grupių agresiją kitų grupių atžvilgiu, slopinant pasipriešinimą; demokratinėje visuomenėje - derinti priešingų gr.

Teisinio reguliavimo objektas ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos: objektas - tas socialinis žmonių elgesys, kuriam daromas poveikis teisės normomis. Socialinis žm. elgesys - tai žm. tarpusavio santykiai, kuriais žm. siekia apsaugoti ir įgyvendinti savo teises. Teisės reguliavimas negali būti visuotinis, jis reguliuoja tik reikšmingiausius santykius. Visuomeniniai santykiai patenka į teisinio reguliavimo sferą, jei atitinka vidinius ir išorinius požymius.

Normatyvizmas pagrindžia teisinių reguliavimo ribų nebuvimą - kuo nedemokratiškesnė valstybė, tuo labiau kišasi į žm. Teisinio reguliavimo metodas: rodo kaip, kokiu būdu teisė reguliuoja socialinius santykius; tai teisinio poveikio žžmonių elgesiui būdų ir priemonių sistema. Tai g b įsakymas, draudimas, įgalinimas, rekomendacija, pagyrimas ir t t. Dispozityvinis t reg metodas -viskas, kas neuždrausta pozityviosios teisės normų, leidžiama, galioja privačioje teisėje.

Lietuvos administracinis suskirstymas

Teisinio reguliavimo metodo priklausomybė nuo vyraujančios t sampratos ir pol režimo; juo valstybė aktyviau kišasi į žmonių santykius, tuo labiau suvalstybinamas visuomeninis gyvenimas, tuo didesnis teisinio reguliavimo imperatyvumas. Totaliniame režime valst institucijoms, pareigūnams nustatomas dispozityvus režimas, valdomiesiems - imperatyvusis. 2) formos požiūriu išplėtotos, sukonkretintos.

1)teisinė psichologija - jausmai, išgyvenimai, kuriuos žmonės patiria susidurdami su teise. Ji atlieka svarbų vaidmenį garantuojant galiojančios teisės veiksmingumą. 2)teisinė ideologija - tai pažintinė teisinės sąmonės pusė - suformuluotas ir išreikštas žmonių požiūris į teisę, tai susistemintų teisinių pažiūrų, principų ir įv visuomenės sluoksnių teisinių reikalavimų išreiškimas. Teisinės psichologijos ir teisinės ideologijos santykis - t p yra emocinis postūmis formuotis tam tikros vertybinės orientacijos ideologijai.

Teisėkūros sąvoka - tai visuomenės ar įgaliotų valstybės institucijų veikla, kuria siekiama sukurti, pakeisti, panaikinti teisės normas atsižvelgiant į visų visuomenės narių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. TTeisėkūra plačiąja prasme - stichiškas, nereguliuojamas procesas, kurio metu visuomenėje formuojasi poreikis vienas ar kitas vertybes apsaugoti teisiškai. Tai skirtingų socialinių grupuočių interesų kovos procesas, jo metu susiformuoja ribos, nubrėžiančios įstatymų leidėjų gaires.

3) sutartinė teisės n formuluojamos konstitucinio, ekonominio it kt sutartyse. a)teisinis siūlymas (siūlyti įstatymą t teisę seimo nariai, prezidentas, vyriausybė, 50 tūkst. b)procedūrinis projekto svarstymas (išklausoma iniciatorių, atitinkamo komiteto nuomonės, svarstomas aptariant kiekvieną straipsnį, už kiekvieną pataisą balsuojama atskirai. a)akto pasirašymas ir paskelbimas (seime priimtas įstatymas siunčiamas prezidentui pasirašyti, paskelbti.

Teisėkūros jjuridinė technika - sistema kalbinių, loginių, organizacinių priemonių ir procedūrų, kuriomis formuluojamos, išdėstomos, teisės normos, rengiami, išleidžiami, sisteminami t normų aktai. Tikslai - racionaliai reguliuoti visuomeninius santykius, vengti spragų, išdėstyti teisės normas taip, kad jų adresatas jas aiškiai suprastų.

3)t n kalbai kkeliami reikalavimai - vartojami 3 r terminai: bendrieji neteisiniai t; bendrieji teisės t; specialūs teisės t. 5) T privalomumą garantuojančių priemonių priklausomybė nuo t sampratos ir politinio režimo - demokratijoje teisė kyla iš visuomenės interesų, pagr. 6)Visų t šakų normų privalomumo garantavimas vienodo veiksmingumo priemonėmis - Viešosios t normų imperatyvai yra garantuojami abipuse santykio dalyvių nauda, jų turtu, o nesant turto - asmenine laisve.

privačiosios t normų imperatyvai garantuojami tik abipuse santykio dalyvių nauda ir atsakovo turtu. Visuotinis t normų privalomumas reiškia, kad kiekvieną t pažeidimą turi lydėti atitinkamų sankcijų taikymas. 7) Sisteminis teisės normų veikimas - g b suprantamas dvejopai a) kaip teisės normos vidinių elementų (hipotezės, dispozicijos, sankcijos sąveika), b) kaip pačių t normų tarpusavio sąveika.

T n skirstomos į materialiąsias (nustato pirmines turiningas santykio dalyvių teises ir pareigas) ir proceso (nustato teisines procedūras, kaip pasinaudoti materialiosios t normomis). Teisės normos formaliųjų ir turiningųjų požymių sąveika - Formalūs - norminamasis pobūdis, formalus apibrėžtumas, visuotinis privalomumas ir jo garantavimas abipuse nauda bei valstybės prievarta, sistemingumas; turiningieji - laisvė, lygybė, teisingumas.

Formalieji t normos požymiai kalba apie tą formą, kurią turi įgauti turiningieji požymiai, kad galėtų funkcionuoti praktiškai. Socialinės normos - tai elgesio taisyklės , kurios skirtos reguliuoti žmonių tarpusavio santykius ir kurių vykdymas garantuotas santykio dalyvių abipuse nauda, taip pat valstybinio arba visuomeninio poveikio priemonėmis. Teisė normų ir moralės normų sutampantys ir besiskiriantys požymiai - glaudžiai susiję, nes moralė - ttai vidinis žmogaus įsitikinimas gerbti kito asmens interesus (teises) ir kartu savanoriškas tokios pagarbos reiškimas.

2) dažnai (ne visada - stalinistinė teisė) yra to paties turinio ir turi tą patį tikslą - išreikšti žmonių interesus. Jos viena kita remiasi, papildo.. 1) Kilmė. moralės normos tampa elgesio taisyklėmis tik kai visuomenės dauguma įsisąmonina jų reikšmingumą. 2) Reguliavimo apimtis. T normos reguliuoja svarbiausius žmonių santykius, moralės n gali reguliuoti ir tokius santykius, kurie nepatenka į teisinio reguliavimo lauką (draugystė).

3) Teisių ir pareigų detalizavimo laipsnis. Teisės normos yra griežčiau apibrėžtos,moralės n g b išsakoma tik bendra pareiga (nevok). 4) Išraiškos forma. 5) Būdai užtikrinantys teisės ir moralės n vykdymą. Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis sąlygos - Techninės n - elgesio taisyklės nurodančios kaip žm. turi elgtis su daiktais, technologijomis, gamtos reiškiniais, kad būtų saugu ir ekonomiška. 1) Reguliavimo objektas: t n reguliuoja žmonių tarpusavio santykius, techninės - žm.

2) Kūrybos subjektas: tech. normas kuria konkretūs specialistai, soc normas - tam tikras žm. 3) Formuluojamo elgesio taisyklės pobūdis: soc normos išreiškia subjektyviai privalomo elgesio taisyklę, tech. 4) Poveikio už nesilaikymą pobūdis: pažeidus tech. Tech. n virtimas soc teis normomis - virsta , kai kompetentingos valstybės institucijos jas sankcionuoja. Teisės normos vidinė struktūra - tai vidinių normos elementų organizacija, apibūdinanti teisės normą kaip vientisą, bet struktūrintą elgesio taisyklę.

Hipotezė - spėjimas, kad įvyks tokie gyvenimo faktai, kurių atžvilgiu reikės elgtis pagal dispozicijoje aprašytą elgesio taisyklę. Ji jungia teisės normą su gyvenimu. Dispozicija - aprašomas teisės subjektų leidžiamo ar privalomo elgesio apimtis, atsiradus hipotezėje aprašytoms aplinkybėms. Sankcija - tai tesinio poveikio priemonė, kuria susiaurinamos t pažeidėjo teisės už reguliacinės t normos reikalavimų nevykdymą, arba skatinamoji priemonė už teisėtą eelgesį. 1. 1.1. 1.1.1. 1.1.2. 1.1.3. 1.2. 1.3. 1.4. 2. 1. 2. 3. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros.

Teisės normos loginės ir tekstinės struktūrų santykis - loginė susijusi ...

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai teisės principai, užtikrinantys asmens ir turto teisių apsaugą Lietuvoje:

tags: #institucijos #saugancios #zmogaus #asmens #ir #turto