Tvoros statyba sklypo ribose yra svarbus klausimas, susijęs su nuosavybės teisėmis, kaimynų santykiais ir teisiniais reikalavimais. Šiame straipsnyje aptarsime, kokius žingsnius reikia žinoti statant naują tvorą, kada reikalingas kaimyno sutikimas, kaip spręsti finansinius klausimus ir kokiais atvejais reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Be to, aptarsime galimus nesutarimus su kaimynais dėl statinių savo sklype.
Įvairių tipų tvoros gali būti statomos laikantis skirtingų reikalavimų
Kaimyno Sutikimas Statant Tvorą
Ar statant tvorą bus reikalingas kaimyno sutikimas, priklauso nuo to, kurioje vietoje tvorą norima statyti ir kokio akytumo - pralaidumo šviesai. Statant tvorą, kurios aukštis ne didesnis kaip 2 metrai skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, kaimyno sutikimas reikalingas:
- Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant.
- Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.
Taigi, jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi.
Jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis, tokiais atvejais arba reikia išlaikyti vieno metro atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos, arba reikia rašytinio kaimyno sutikimo.
Pietinėje sklypo pusėje reikalavimų tvoros akytumui teisės aktų leidėjas nenumato. Jei norite įsirengti, pavyzdžiui, tinklinę ar segmentinę tvorą, kuri yra visiškai pralaidi šviesai, kaimyno sutikimo nereikės, jei tvoros konstrukcijos neperžengs sklypo ribos.
Tačiau tendencijos mūsų šalyje tokios - žmonės nori kuo daugiau privatumo ir renkasi kone aklinas tvoras. Vadinasi, tokių tvorų statybai sutikimas būtinas visais atvejais, jei nenorime tvoros sklypo šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje atitraukti vieno metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
Tais atvejais, kai kaimyno sutikimo reikia, nepavykus susitarti teks tvorą statyti laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų - išlaikant insoliacijos arba atstumo reikalavimus. Statyti bendrą tvorą, t. y. tvorą bendromis lėšomis, kaimynai gali nutarti tik bendru sutarimu. Dažnai girdime, kad „aš pastačiau tvorą, o kaimynas atsisako susimokėti“.
Kartais pasitaiko net ir tokių atvejų, jog atsikrausčius naujakuriams ateina kaimynai ir paprašo susimokėti už tai, kad jie prieš kelis metus pastatė tvorą ir pastariesiems statyti nereikės. Noriu akcentuoti, kad tokie reikalavimai nėra pagrįsti.
Vadovaujantis LR žemės įstatymu, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tad jei nutarėte statyti tvorą, tai nereiškia, kad kaimynas turi pritarti tvoros statyboms ar net ją finansuoti.
Nebūtų sąžininga, jog vienas kaimynas stato jam patinkančio dizaino tvorą, o kitas - privalo finansuoti. Minėtas teisinis reglamentavimas, mano manymu, šiai dienai puikiai atitinka pamatinius principus: sąžiningumą, teisingumą, protingumą.
Statybą Leidžiantis Dokumentas (SLD)
Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio.
Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tokiam statiniui statybos leidimo nereikia išskyrus atvejus, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokiais atvejais statybos leidimas reikalingas, jeigu žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Taigi, norint statyti aukštesnę nei 2 metri tvorą, pavyzdžiui, miesto teritorijoje SLD reikės, o kaimo - ne.
Tvoros statybos etapai
Senos Tvoros Keitimas
Kiekvienu atveju reikia vertinti, kam tvora priklauso. Pavyzdžiui, jei tvorą įsirengiau aš savo žemės sklype - bet kada galiu ją ardyti ir keisti kita. Tuo atveju, jei tvora buvo įrengta bendra su kaimynu - tvorą ardyti ir keisti galima tik bendru sutarimu.
Vėlgi, jei susiduriama su atveju, kai sena tvora priklauso kaimynui ir, pavyzdžiui, buvę įsigyto turto savininkai davė sutikimą tokios tvoros statyboms, tuomet tvorą pakeisti vėlgi galima tik bendru sutarimu.
Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir pasikeitus savininkams nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.
Pasikeitus kaimyninio sklypo savininkams galios ankstesnio savininko duotas sutikimas.
Tvoros Statyba Svetimame Sklype
Jei žemės sklypai yra suformuoti, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, tai apie paklaidas ir tolerancijos ribas kalbėti negalime. Nerasite teisės akto, kuris numatytų, kad kaimynas gali jūsų sklype statyti tvorą, o po to teisintis paklaida.
Tuo atveju, jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju.
Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.
Tvoros Statyba, Kai Sklypas Bendras
Teisės aktai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Praktikoje itin dažnai ant vieno žemės sklypo statomi sublokuoti namai ir pan., tad butų, kitaip vadinamųjų kotedžų, savininkai neretai klausia, kaip gali įsirengti tvorą, kokie reikalavimai taikomi? Praktikoje tokiais atvejais dažniausiai yra sudarytos naudojimosi tvarkos dar kotedžų įsigijimo nuosavybėn metu, kuriose aptariamas ir statinių statymas, nusimatoma, kas kuria sklypo dalimi naudojasi.
Taigi, jei šalys susitarė, kad gali statyti statinius ir pan, reikia vadovautis naudojimosi tvarka. Jei tvarkos nėra, bendra nuosavybe šalys disponuoja ir ją valdo bendru sutarimu. Jei susitarti su bendraturčiu nepavyksta - teks kreiptis į teismą, kur geriausia iškart pasitvirtinti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei tokios nėra.
Atstumai Nuo Tvoros Iki Kitų Statinių
Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo. Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.
Dažniausiai užduodami klausimai
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar galima sodų bendrijos sklype be raštiško kaimynų sutikimo tverti tinklinę tvorą, kurios aukštis 1,8 m? | Reikia žiūrėti į vietinius reikalavimus ir bendrijos nuostatus. |
| Ar galima ant sklypo ribos statyti tvorą su betono pamatu? Kaimynas nesutinka, kad tvoros pamatas būtų ant ribos. Ar reikalingas kaimyno sutikimas? | Reikalingas kaimyno sutikimas, jei pamatas peržengia sklypo ribą. |
| Ar reikalingas kaimyno raštiškas sutikimas, jei noriu statyti vielinę ar segmentinę tvorą iki 1.50 m ant savo sklypo ribos? Tai bus šiaurinė ir rytinė pusės. | Priklauso nuo tvoros aklinumo ir vietinių reikalavimų. |
Elektros Įvedimas Į Sklypą
Elektros įvedimas į sklypą yra svarbus etapas, kuris dažnai reikalauja atnaujinti elektros stulpus ir tiesti naujus kabelius. Tačiau, kaip ir tvoros statybos atveju, elektros įvedimas gali sukelti nesklandumų su kaimynais, ypač jei darbai atliekami privataus sklypo ribose be išankstinio susitarimo.
Nesutarimai Dėl Statinių Sklype
Susipykti su kaimynais galite ne tik dėl tvoros tvėrimo, bet ir pastatų savo sklype. Šiltnamis, pavėsinė, pirtis ar bet koks kitas statinys jūsų sklype gali privirti košės, jeigu nesilaikysite taisyklių ir atstumų.