Žemės Ūkis Lietuvoje: Finansavimo Ypatumai, Investicijos ir Iššūkiai

Žemės ūkis Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant finansavimo ypatumais ir baigiant geopolitinėmis aplinkybėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius žemės ūkio finansavimo aspektus, investicijas, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje.

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas Lietuvoje

Miškų Ūkio Finansavimas: Privataus ir Valstybinio Sektorių Priešprieša

Įprasta manyti, kad miškų ūkio subjektai patys save finansuoja: pavasarį sodina biržes, vasarą ugdo jaunuolynus, rudenį papildo neprigijusius sodmenis, žiemą kerta. Tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė ir dažnai nepalanki, netgi diskriminacinė privataus miškų ūkio atžvilgiu. Panagrinėkime du miškų ūkio finansavimo epizodus, pradedant nuo žaliavos įsigijimo kainos.

Mūsuose, skirtingai nei kitose šalyse, beveik šimtu procentų pajamų miškininkystėje gaunama iš apvaliosios medienos gamybos ir prekybos. Jei neturėsi ko kirsti ir kam parduoti, arba pardavinėsi už labai žemą kainą, ilgai įmonė netemps. Kaip tik dabar pastebima tendencija, kad vis daugiau privačių įmonių, negalėdamos užtikrinti bent minimalių pajamų iš prekybos mediena dėl ženkliai kritusių apvaliosios medienos kainų ir išaugusių mokesčių, parduoda verslus ir miškus. Dešimtys įmonių, kurios kelis dešimtmečius nuosekliai dirbo, parduodami šimtai hektarų miško.

Taigi, privatus miško savininkas ar įmonė, kuri verčiasi miškų ūkio veikla, perka rinkos kainomis biržes iškirtimui arba naudoja savo turimus miškus. Miško savininkų, kurie naudotų vien savo miškus yra vienetai, absoliuti dauguma rinkos žaidėjų investuoja savo lėšas įsigyjant žaliavą, rinkos kaina. Šiuo metu “stataus miško kaina” rinkoje yra 30 eur už kubinį metrą. Jei kirtimų metu planuojama pagaminti 1000 kubinių metrų medienos, vadinasi vien už žaliavą teks pakloti 30 000 eur.

Valstybės Įmonių Padėtis

Kaip šiuo atveju yra valstybės įmonėms miškų urėdijoms, kurių pusę, beje, dirba nuostolingai? Remiantis kiekvienais metais aplinkos ministro tvirtinamų nenukirsto valstybinio miško kainomis, nesunkiai galime pamatyti, kad už žaliavą valstybės įmonės miškų urėdijos moka vidutiniškai du kartus mažiau, nei privatus sektorius. Kitaip tariant, pigiai perka iš valstybės žaliavą (o ši pigiai parduoda), kad galėtų sukti kasdienį verslą.

Nereikia pamiršti, kad valstybinių miškų valdytojai miško žemę valdo patikėjimo teise, t. y. ją pradėdami valdyti, nepatyrė jokių išlaidų, o įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas šiose įmonėse vertine išraiška į apskaitą nėra neįtraukiami. Dar daugiau, valstybiniai miškų ūkio rinkos dalyviai nemoka 15% GPM.

Miškų Ūkio Veiklos Finansavimo Programa

Kitas epizodas susijęs su tokia gana paslaptinga, specialia miškams skirta miškų ūkio veiklos finansavimo programa. Programos biudžetas yra artimas 9 milijonų eur, vien minėtų valstybinių institucijų “kaina” sudaro daugiau nei pusę viso programos biudžeto, atitinkamai 4,3 ir 0,9 milijono eur. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vien iš privataus miškų ūkio sektoriaus 5% privalomųjų atskaitymų į šią programą pervedama daugiau nei 2 milijonai eurų, o programos biudžeto eilutė, pagal kurią gali būti skiriamos lėšos privačių miškų savininkams sudaro net (!) 0,2 milijono eurų. Dukart pigiau įsigyji žaliavą, moki dukart mažesnius mokesčius, nemoki už ūkinės veiklos projektavimą, jei nori, gauni pinigų žemei įsigyti.

Žemės Ūkio Technikos Finansavimas

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius bendrovė „Luminor lizingas“ išsiveržė į žemės ūkio technikos finansavimo rinkos lyderius ir lizingu finansavo daugiau nei 60 proc. visų žemės ūkio technikos (traktorių ir kombainų) įsigijimų Lietuvoje. Apie 98 proc. Šių metų sausio - gegužės mėnesiais bendrovėje „Luminor lizingas“ buvo sudaryta beveik dvigubai daugiau lizingo sutarčių žemės ūkio technikai įsigyti nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Bendra šių lizingo sutarčių suma buvo apie 250 proc. didesnė nei 2020 metų sausį - gegužę, o vidutinė vienos lizingo sutarties suma - 30 proc.

„Žemės ūkio technikos finansavimo apimtys šiemet gerokai išaugo ir pagrindinė priežastis, greičiausiai, yra ta, kad pernai ūkininkai į naujus įsigijimus žiūrėjo rezervuotai - stebėjo, kaip pandemija atsilieps jų produkcijos supirkimui, tad buvo sumažinę ir investicijas į naujus įrenginius. Šiemet investicijos į žemės ūkį atsigauna ir tas lėšas, kurias pernai sutaupė, ūkininkai šiemet naudoja ūkio plėtrai, darbų efektyvumui ir našumui didinti. Jau ne pirmus metus lietuviai dažniausiai perka vieno didžiausio pasaulyje žemės ūkio mašinų gamintojo „John Deere“ techniką, o šiemet jos įsigijimai bendrovėje „Luminor lizingas“ buvo apie 50 proc. didesni nei 2020 metų sausį - gegužę.

Šiemet taip pat pastebimas ir išaugęs vilkikų bei priekabų finansavimo poreikis. Pernai bendrovėje „Luminor lizingas“ sudarytų sutarčių skaičius vilkikui ar priekabai įsigyti buvo apie 30 proc. mažesnis nei 2019 metais. Šiemet bendrovė finansavo apie 13 proc.

Žemės ūkio technika

„Didelį postūmį plėsti kreditavimo apimtis šiemet mums suteikė kartu su Europos investicijų banku atvertas SVV kreditavimo portfelis, dėl kurio didžiajai daliai ūkininkų galime pritaikyti palankesnes skolinimosi sąlygas. Žemės ūkis yra viena iš mūsų prioritetinių sričių ir jai skiriame ypatingą dėmesį, užtikriname kuo paprastesnį ir operatyvesnį technikos įsigijimo lizingu procesą. Perkant įrangą iš mūsų partnerių tinklo ūkininkams nereikia niekur papildomai vykti, technikos įsigijimo ir jos finansavimo sutartis jie pasirašo prekybos vietoje“, - sakė Ž.

„Luminor“ yra trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas Baltijos šalių bankininkystės rinkoje, 2021 m. kovo pabaigoje turėjęs 14,9 proc. indėlių ir 16,9 proc. paskolų rinkos dalis. 2300 „Luminor“ darbuotojų aptarnauja 870 000 klientų. 1 lygio kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas yra 23,4 proc., o akcinis kapitalas sudaro 1,7 mlrd.

Iššūkiai ir Ginčai Žemės Ūkio Sektoriuje

Iššūkiai, su kuriais susiduria verslas, veikiantis žemės ūkio srityje, būna labai įvairūs ir kartais itin specifiniai. Žemės ūkio industrijoje civiliniai ginčai kyla dėl sutarčių nevykdymo tiek dėl gamtinių sąlygų, tiek dėl iš esmės pasikeitusių rinkos kainų, tiek dėl daugybės kitų priežasčių. Iš to dažnai kyla netesybų ar nuostolių klausimai.

Išvestinės finansinės priemonės, skirtos apsisaugoti nuo žaliavų kainų pokyčių, grūdų eksportuotojų sektoriuje yra itin dažnai naudojamos, tačiau valstybės institucijoms tokie sudėtingi instrumentai yra sunkiai suprantami. Tai kelia eiles klausimų Mokesčių inspekcijai, Konkurencijos tarybai ir kitoms institucijoms. Tarptautinė prekyba žemės ūkio produkcija, augalų apsaugos priemonės trąšomis neišvengiamai susijusi su muitinės teise, importo ir eksporto procedūromis. Įmonių įsigijimai, plėtra, reorganizavimai, tai sritys, kur sėkmingai sujungiame mokesčių, korporatyvinės ir bylinėjimosi skyrių atstovus.

Investicijos į Žemės Ūkio Paskirties Sklypus

Investavimas į žemės ūkio paskirties sklypus paprastai vyksta dėl vienos iš dviejų priežasčių: siekis uždirbti iš vertės pakėlimo ir siekis uždirbti iš produkcijos gamybos (auginimo). Žemės ūkio paskirties sklypų vertės kėlimas dažniausiai vyksta keičiant paskirtį į gyvenamąją arba komercinę, priklausomai nuo vietos ir taip siekiant sukurti teritoriją, kurioje galėtų prasidėti gyvenamųjų arba komercinių objektų statybos.

Ūkininkavimas ir Nuoma

Analizuojant žemės ūkio paskirties sklypų ūkininkavimui segmentą, reikėtų pastebėti, kad derlingiausiuose regionuose, šiaurinėje bei centrinėje Lietuvos dalyje, 2017-aisiais metais įsigijimų tempai kiek prislopo. Iš vienos pusės yra ribota pasiūla, nes jau daugiau nei penkerius metus vyksta žemės ūkio paskirties sklypų konsolidacija ir natūraliai mažėja teritorijų tinkamų įsigijimui.

Antra priežastis - žemės ūkio paskirties sklypų kainos penkerius metus šuoliavusios į viršų dviženkliais procentais pasiekė ribą, kada galbūt geriau ne pirkti, o nuomotis. Galiausiai, nuo 2014 metų sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas, ribojantis dirbamos žemės valdų dydžius, kai kurioms bendrovėms ir ūkininkams apribojo galimybes įsigyti naujus žemės ūkio paskirties sklypus, tad jie neturi kitos galimybės kaip tik nuomotis. O tai sukuria gana neblogą investavimo alternatyvą tiems, kurie nesivaiko didelių pelnų, bet nori užtikrintai įdarbinti turimus pinigus bei turėti paklausų turtą ateityje - žemės ūkio sklypų, tinkamų ūkininkavimui, įsigijimas ir nuoma, galinti atnešti 3-4 proc. metinę grąžą. Mano vertinimu, tai gana saugi investicija, nes žemės ūkio paskirties sklypų, tinkamų ūkininkavimui, paklausa yra ir išliks didelė ateityje, todėl neturėtų kilti problemų ją išnuomoti.

Sklypų Vertės Didinimas

Kiek kitaip yra su žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimu, siekiant padidinti jų vertę. Mano vertinimu tai vienas rizikingesnių investavimo variantų, nes tokių sklypų įsigijimas yra visiškai spekuliacinis, tikintis, kad pakeitus paskirtį, atsiras pirkėjas, sumokėsiantis pageidaujamą kainą. Bėda ta, kad paskutiniu metu rinkoje stipriai padaugėjo tokių spekuliacinių sklypų ir galima teigti, kad norinčių parduoti yra daugiau nei norinčių pirkti. Vadinasi, sėkmės faktorius mažėja, o tikimybė, kad tokia investicija gali užstrigti ilgesniam laikui - didėja. Manau, kad šiuo metu tokio tipo investicijas reikėtų vertinti labai atsargiai.

Kartais, tinkamoje vietoje nupirkus žemės ūkio paskirties sklypą, pakeitus paskirtį ir paruošus NT vystymui, galima sklypo vertę padidinti net keletą kartų. Tiesa, tokių galimybių šiandien jau būtų sunku surasti, kadangi norinčių taip uždirbti daugėja, o tokiam vertės pakėlimui tinkamų sklypų - mažėja.

Situacija Didmiesčiuose ir RaJonuose

Didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, žemės ūkio paskirties sklypų per metus sudaroma vos po keliasdešimt. 2017 metais tokių teritorijų įsigijimai sumenko indikuodami, kad šis segmentas miesto teritorijose baigia išsisemti. Kiek kitaip yra didmiesčių rajonuose, kur žemės ūkio paskirties teritorijos sudaro didžiąją jų dalį.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonai kiekvienais metais auga - statomi vienbučiai, dvibučiai namai, kartais ir mažaaukštės statybos daugiabučiai. Vykstant plėtrai, įsisavinami žemės sklypai, plėtojama infrastruktūra ir tokiu būdu kažkada vystymui neįdomios teritorijos darosi patrauklesnės. Mano vertinimu, rajonuose tinkamai identifikavus būsimą plėtrą šiandien dar galima rasti sklypų, kuriuos būtų galima įsigyti ir tikėtis vertės padidėjimo tiek pakeičiant paskirtį, tiek ir dėl vykstančios plėtros, kuri didina tos vietovės patrauklumą.

Valstybinės Žemės Pardavimas ir Ūkininkų Nuomonės

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pristatė pakoreguotas Žemės įstatymo pataisas, kuriomis ūkininkams būtų leista iš valstybės nusipirkti nedidelius - iki 3 hektarų ploto sklypus, besiribojančius su pirkėjo žeme.

Ūkininkų nuomonės dėl šių pataisų skiriasi. Vieni teigia, kad tai žingsnis į priekį siekiant sukonsoliduoti žemės sklypus, kiti nuogąstauja dėl galimybės didiesiems ūkiams įsigyti dar daugiau žemės. Taip pat svarstoma, ar jauni ūkininkai sugebės efektyviai ūkininkauti su nedideliais sklypais, ar jiems reikalinga papildoma infrastruktūra ir parama.

Pagal ministerijos siūlymą žemės sklypas būtų parduotas ketvirtadaliu brangiau nei jo vertė, nustatyta individualaus vertinimo būdu. Ministras K. Žuromskas teigė, kad pagal dabartinius verčių žemėlapius iš žemės pardavimo valstybė galėtų gauti apie 828 mln. eurų.

Bankų Požiūris į Žemės Ūkio Sektorių

SEB banko verslo klientų ir institucijų departamento vadovė teigia, kad bankas žemės ūkio sektorių yra įsivardinęs kaip strateginį, todėl ir mažėjant subsidijų bus ieškoma sprendimų, kad investicijos, suplanuoti pirkiniai būtų įgyvendinti. Bendradarbiavimas tarp bankų ir ūkininkų vyksta labai sklandžiai, progresuoja ir vystosi gerąja linkme, nes vyksta atviras dialogas.

Bankai vertina projektus per tvarumo prizmę: ar ūkininkas bus tvarus ir konkurencingas bent penkerių metų perspektyvoje, ar jis gali investuoti, kad atitiktų tvarumo reikalavimus. Vis dėlto, inovacijas stabdo ir baimė būti skolingam, ir neapibrėžtumas, pavyzdžiui, mažėjanti grūdų kaina ir brangstančios trąšos, didėjantys įvairūs reikalavimai žemdirbiams.

Perspektyvos ir Rekomendacijos Ūkininkams

Siekiant didesnės pridėtinės vertės kūrimo reikia ieškoti modernizacijos, efektyvesnių kelių, inovacijų, investicijų į technologijas, o taip pat būtina siekti kooperacijos arba konsolidacijos, nišinio verslo vystymą, produktų gamybą. Jau dabar vyksta ūkių konsolidacija, jie stambėja taip įgaudami didesnę derybinę galią, pavyzdžiui, geresne kaina pirkti trąšas, susiderėti dėl didesnės grūdų ar pieno kainos. Masto ekonomika žemės ūkyje būtina siekiant didinti efektyvumą, galvojant apie modernizavimą ir naujų technologijų diegimą.

Lietuvos ūkininkai turi dar aktyviau galvoti, kaip mažinti žaliavų eksportą ir kurti dilesnę pridėtinę vertę. Jei Afrikos šalys pradės investuoti į žaliavų perdirbimą, turėsime rimtai įvertinti savo konkurencingumą, todėl kuo greičiau būtina persiorientuoti ir gaminti produktus, kad ir nišinius, bei taip diversifikuoti verslą.

Bendras patarimas ūkininkams - kurti didesnę pridėtinę vertę, diversifikuoti savo verslą arba rinkose, arba kuriant kelis verslus, kurie padėtų panaikinti cikliškumą. Ir jau matome - dalis verslininkų galvoja, kaip tai padaryti.

Pagrindiniai iššūkiai ir galimybės Lietuvos žemės ūkyje:

tags: #isigijimai #zemes #ukyje