Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos pasipriešinimas sovietų agresijai 1944-1946 m., apimantis partizanų kovas ir okupacinio režimo represijas. Šis laikotarpis, žymintis antrosios sovietinės okupacijos pradžią, pasižymėjo ypatingu gyventojų pasipriešinimu, siekiant apginti savo laisvę ir nepriklausomybę. Straipsnyje remiamasi archyviniais dokumentais, partizanų prisiminimais ir istoriniais tyrimais, siekiant nušviesti šio laikotarpio įvykius.
Šaltinių Bazė ir Istoriografija
Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Pagrindiniai šaltiniai, leidžiantys patikimai dokumentuoti kovos prieš Pasipriešinimą eigą 1944-1945 m. apimtimi:
- Lietuvos ypatingasis archyvas;
- Literinės bylos;
- Operatyvinės įskaitos agentūrinės ir kitų fondų operatyvinės bylos;
- Baudžiamosios bylos;
- Kitų archyvų medžiaga;
- Laisvės leidiniai;
- Sovietmečio darbai;
- Rezistencinė ir išeivijos istoriografija;
- Atsiminimai ir užrašai, nuotraukos.
Taip pat naudojami atsiminimai bei KGB užsakyti, parengti ir patikrinti straipsniai. Prieinamos medžiagos - J.Lukšos-Daumanto "Partizanus" bei kitų archyvų slapti fondai.
Archyviniai Šaltiniai
Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Šaltinių gausu muziejuose, bibliotekose, asmeniniuose archyvuose. Tyrinėjimo eigoje, pvz. saugomos bylos buvo ir tebėra aprašymo stadijoje, nuo 1992 m. pasikeitė pats archyvo pavadinimas, pakito bylų numeracija ir t.t.
Lietuvos ypatingasis archyvo padalinio Lietuvai archyvas ėmė formuotis 1945 m. pradžioje - kovo mėn. - įsakymų fondas ir t.t. Šiandien yra saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Palyginus su 1953 m. 1994 m. informacijos apie 1944-1946 m. laikotarpį.
Literinės bylos buvo užvestos Šilutės ir Pagėgių apskritims: 1945 m. mėn. - NKVD ir rugsėjo mėn. apskrities ir miesto bylas. Jos buvo užpildyti daugiausia 1944 m. liepos-gruodžio mėn. ir kartais 1945 m. pradžios medžiaga. Nuo 1948 m. liko iki 1984 m. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų aps. dokumentų originalų ar jų vertimų į rusų kalbą.
Šaltinių Patikimumas
Šiuo klausimu yra dvi kraštutinės nuomonės. Reikia vengti tiek "falsifikatofobijas", tiek primityvizmą. Okupantų vadovybės neturėjo nei laiko, nei galimybių klastoti dokumentus. Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą. Savotiškas "objektyvus" padirbinys. Jau 1942 m. šalyje "banditus" pridengiami kariniai nusikaltimai prieš civilius gyventojus ir pan. Reikalingas kritinis šaltinių analizės, lyginimo bei kt. metodų panaudojimas.
Okupantai 1944 m. ir net 1945 m. vykstančio Pasipriešinimo vaizdo, jo neatspindi dokumentika. NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais. Vėlesnio laikotarpio medžiagoje (nuo 1944 m. privalančiais kaupti skirtingą, viena kitą papildančią informaciją.
Pasipriešinimo Etapai ir Veikla
Laisvės kovų 1944-1946 m. žinoma tik bendrais bruožais. Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. visuma: ofenzyvinis (1944 m. vasara-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinis (nuo 1946 m. vasaros).
Pradžios Etapas (1944 m. Vasara - 1945 m.)
1944 m. Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sąjūdis. Vidurio Lietuvos partizanų sąjūdis. Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų organizavimasis. Partizanų kovos pradžia ir pirmosios kautynės. Priešo pajėgos ir dislokacija. Antipartizaninė taktika. 1944-1945 m. Okupantų gruodžio puolimas ir Kalėdų operacija. Sausio-vasario operacijos. Partizanų veiksmai žiemojimo periodu. Okupantų pavasarinis puolimas. Pavasario kovos taktika.
Pradžios Etapas (1945 m. Vasara - 1946 m.)
Karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybės. Okupantų karinis puolimas. Slopinimo priemonės. Partizanų veiksmai 1945 m. Kulminacinio periodo veiksmai. 1945-1946 m. Okupantai: pabaigos pradžia. "Priešrinkiminė kova". "Rinkimų" akcijos žlugimas. Okupantų taktikos pokyčiai.
Lietuvos Laisvės Armija (LLA)
3 Šiaurės LLA - Panevėžio apygarda. 5 LLA apylinkė - DKR Vanagai. Kovos rinktinės struktūriniai pokyčiai. Šiaurinė LLA Vilniaus apygardos dalis. Pietų Lietuvos - Dzūkijos partizanai. Pietų Lietuvos - Suvalkijos partizanai. LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legiono pradžia. LLA Vyr.vadovybės žūtis.
Apygardos ir Rinktinės
- 3 LLA Vytauto apygarda;
- LLA Didžiosios Kovos apygarda;
- LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legionas;
- LLA Žemaičių Legiono rinktinės;
- Lietuvos partizanų Lydžio rinktinė ir LLG Jurbarko partizanų grupė;
- Tauro apygarda;
- Tauro apygardos rinktinės;
- (Dzūkų) rinktinės susiformavimas;
- Dzūkų grupė.
LLA ir LPS Centrų Veikla
LLA ir LPS centrų veikla 1945 m. birželio-rugsėjo mėn. Komitetas. Kauno pogrindis ir LIK tragedija.
Gyventojų Pasipriešinimas ir Represijos Utenos Apskrityje
Sovietų okupacija mūsų kraštą ištiko kaip koks potvynis. 1940 m. birželio vidurio diena. Rusų karininkų kalbėjo, kad važiuoja vis buržujai, vis buržujai, kad jų daug... kurgi proletariatas? Ir kur jie vis važiuoja?.. Ežere maudėsi daugybė žmonių, daugiausia žydelių. Priešų turtus, išdalyti dvarininkų žemę, nacionalizuoti įmones... Komunistų nepasitenkinimą kelia ir mokytojų nuotaikos. 1940 m. dirba aiškių liaudies priešų. Sako, kad tai geras žmogus”.
Visuomenės veikėjai jautė, kad artėja šių galingų valstybių susidūrimas. Okupuotoje Lietuvoje jau daug kas laukė karo. Kėlė sustiprėjusios represijos ir trėmimai. Jam vadovavo Antanas Ruzgas. 1941 m. išvaikė, o miestelio centre, prie paminklo, iškėlė trispalvę. Sukilėliai mėgino sulaikyti automatrica iš Utenos važiuojančius komunistus. Birželio 24 dieną prie Saldutiškio šaulių namų iškilo trispalvė.
1941 m. Birželio sukilimas. vadai, kaip P. Gladkovas, A. Guzevičius, J. Paleckis, I. Meskupas, M. Gedvilas. Vieną automašiną su 4 kareiviais pats sulaikė. Karininkas A. Ašmeną pasiekėme dar prieš 12 val. Čia tuojau sužinojome blogą naujieną.
1944 m. liepos 13 d. skyriaus viršininkas, valstybės saugumo vyr. ltn. D. Česnakovas. 1944 m. Pakluso okupantui tik maža dalis uteniškių. Nuo 1944 08 03 iki spalio 1 d. NKVD pradeda ieškoti antisovietinių agitatorių ir kurstytojų. 484 baltuosius partizanus (1941 m. Visi vengė šaudymui, patekti į fronto mėsmalę. Antai Napoleoną Telksnį, g. 1911 m. kulka, 1944 10 29 mirė ligoninėje... Žmonių kankinimas ir terorizavimas nesibaigė ir vėliau. 1945 06 22 Kuktiškių valsčiaus NKVD poskyrio viršininkas, j. ltn. žmogų tiek daužo, kad visi kaulai čežėjo sulaužyti. Istoriko A. Anušausko duomenimis 1944-1945 m.
Atsiminimai
Kovas už laisvę Utenos apylinkėse 1944 - 1954 metais. Atsiminimus užrašė muziejininkė B. Kovyraitė magnetofono juostas, tad žmonių atsiminimai pateikiami beveik netaisyti. Kita sudarytojo pastaba ar data įterpiama laužtiniuose skliaustuose. Su gautomis nuotraukomis. Tauragnų, Daugailių ar Užpalių apylinkių. Močiutę, kaimyną ar tolimą giminaitį. Saldutiškio apylinkių. Užrašyta prieš 10-20 metų. Nebesulaukė spausdinto savo žodžio.
Balys Juodzevičius
Balys Juodzevičius, g. 1927 m. Turėjom 11,5 ha žemės. Buvau augalotas. Brolį Petrą, gimusį 1923 metais, skrebai paėmė. 3 paras. Atvarė į Uteną. Pralaikė 6 savaites milicijos rūsy. Grįžusį vėl suėmė. Policijos rūsy susitikom. O mane išvežė į Vilnių. Varant per Aušros vartus, du pabėgo. Prabuvom 5-6 paras. Gaižiūnų poligoną. Ten prabuvom 8 paras. Paleido. Nuėjau į Gaižiūnų geležinkelio stotį. Sužinojau, kad mūsų namai iškonfiskuoti. Dirbom iš pusės žemę. 1948 m. užrašė ir mus. Tada išdavė ir pasą, ir karinį. Viesulas. Brolis Antanas buvo jau lagery. Petras ir aš. Albertas Gurkšnys mirė prieš 5 metus). Bunkerį surado, bet tuščią.
Malvina Gurkšnienė
Malviną, g. 1914 m., gyv. Gimiau Drobų kaime, Degučių valsčiuje. 1936 metais. Mano vyras Albertas Gurkšnys turėjo 12 hektarų žemės. Sugyvenom gražiai, vienas kitam pikto žodžio nepasakėm. Gaidžiuos, prie Pagrabių. Gasiūnas, bet partizanus rėmė beveik visi kaimo žmonės. Kiek vien Kubiliuos iššaudė! O Gaidžiai - kaip šventa žemė. Ne kartą Vajasiškin nešiau ir jų laikraštėlius. Pranešėm tiems vyrams, jie ir išbėgo. Skrebai pabadė strypais ir tą bunkerį surado. Parsivarė mane namo. Reikėjo išsigint: nemačiau, nežinau... Daužė, mušė ir vis: „Kas buvo? Sumušė, sudaužė kaip obuolį. Nuvarė į Tauragnus. Guliu ir drebu susitraukus.
Antanas Vaškelis
Antanas Vaškelis, g. 1915 m. Tauragnų vls., gyv. Gimiau 1915 metais. Tauragnų valsčiuj, Stūglių kaime ir dirbau žemės ūky. Manęs tas nežavėjo. Karišku atžvilgiu jie buvo nepasiruošę. Nebuvo ir tvarkos. Stundžia buvo vietinis. Jis norėjo mane priverst miškan eit, tai aš net pabėgau. Vadas jis buvo menkas: turėjo gal apie šimtą vyrų, o liko tiktai keletas. Pradėjo labai gert. Elgesys jau mum buvo nepriimtinas. Mums niekas daugiau neatneš. O rusam mašinom veža. Per mažas mūsų kraštas. Aš taip supratau. Man baisiausia buvo pereit per saugumą. Apklausė centriniam Kauno pašte. Sesuo ir suveikė. Būč nesuėjęs. Dirbt - gink sviete, legalizuotis! Dabar dirbu tenai. Mūsiškiai jokio ryšio neturi su niekuo. Yra kokia aukščiausia valdžia, kaip kariuomenėj. Susirišau, nes butą nuomavau iš švietimo skyriaus vedėjo. Būdavo konferencijos, visko, ir mes išsišnekėdavom. Sako, ar galima susirišt su štabo viršininku? Sako, gerai. Tada išėjom Laisvės alėjon. Vaikščiojam. Jis pasakė taip. Reikia slėptis kaip galima. Matai, sako, yra tokių: sueina ir lošia kortom. Šnipai praneša. Jie patikėjo pažadais. Duoda kailin. Protą: paminėjau žmones, kurių gyvenime nebuvo. Suėmė mane darbe. Gedimas ar II stadijoj. Šiokio tokio darbo buvau gavęs pašte. Ašiai per tardymus daug prišnekėjau, norėdamas laiko išlošt. Prirašė daug protokolų. Dieve, aplipdytas vata visas. Paėmėm. Reikia man prisipažint. Kita bėda - ryšiai su Utena. Aš ir apalpau. Vežiojo dar studentą Balį Bikelį. Geriau pats nusižudė, bet kitų neišdavė. rado spaustuvę. visi teisėjai, visi prokurorai. Mes buvom avys, anys buvo vilkai. Sako, va teip bus. Išsikask duobę, griūk pati ir lauk, kada žemėm apipils. Mažiau pergyvensi! Dar ir dabar čia tokia yr Aleksiejeva, Prokuroru vadinama. Sūnus buvo pirmoji auka, nes jis nėjo su komunistais. Mirė po karo. Jį sugadino agitacija.
Išvados
Pasipriešinimas sovietinei okupacijai 1944-1946 m. buvo reikšmingas Lietuvos istorijos etapas. Partizanų kovos, gyventojų parama ir rezistencinė veikla liudija tautos ryžtą išsaugoti savo identitetą ir siekti laisvės. Šio laikotarpio įvykių tyrimas, remiantis archyviniais šaltiniais ir atsiminimais, leidžia geriau suprasti pasipriešinimo mastą ir reikšmę Lietuvos istorijai.
Partizaninis karas 1944 – 1953
tags: #meidaus #sodyba #svencioneliuose