Kardinolas Vincentas Sladkevičius gimė 1920 metų rugpjūčio 20 dieną dabartiniame Kaišiadorių rajone, Žaslių parapijoje, Guronių kaime. Mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, 1932 m. įstojo į Kaišiadorių gimnaziją. 1933 m. perėjo į Kaišiadoryse įsteigtą katalikišką gimnaziją.
Nuo 1939 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1944 m. kovo 25 d. Kauno arkivyskupo metropolito Juozapo Skvirecko įšventintas kunigu. Dirbo vikaru Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje. 1946 m. paskirtas Kaišiadorių gimnazijos kapelionu.
Vėliau dirbo klebonu Čiobiškyje, Nedzingėje, Šešiuoliuose, Kuktiškėse, Inturkėje. 1952 m. 1956 m. Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis suteikė kunigui V. Sladkevičiui garbės kanauninko titulą. 1957 m. gruodžio 2 d. popiežius Pijus XII paskyrė Kaišiadorių vyskupo sosto augziliaru sedi datus.
1957 m. gruodžio 25 d. Birštone konsekruotas vyskupu. Tuometinis religijų reikalų įgaliotinis V. Sladkevičiui neleido eiti vyskupo pareigų. Iki 1959 m. gyveno privačiame bute Kaune, vėliau (iki 1976 m.) ištremtas į Nemunėlio Radviliškį (Biržų raj.). Nuo 1970 m. ėjo Nemunėlio Radviliškio ir Suosto parapijų klebono pareigas. 1975 m. davė amžinuosius įžadus marijonų vienuolijoje.
1976 m. civilinės valdžios perkeltas į Pabiržę. 1982 m. 1988 m. paskirtas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku (pareigas ėjo iki 1993 m.). 1988 m. gegužės 29 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu (antrasis kardinolas per visą Lietuvos istoriją).
1989 m. vasario 7 d. 1995 m., laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų, atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų ir nuo to laiko gyveno Kaune kaip emeritas. 2000 m. gegužės 28 d. palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje. Šalia jos esančiame name (M. Valančiaus g. 6) 1993 m. gruodžio 23 d. įkurtas memorialinis muziejus.
2000 metų gegužės 28-ąją mirė žymus antisovietinio pasipriešinimo dalyvis kardinolas Vincentas Sladkevičius MIC. Kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920*1944*1957*2000), beje, antrasis Lietuvos istorijoje, iškeliavo pas Viešpatį 2000 m.
Dvasiniam susitikimui su vienu didžiausių XX a. Bažnyčios Lietuvoje autoritetu jo artėjančioms 100-osioms gimimo ir 20-osioms mirties metinėms paminėti Kard. Vincento Sladkevičiaus memorialinis muziejus-butas Kaune (M. Valančiaus g. Lankytojai šiame muziejuje susipažįsta su autentiška aplinka ir turi galimybę tiesiogiai, gyvame pokalbyje pamatyti kardinolo Sladkevičiaus įvairiapusišką dvasinį paveldą, išgirti atsiminimų ir įžvalgų.
Atmintyje išlikusi didžiulė žmonių jūra, daugybė vėliavų, net ore tvyranti ypatinga nuotaika. Kažkas sakralaus, taip be galo nepaprasta, kad tuomet net negalėjau įsivaizduoti. Ir taip šviesu. Kardinolas. Žodis, kurio tuomet nesupratau, bet širdyje jaučiau ir pasididžiavimą, ir gelmę, ir paprastumą. Tik tiek tų įspūdžių iš kardinolo Vincento viešnagės Atgimimo metais Utenoje ir telikę.
Ko gero, jų ir pakanka, kad pajustum tą žodžiais nenusakomą gerumo ženklą. Vartydamas savo miesto bažnyčios metraštį užtikau, kad tuomet kardinolas, viešėdamas Utenoje, kalbėjo apie meilės, atleidimo, pasitikėjimo svarbą, kvietė: „Grąžinkime Viešpaties įsakymus į mūsų širdis, į mūsų namus, į mūsų šeimas, į mūsų mokyklas ir pamatysime visai kitokią Lietuvą.
Savo pamoksluose dvasininkas nuolat kvietė atsigręžti į tiesą ir ja gyventi. To negalime padaryti nepaprašę atleidimo už praeitį. Tai - pradžių pradžia. Kitas žingsnis - kelionė į širdį. Čia, anot kardinolo, prasideda Dangus. Jį mes galime pasiekti kantriai eidami gerumo keliu, atsisakydami pykčio, neapykantos, griežtumo.
Paprastas, žmogiškas gerumas, kylantis iš širdies, yra vienijanti jėga. Pasak kardinolo, tada, kai gerumas išnyksta ir net ima trukdyti kitiems būti geriems, žmogus ima darytis pats sau priešas, būti pats sau nebereikalingas. Auginant gerumo sėklą niekada nereikia skubėti. Šiame procese svarbu mokėti laukti, vis labiau vertinant, kas tauru ir tikra.
Kuriant pažangą reikia vengti kitų niekinimo, šeimos kaip institucijos menkinimo, spontaniškų ir chaotiškų veiksmų. Kardinolas yra pažymėjęs, kad praeities mazgų neatrišime - o to nepadarę nesukursime ateities - spontaniškai, be tikėjimo, meilės, apsisprendimo, be kantraus rankų darbo. Neapgalvotas spontaniškumas sukelia iliuziją kurti naują kviečio grūdą, nematant, kad ir grūdas, ir duona kasdienė pasaulyje jau egzistuoja.
Tereikia rankų, kad jis duotų vaisių ir teiktų palaimą, kitaip mes niekuo nesiskirsime nuo žmogaus, vis dar dirbtinai kuriančio rojų. Tokia iliuzija - žabangai tikrajai laisvei. Įspūdingas kardinolo Vincento Sladkevičiaus sutikimas Kauno geležinkelio stotyje 1988 m. liepos 7 d.
Širdis, kaip konstatuoja kardinolas savo pamoksluose, - neatrasta ir neapčiuopiama žemė, kurioje sutelpa viskas. Todėl nuo jos prasideda kova arba taika. Todėl ir Viešpaties dovanotos ramybės pirmiausia reikia širdžiai. Kas yra tokios ramybės pagrindas? Be abejo, tokios mintys skamba be galo paprastai.
Galbūt šiandien net nekreipsime į jas dėmesio, manydami, jog tai tik paprasta ir saldi romantika, nieko bendro neturinti nei su moksliniu argumentavimu, taip reikalingu testamentinei kalbai, nei su realybe. Kardinolas kalbėjo: „Širdies dirvos saugojimas reikalauja kasdienio kruopštaus darbo. Jeigu žmogus apleidžia šį darbą arba visiškai jo atsisako, blogio dvasia nepaliks žmogaus bedarbiu.
Ji nedelsdama kviečia tarnauti jai įvairiausiais būdais. Taigi žmogaus laisva valia gali savo širdies dirvą padaryti derlingiausia žeme arba paversti ją šiukšlynu. Vysk. V. Taigi koks kardinolo priminimas ir šiandien aktualus? Galbūt galima visa tai sutraukti į du žodžius - Evangelija ir širdis.
Juolab kad nereikia švaistyti laiko formuluojant ilgas ir sudėtingas konstrukcijas. Jų vis tiek niekas neskaito. O štai Evangelijoje ir širdyje sutelpa viskas.
Apie kardinolo gyvenimą ir veiklą išleistos knygos: Jono Laurinavičiaus „Guronys“ (Kard. Vincento Sladkevičiaus tėviškė) (2000 m.) ir „Laimėkime gerumu: (kardinolo V. Sladkevičiaus mintys)“ (2001 m.); Irenos Petraitienės „Kardinolas“ (2000 m.); „Padaryk mane gerumo ženklu“ (2003 m.); Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai. sud. 2003 m. 2006 m. 2010 m.
2000 m. apie kardinolo Vincento Sladkevičiaus gyvenimą ir veiklą „Santaros“ leidykloje išleista Irenos Petraitienės knyga „Kardinolas“. 2003 m. tos pačios autorės sudarytą knygą „Padaryk mane gerumo ženklu“ išleido „Kardinolo V. Vysk. Vincentas Sladkevičius. Šiandien - 20-osios kardinolo Vincento Sladkevičiaus mirties metinės.
Dvasiniam susitikimui su vienu didžiausių XX a. Bažnyčios Lietuvoje autoritetu jo artėjančioms 100-osioms gimimo ir 20-osioms mirties metinėms paminėti Kard. Vincento Sladkevičiaus memorialinis muziejus-butas Kaune (M. Valančiaus g. Lankytojai šiame muziejuje susipažįsta su autentiška aplinka ir turi galimybę tiesiogiai, gyvame pokalbyje pamatyti kardinolo Sladkevičiaus įvairiapusišką dvasinį paveldą, išgirti atsiminimų ir įžvalgų (plačiau apie šią iškilią Bažnyčios asmenybę galima skaityti bernardinai.lt, propatria.lt publikuojamame tęstiniame straipsnių cikle ,,Kard. V.
Kardinolas Vincentas Sladkevičius
Irenos Petraitienės indėlis
Būtent Irenos Petraitienės knygos ir straipsniai padėjo įamžinti kardinolo atminimą. 1998 m. 2001 m. Tremties vietose - Pabiržės ir Nemunėlio Radviliškio bažnyčiose - 2000 m. ir 2001 m.
- Irenos Petraitienės „Kardinolas“ (2000 m.).
- „Padaryk mane gerumo ženklu“ (2003 m.).
Tos pačios autorės sudarytą knygą „Padaryk mane gerumo ženklu“ išleido „Kardinolo V. 8 686 673 55 arba el. p. Apsilankykime muziejuje ypač gegužės 25-29 d. bei gegužės 28 d.
Muziejaus veikla ir lankymas
Šv. Romos kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920-2000) 100-osioms gimimo ir 20-osioms mirties metinėms paminėti memorialinis muziejus-butas pagal atnaujintą programą „Padaryk mane gerumo ženklu“ išlieka atviras dvasiniam susitikimui su XX a. vienu didžiausių LK Bažnyčios autoritetu.
Laikantis bendros bažnytinių muziejų pastoracijos misijos, lankytojai susipažįsta ne tik su autentiška aplinka, bet ir tiesiogiai dalyvauja gyvame pokalbyje, išryškinant kard. V. 8686 67355, el. p. Lankytojai ypač laukiami gegužės 25-29 dienomis. Švč.
Artėjant kardinolo Vincento SLADKEVIČIAUS 20-osioms mirties metinėms bei jo gimimo 100-mečiui Paskelbta: 2020-05-22 13:36:27 Gegužės 28 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje paminėsime kardinolo Vincento SLADKEVIČIAUS 20-ąsias mirties metines. Šv.
Dėkoju Dievui už šį didvyrišką kunigą ir vyskupą, kurį Jis dovanojo savo Bažnyčiai, ir karštai maldauju, kad jį priimtų į amžinąjį džiaugsmą“, - rašė tuometinis popiežius dabar šventasis JONAS PAULIUS II savo laiške Kauno arkivyskupui S. Tamkevičiui (laiškas spausdintas „Bažnyčios žiniose“, 2000 m. nr. 10) tomis dienomis, kai Lietuva atsisveikino su ganytoju, kuris su visišku atsidavimu, nuolankumu ir gerumu tarnavo Bažnyčiai ir Tėvynei.
„Sovietinė valdžia norėjo vyskupą Vincentą morališkai sunaikinti. Anuomet tokie vyskupai kaip Vincentas buvo įvardijami kaip sovietinės sistemos priešai. Tuojau po konsekracijos jis išsiunčiamas iš Kaišiadorių vyskupijos į Latvijos pasienį, kad čia vegetuotų ir mirtų be savo ganomųjų. Tačiau šis piktas sumanymas žlugo.
Dvasiniam susitikimui su vienu didžiausių XX a. Bažnyčios Lietuvoje autoritetu jo artėjančioms 100-osioms gimimo ir 20-osioms mirties metinėms paminėti Kard. Vincento Sladkevičiaus memorialinis muziejus-butas Kaune (M. Valančiaus g. Lankytojai šiame muziejuje susipažįsta su autentiška aplinka ir turi galimybę tiesiogiai, gyvame pokalbyje pamatyti kardinolo Sladkevičiaus įvairiapusišką dvasinį paveldą, išgirti atsiminimų ir įžvalgų (plačiau apie šią iškilią Bažnyčios asmenybę galima skaityti bernardinai.lt, propatria.lt publikuojamame tęstiniame straipsnių cikle ,,Kard. V. 8 686 673 55 arba el. p. Apsilankykime muziejuje ypač gegužės 25-29 d. bei gegužės 28 d.
Kardinolo V. Sladkevičiaus palaimintų Eucharistijos bičiulių eisena į Šiluvą. 1974 m. Kardinolo V. „Dangiškoji Motina niekada nenusigręžia nuo mūsų. Visada jos žvilgsnis nukreiptas į mus. Tokia ji pasirodo visuose apsireiškimuose - nukreipusi žvilgsnį į mus.
Žvelgdami į Dangiškosios Motinos paveikslą, jaučiame šviesą ir šilumą. Laiminga mūsų tauta, kad ji ypatingai atsigręžusi į Dangiškosios Motinos meilės šviesą ir šilumą, kad mes turime ir Šiluvą, ir Aušros Vatus, ir Kalvariją, ir kitas Marijos šventoves. Turime gražiausias maldas, kad užmegztume ryšį su Dangiškąja Motina. Mes nepaklydome gyvenimo keliuose ir išmėginimuos, nesustingom nei Sibiro taigoj, nei mūsų žiemų šaltyje, sunkiausiais momentais giedodami: „Sveika, Aušros Žvaigžde šviesi.
Kauno Arkikatedra Bazilika, kur palaidotas Kardinolas Vincentas Sladkevičius
tags: #irena #petraitiene #vincento #sladkeviciaus #memorialinis #muziejus