Tinkamai paruošta dirva - labai svarbi augalo augimui ir derėjimui. Sodinimo vietoje turi būti sudarytos sąlygos greitai ir vienodai sudygti sėkloms, įsišaknyti ir prigyti persodintiems augalams. Be abejonės, tam reikia vandens, oro, šilumos ir žaladariais neužkrėstos aplinkos.
Deja, natūralios augimo sąlygos ne visuomet leidžia pasiekti maksimalų rezultatą. Todėl įrengiant sodinimo vietą itin svarbu ją praturtinti augalų mitybinėmis medžiagomis. Auginimo terpei priskiriamos visos medžiagos, kuriose auginami augalai.
Greta auginimo terpių dažnai naudojamos dirvožemio gerinimo medžiagos, kurios papildydamos dirvą užtikrina arba pagerina jos fizikines, chemines ir biologines ypatybes.
Dirvožemio paruošimo etapai
Norint paruošti dirvos (skirtingų jos komponentų mišinio), pirmiausia, reikia apsirūpinti atitinkamo dydžio indu (dubeniu, vonele, kibiru ar pan.). Indas turi būti ganėtinai didelis, kad jame būtų patogų maišyti žemę. Dirvą reikia pradėti ruošti nuo vadinamojo skeleto, kitaip sakant, pagrindinio komponento (pavyzdžiui, durpių), kurį vėliau reikės papildyti mineralais (smėliu, moliu ar kt.), organinėmis medžiagomis (kompostu, biohumusu ar kt.) ir mikrobiologinėmis trąšomis. Komponentų proporcijos priklauso nuo to, kokius augalu ketinate auginti.
Rūgštingumo pusiausvyra
Dauguma kultūrinių augalų gali normaliai augti ir derėti tik nerūgščiuose dirvožemiuose. Tiesa, reikalingas dirvos rūgštingumas priklauso nuo augalo rūšies. Norint išauginti vertingiausių augalų derlių, rūgščius dirvožemius būtina neutralizuoti - kalkinti. Be to, dirvų kalkinimas garantuoja tręšimo efektyvumą. Kalkinimui (įterpiant vidutinę normą 200-300 g/m2) naudojamos kalkės, kreida, dolomitmilčiai arba pelenai.
Oro ir drėgmės pusiausvyra
Svarbios ir medžiagos, naudojamos sureguliuoti oro ir drėgmės balansą dirvoje (0,5-1 kg/m2) - agroperlitas, agrovermikulitas, ceolitas, bentonitas, keramzitas ir lavos gabalėliai. Tinkamas šių medžiagų panaudojimas padidina oro pralaidumą dirvoje ir aprūpinimą drėgme.
Įgėrio sorbentai - ilgalaikio veikimo granulės, kurios sugeria, kaupia ir aprūpina augalus drėgme jiems prireikus. Sumaišius įgėrio granules su substratu (gruntu) trečdaliu, o kartais net dvigubai, padidėja augalams prieinamas vandens kiekis.
Augimo reguliavimas humatais
Dar reikėtų pagalvoti ir apie humatus. Tai augimo reguliatoriai, kurių didžiausią dalį sudaro koncentruotos biologinės kilmės medžiagos: humininių ir fulvinių bei amino rūgščių druskos. Šie augimo reguliatoriai stimuliuoja augimą, bet tuo pačiu apsaugo nuo stresų.
Humatai taip pat kaupia ir perduoda augalų ląstelėms saulės energiją, didina augalų imunines savybės ir atsparumą neigiamiems aplinkos poveikiams, pagerina augalų kvėpavimą, sujungia sunkiųjų metalų druskas, radionuklidus ir kitas kenksmingas medžiagas ir blokuoja jų patekimą į augalų ląsteles, pagreitina medžiagų apytaką augaluose ir skatina vitaminų, cukraus, vertingų amino rūgščių ir fermentų gamybą.
Humatai naudojami įterpiant į dirvą, mirkant augalų sėklas ir šaknis, apipurškiant vegetuojančius augalus. Geriausia naudoti visu tris variantus: mirkymui sėklų ir šaknų 0,05-0,3 proc. tirpalas, purškimui - 0,1-1 proc. tirpalas, o laistymui - 0,01 proc.
Organinės „arbatos“ ir probiotikai
Ne ką mažiau svarbu naudoti mikrobiologinius tirpalus ar probiotinių mikroorganizmų koncentratus. Tuomet naudojant juos kartu su kitomis dirvos gerinimo medžiagomis gaunami puikūs ilgalaikiai rezultatai.
Mikrobiologiniai tirpalai arba organinės „arbatos“ gaminamos iš įvairių komponentų, tačiau pagrindą turi sudaryti organinė medžiaga (kompostas, mėšlas ar biohumusas), fitocidiniai augalai ir šienas, pieno bakterijos bei mielės, cukrus, fruktozė, mineraliniai priedai (pelenai, kreida), jodas ar kalio permanganatas.
Probiotikai. Tai naudingų bakterijų mišiniai, kurie skatina naudingų mikroorganizmų augimą. Probiotikus naudoti reikia skiedžiant su vandeniu. Pirmiausia, apdoroti sėklas - mirkyti 1 valandą (probiotikus su vandeniu skiesti santykiu 1:500). Kai apdorojate daigų, sodinukų šaknis - 1:200. Jei norite pagerinti dirvožemį: purkšti rudenį po derliaus nuėmimo ir pavasarį prieš sėją, purkšti lauko augalus vegetacijos metu ar apdoroti sandeliuojamą derlių - 1:1000.
Visus komponentus reikia kruopščiai sumaišyti ir palieti (sumirkyti) vandeniu. Itin svarbu įsitikinti, kad gatavos dirvos pH lygis yra tinkamas augalams, kurie turės toje dirvoje augti. Kiekvienam dirvos komponentui būdingas unikalus pH lygis. Jeigu dėl galutinio pH lygio kyla abejonių, jį galima ištirti pasitelkus popierinius arba skystus indikatorius.
Dar svarbu nepamiršti, kad dirvožemio rūgštingumui turi įtakos ir vanduo, todėl reikia ištirti ir vandens, kuriuo laistysite augalus, pH, o tada pamėginti numatyti, kiek nuo vandens pakis žemės rūgštingumas.
Grybienos panaudojimas
Mikorizė - abipusiai naudingas ryšys tarp augalų ir nepatogeninių dirvos grybų. Dabar žinoma apie 6 tūkst. rūšių grybų, kurie sudaro mikorizes su 240 tūkst. rūšių augalų. Šalia augalų pasodinus grybų, organiniai junginiai iš augalo perduodami grybui, o mineralinės medžiagos: azotas, fosforas ir pan. juda į augalą.
Ši sąveika užtikrina kritiškai svarbų ryšį tarp augalo šaknų ir dirvožemio. Reiškia, šalia augalų pasodinus grybų, padidėja mitybinių medžiagų įsisavinimo geba. Nereikia sukti galvos dėl maistinių medžiagų, mat elementai kaip fosforas, cinkas, varis, azotas, anglis ir siera yra įsisavinami grybų ir perduodami augalui. Padidėja ir ilgaamžiškesnės tampa mažosios siurbiamosios augalo šaknelės. Pagerėja vandens apykaita. Padidėja atsparumas priešiškoms aplinkos sąlygoms. Be to, mikoriziniai grybai apsaugo augalų šaknis nuo dirvožemyje plintančių ligų sukėlėjų.
Trąšos
Tiesiogiai veikiančios trąšos augalus aprūpina mitybinėmis medžiagomis, netiesiogiai veikiančios trąšos padidina dirvožemio našumą ir pagerina augalų mitybos sąlygas. Organinėse trąšose augalų mitybiniai elementai yra organinėse medžiagose, kurių augalai negali įsisavinti tiesiogiai.
Patręšus organinėmis trąšomis, dirvožemio mikroorganizmai pirmiausia jas suskaido į paprastus mineralinius junginius. Organinės trąšos augalams svarbios kaip anglies dioksido šaltinis. Organinės trąšos dažnai yra auginimo terpių ar dirvožemio gerinimo medžiagų sudėtinė dalis arba net pačios medžiagos, todėl tręšiant būtina atsižvelgti į tai ir naudoti minimalias mineralinių trąšų normas.
Vegetacijos metu skirtingais augimo tarpsniais auga skirtingos augalų dalys (šaknys, lapai, žiedynai ir t. t.), o kiekviena iš mitybinių medžiagų savo vaidmenį atlieka tam tikru momentu. Jei norite užauginti stiprų augalą, maisto medžiagos turi būti atiduodamos tinkamiausiu laiku. Tam, kad tręšimas būtų efektyvesnis, yra sukurtos ilgalaikio poveikio trąšos. Tokios trašos yra efektyvios, nes vyksta tolygus, pastovus, augalo nežalojantis tręšimas.
Visi augalai labai jautrus fosforo trūkumui ankstyvųjų augimo fazių metu. Jeigu fosforo yra pakankamai, greičiau auga nauji lapai, atsiranda naujos šaknys, augalai pradeda anksčiau žydėti, bręsti. Kai fosforo trūksta, augalai skursta, formuojasi ploni stiebai, silpna šaknų sistema, lapų paviršius mažesnis nei įprasta. Optimalus aprūpinimas fosforu užtikrina stiprią šaknų sistemą, o tai yra svarbiausias veiksnys, lemiantis augalų prigijimą.
Reikia nepamiršti ir kalcio. Labiausiai kalcio reikia augalų daigams. Kalcis palaiko ląstelės membranos elastingumą, pralaidumą ir vientisumą, aktyvuoja fermentus, dalyvauja hormonų reguliacijos veikloje, stiprina medžiagų apykaitą. Iš kalcio trąšų naudojama kalcio salietra (laukų) - 25-30 g/m2 (šiltnaminė) - 0,5-1,0 proc. koncentracijos tirpalas.
Tręšiamieji produktai
Jie reikalingi persodinant augalus, mat didina sėklų dygimo ir augimo energiją, augalų sėklų daigumą, skatina sėklų išsišaknijimą, stimuliuoja šaknų atsiradimą ir spartina įsišaknijimą atlankų, ūglių i kitų augalo dalių. Taip pat skatina daržovių, vaisinių, uoginių ir žydinčių kultūrų, daigų, svogūninių augalų įsišaknijimą, jų šaknų sistemos augimą ir vystymąsi, stiprina augalų atsparumą augimo stresams, suaktyvina ir didina augalų imunines ypatybes atsispirti ligoms.
Didžiausią reikšmę fitoharmonai vaidina auginių išaknydyme. Nustatytas fitoharmonų kiekis ištirpinams ir pasigaminamas koncentratas, kuriame vėliau mirkomos sėklos, augalų šaknys ar dalys. Mirkymo laikas 6-24 valandos.
Naudojant miltelius sodinukų, daigų, persodinamų augalų šaknys prieš sodinimą yra apibarstosmos milteliais. Augalų atlankos, šakelės ar ūgliai su tikslu juos įšaknyditi yra suvilgomi vandeniu ir panardinami į miltelius.
Pesticidai
Tam, kad apsaugotumėte augalus nuo kenkėjų, patogenų ar nepageidaujamos augalijos, galinčios pakenkti augimui ir derliui, neapsieisite be pesticidų. Kovai su kenkėjais yra pasitelkiami insekticidai, skirti vabzdžiams, moliuskocidai, - moliuskams ir žemės vabzdžiams.
Insekticidiniai biocidai taip pat skirti naikinti žemės vabzdžius, kaip ir botaniniai augalų ekstraktai ir eterinių aliejų mišiniai, prieskoniai, pavyzdžiui, vabzdžiams naikinti ir atbaidyti tinka ir prieskoniai - pipirai, cinamonas, lauras.
Naikinti graužikus pasitelkiami raticidai - brodifakumu ar bromdialonu apdorotas jaukas. Kovai su ligų sukelėjais yra pasitelkiami beicai - sodinamosios medžiagos. Visada pravartu pesticidais apdoroti ne tik sodinamąją medžiagą, bet ir guoliavietes, aktyviai ir tinkamai juos naudoti persodintų augalų prigijimo metu.
Savarankiškai paruošta dirva
Savarankiškai paruošta dirva neretai būna pati tinkamiausia, o pirktiniai žemės mišiniai, kaip teko įsitikinti klausantis daugelio sodininkų atsiliepimų, - ne visada optimalus variantas. Taip teigti tenka atsižvelgiant ne tik į komponentus ir jų proporcijas, bet ir į tai, kad dalis parduotuvėse siūlomų žemės mišinių yra termiškai apdoroti.
Iš vienos pusės, tai galima vertinti pozityviai, nes aukštoje temperatūroje sunaikinamos piktžolių sėklos ir kenksmingi mikroorganizmai (patogenai). Deja, iš kitos pusės, taip apdorojant žūva ir gerieji dirvos mikroorganizmai. Šiaip jau nėra jokio reikalo pernelyg baimintis vadinamųjų blogųjų mikroorganizmų, nes jų egzistavimas užtikrina gamtai būdingą pusiausvyrą. Vis dėlto būtina pasistengti, kad gerųjų mikroorganizmų, tiek kiekio, tiek įvairovės požiūriu, dirvoje būtų daugiau. Atminkite, kad sveika yra laikoma tokia dirva, kuriai būdinga biologinė įvairovė.
Taigi, mes patys galime pasiruošti dirvą, savo sudėtimi labai panašią tą, kuri dominuoja natūralioje konkrečios augalų grupės aplinkoje.
Daugeliui iš atogrąžų klimato atkeliavusių augalų būtina labai gerai drenuojama dirva, todėl ją ruošiant svarbu pasirinkti tokią žemę, kuri padėtų sukurti atitinkamą terpę: sumaišyti smėlį, žvirgždą, smulkų keramzitą. Kad žemės netektų itin dažnai laistyti, ji turi efektyviai sulaikyti drėgmę. Drėgmę gali išlaikyti ir durpės, tačiau įbėrus molio miltelių, efektas pagerės.
Net ir papildžius dirvos mišinį mikroorganizmais, t. y. kompostu arba biohumusu, jų kiekį ir įvairovę niekad neprošal padidinti naudojant mikrobiologines trąšas. Kadangi tokios trąšos paprastai gaminamos durpių pagrindu, jas nesunku sumaišyti su bendru ruošiamos dirvos kiekiu.
Norint įveisti kambaryje žaliuojantį sodą, geriau rinktis didesnius vazonus, į kuriuos tilptų po kelis augalus. Kaip rodo patirtis, daugelis augalų ypač puikiai jaučiasi augdami vieni šalia kitų - kur kas geriau nei išsodinti į atskirus vazonus. Remiantis vieno tyrimo išvadomis, maždaug 90 proc. mūsų planetos augalų nėra vienišiai: jiems, kaip ir žmonėms, būtina bendrystė.
Kartu augantys augalai vienas kitą papildo ir vienas kitam padeda - dalijasi medžiagomis, užtikrinančiomis gyvybiškai svarbius procesus. Toksai dalijimasis ir mainai daugiausia vyksta per šaknis, ir procese dalyvauja ne tik augalai, bet ir daugybė mikroorganizmų - pagrindinio dirvos kontingento.
Nuo augalų nukritusių lapų ir šakelių galima neišmesti, o pakasti į žemę. Kambario temperatūroje dirvoje gyvenantys mikroorganizmai perdirba minkštąsias augalų dalis (pavyzdžiui, lapus) ir maždaug per savaitę paverčia jas humusu. Tokiu būdu nukritę lapai ir kitos augalų dalys tampa šaknų maisto šaltiniu. Tai yra amžinas gamtos ciklas, kurį kiekvienas gali paleisti ir kambary užveistame sode.
Namų sodo žemėje gali gyventi net sliekai, mintantys užkastomis augalų dalimis. Papildomai jiems galima duoti moliūgo, obuolio, banano ir kt. Už rūpestį sliekai atsidėkoja papildydami dirvą pačių pagamintu biohumusu, todėl maisto medžiagų joje pristinga ypač retai: dirva nuolatos atnaujinama ir purenama - lygiai kaip gamtoje.
Pagrindinė mūsų užduotis - stengtis išsaugoti dirvos gyvybingumą ir pasirūpinti, kad joje būtų gausu mikroorganizmų. Tokioje dirvoje augantys augalai bus sveiki ir išvaizdūs, o jų vaisiai - skanūs ir naudingi mums, žmonėms.
Žemės įdirbimas yra vienas iš svarbiausių etapų sodo ar daržo priežiūroje. Teisingai paruošta žemė padeda augalams geriau augti, gausiai žydėti ir duoti džiuginantį derlių.
Dirvožemio tipai
Pirmasis žingsnis pradedant žemės įdirbimą yra žinoti, koks dirvožemio tipas vyrauja jūsų darže: molis, smėlis, priemolis ar durpės.
Norint paruošti dirvožemį, pirmiausia reikėtų atlikti bent keletą svarbių žingsnių. Pradėkite nuo piktžolių šalinimo - išraukite visas pašalines žoles ir jų šaknis, kad jos nekonkuruotų su jūsų sodinukais dėl maistinių medžiagų. Būtinai pasirūpinkite kruopščiu žemės sukasimu, giliai perkaskite dirvožemį, kad jis būtų purus ir gerai praleistų vandenį bei orą. Tai taip pat padeda naikinti piktžolių šaknis ir pagerina maistinių medžiagų pasiskirstymą, todėl skirkite pakankamai laiko šiam darbui.
Jei ketinate sodinti didesnį daržą, verta pagalvoti apie kultivatorių - šis universalus įrankis padės greičiau, paprasčiau ir sklandžiau paruošti suplanuotą plotą sodinimui. Lytagros kultivatoriai taip pat atlieka dirvos ardymo, vėdinimo bei piktžolių šalinimo funkcijas, todėl pasitarnaus ne tik įdirbant žemę, bet ir ją efektyviai prižiūrint.
Sklandžiam augalų augimui ir derėjimui taip pat labai svarbu, kad dirvožemio pH būtų tinkamas. Dauguma daržovių ir gėlių geriausiai auga esant pH nuo 6 iki 7. Dirvožemio pH galite nustatyti specialiais testais, kurių galite įsigyti sodo prekių parduotuvėse. Jei pH per žemas (rūgštus), galite pridėti kalkių, kad jį padidintumėte. Jei pH per aukštas (šarminis), galite pridėti durpių ar sieros, kad jį sumažintumėte.
Gerai sudrėkintas ir drenažu aprūpintas dirvožemis yra ne mažiau svarbus faktorius augalų augimui.
- Laistymo dažnumą.
- Drenažą. Užtikrinkite, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti tam, kad šaknys nepermirktų.
Jeigu dirvožemis greitai išdžiūsta, puikus būdas išlaikyti drėgmę gali būti mulčiavimas. Šis taip pat sumažina piktžolių augimą ir pagerina dirvožemio struktūrą. Naudokite organinį mulčią, tokį kaip šiaudai, medžio drožlės, lapai ar kompostas.
Teisingai įdirbus žemę, laikas sėti ar sodinti augalus. Tiesa, tam būtina pasirinkti tinkamą laiką - sėkite ar sodinkite augalus, kai dirvožemis yra pakankamai šiltas ir drėgnas. Kiekvienas augalas turi savo optimalų sėjimo laiką, todėl svarbu susipažinti su konkrečių augalų rekomendacijomis.
Ne mažiau svarbi ir tinkama vieta. Įsitikinkite, kad augalai gauna pakankamai šviesos ir yra apsaugoti nuo stiprių vėjų. Dauguma daržovių reikalauja saulėtos vietos, tačiau kai kurios gali augti ir daliniame šešėlyje. Taip pat atkreipkite dėmesį į tinkamą atstumą tarp augalų, sėkite ar sodinkite augalus ant sėklų pakuočių nurodytais tarpais vienas nuo kito, kad jie turėtų pakankamai vietos augti ir vystytis.