Inžinerinis statinys: apibrėžimas, kategorijos ir klasifikavimas

Norint teisingai suprasti statybos procesą, būtina atkreipti dėmesį į Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas ir apibrėžimus. Vienas pagrindinių aspektų įgyvendinant statybos projektus (nepriklausomai nuo jo dydžio) - teisingas statybos objekto suvokimas. Tai reiškia, kad reikia tiksliai suvokti, kokį objektą planuojame statyti, norėdami pasirinkti kvalifikuotus specialistus ir įmones, suvokti procesus ir procedūras.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra statinys, pastatas ir patalpa, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir techniniais reglamentais, taip pat nagrinėsime statinių klasifikavimo principus, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį, techninius parametrus ir konstrukcijų sudėtingumą.

Šiandien mūsų visų gyvenimas jau tiesiog nebeįsivaizduojamas be įvairių kategorijų inžinerinių statinių. Statybos inžinerija yra ypač įdomi bei daug įvairių sprendimų apimanti, o taip pat ir nuolat besikeičianti sritis.

Pagrindinės sąvokos

Statybos įstatymas (aktuali redakcija) apibrėžia šias sąvokas:

• Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
• Inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
• Pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
• Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

Šios pagrindinės sąvokos leidžia teisingai suprasti Statinių Klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Tokiu būdu turėsite galimybę nustatyti planuojamo statyti/rekonstruoti/remontuoti statinio - Rūšį, Grupę, Pogrupį. Remiantis statinių klasifikavimu (aprašyta Statybos techniniame reglamente) bei taip kaip jie skaidomi į rūšis, grupes ir pogrupius galime nustatyti ar atitinkamas statybos specialistas ir įmonė turi teisę vykdyti numatomus statybos darbus bei turi atitinkamus Kvalifikacijos Atestatus.

Civiliniame kodekse numatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).

Lietuvos aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, ir pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui).

Objektas praranda savo naudojimo paskirtį, kai daiktas yra išardomas į atskiras dalis. Tokiu atveju privalu vertinti, ar perkeliamas daiktas praranda savo vertę. Vertinama, ar išardyto objekto montavimas kitoje vietoje reikalauja didelių papildomų sąnaudų, ar objekto konstrukcinės dalys tampa mažesnės vertės nei pats objektas.

Taip pat šiuo aspektu vertinama, ar objektą surinkti kitoje vietoje pakaktų išardytų, panaudotų medžiagų, konstrukcinių elementų ir pan., ar objektą montuoti ar išmontuoti reikėtų didelių kitų sąnaudų (pvz., specialios darbo jėgos, įrangos, technikos ir pan.). Taigi kiekvienas objektas pagal nurodytus požymius priskiriamas nekilnojamiesiems daiktams (statiniams) arba kilnojamiesiems daiktams.

Apibendrinant teigtina, kad metalinis garažas laikytinas statiniu tuo atveju, jeigu jis atitinka visas tris pirmiau nurodytas sąlygas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) nurodo, kad visi objektai pagal jų savybes priskiriami arba nekilnojamiesiems, arba kilnojamiesiems daiktams. Kilnojamaisiais vadinami daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Nekilnojamieji daiktai yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai (taip pat ir statiniai), kurie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Vertinant konkretų objektą, reikėtų žinoti, ar jis pastatomas statybos vietoje atliekant statybos darbus, ar atvežtas (surinktas) gamykloje pagamintas gaminys (tokiu atveju reikėtų žiūrėti gamintojo techninius dokumentus, kuriuose paprastai nurodomos objekto savybės, pavyzdžiui, statinys, pastatas ar kilnojamasis daiktas), ar galima neišardžius perkelti į kitą vietą, taip pat, ar perkeliant ir perkėlus į kitą vietą objektą bus galima naudoti pagal jo naudojimo paskirtį.

Statybos įstatyme statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Statinių kategorijos

Statiniai pagal jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas savybes skirstomi į kategorijas, nuo kurių priklauso SLD privalomumas.

Atsižvelgiant į tai, ar statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.

Statiniais nelaikomų objektų, kuriems negalioja Statybos įstatymas, t. y. šiems objektams nereikia Statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų SLD, kategorijai priskirtini kilnojamieji ir mobilūs įrenginiai, daiktai, pavyzdžiui, statybininkų nameliai, mobilūs biotualetai ir pan.

Statiniai, pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį skirstomi į kategorijas. Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra nesudėtingi statiniai, neypatingi statiniai ir ypatingi statiniai.

Pastatai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

KOKIOS YRA STATINIŲ KATEGORIJOS? Į statinių skirstymą pagal Kategorijas siūlome žiūrėti šiek tiek plačiau, t.y. atkreipti dėmesį ir į tai, kas nėra laikoma statiniais. Taigi, pradėkime nuo pačių paprasčiausių objektų ir judėkime link sudėtingesnių:

• Objektai, kurie nelaikomi statiniais
• Nesudėtingi statiniai
• Neypatingi statiniai
• Ypatingi statiniai

Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams.

Lentelė. Statinių kategorijų palyginimas

Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“.

Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas. Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.

Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Net ir tie, kurie nedaug ką turi bendro su statybų procesu, puikiai žino, kad statybų sritis yra ypač plati bei apimanti daug įvairių akcentų. Vienas svarbiausių dalykų, kurio reikėtų nepamiršti, kalbant apie statybas, yra šios srities sąvokos. Verta akcentuoti, kad labai svarbu pažinti svarbiausias sąvokas tam, kad statybų procesą organizuoti būtų lengviau ir, kad pavyktų sumažinti klaidų tikimybę. Viena svarbių statybos sričių sąvokų yra ir inžinerinis statinys. Tačiau ir tai - dar ne viskas: taip pat svarbu akcentuoti, kad inžineriniai statiniai yra skirstomi į tam tikras kategorijas. Viena jų yra inžineriniai tinklai, kuriem priskiriami vandens, dujų, nuotekų, šilumos ir t.t. tinklai. Kita kategorija yra susisiekimo komunikacijos, kurioms yra priskiriamos gatvės, keliai ir t.t. Na, o pabaigai belieka tik pridurti, kad šiandien mūsų visų gyvenimas jau tiesiog nebeįsivaizduojamas be įvairių kategorijų inžinerinių statinių. Na, ir, žinoma, svarbu akcentuoti, kad statybos inžinerija yra ypač įdomi bei daug įvairių sprendimų apimanti, o taip pat ir nuolat besikeičianti sritis. Kad planuojamo pastato statybos procesas būtų sėkmingas, pirmiausia reikia išsiaiškinti, koks konkrečiai projektas turi būti parengtas ir kokie reikalavimai bus keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams.

Statybos įstatyme statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą.

Neypatingųjų ir ypatingųjų statinių STVPS vadovais gali būti tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Asmenys, turintys ypatingojo statinio STVPS vadovo atestatą, turi teisę būti ir neypatingųjų statinių STVPS vadovais, priklausomai nuo statinio statybos techninės veiklos srities. Šie reikalavimai galioja ne tik statant ar rekonstruojant naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, bet ir atliekant kapitalinį remontą, kai SLD neprivalomas.

Ypatingųjų statinių statybos rangovu gali būti tik atestuoti juridiniai asmenys. Šis reikalavimas negalioja paprastojo remonto atvejais.

Nesudėtingi statiniai

Nesudėtingi statiniai neretai painiojami su neypatingais statiniais. Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų.

Nesudėtingiesiems statiniams priskiriami paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra iki 8,5 m, kurių visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotas ne didesnis kaip 80 kv. m ir tie, kurių rūsys yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Tai paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų ir kt. Nesudėtingieji statiniai skiriami į dvi grupes - I ir II. Nuo statinio grupės priklauso, ar reikalingas SLD.

Nesudėtingasis statinys - tai:

1. Paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų;
2. Paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų.

Atkreipiame dėmesį, kad norint statyti nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą, visada privaloma parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD.

Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.

Neypatingi statiniai

Teisės aktai sako, kad tai tokie statiniai, kurie nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams. Vadinasi, norint teisingai nustatyti ar statinys priskiriamas šiai kategorijai ar ne, reikia suprasti kokie statiniai yra Nesudėtingi ir kokie yra Ypatingi. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi.

Neypatingieji statiniai nepriskiriami ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių kategorijai. Tai, pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, kurių bendras plotas - didesnis kaip 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m. Vien pagal šiuos parametrus jie priskiriami neypatingiesiems statiniams. Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai painiojamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos.

Kaip pavyzdį pateikiame individualaus gyvenamojo namo atvejį, kuris būtų priskirtas Neypatingųjų statinių kategorijai, ir būtent šiam atvejui pateikiame pagrindinius techninius parametrus. Neypatingos kategorijos individualus gyvenamasis namas turėtų būti:

• Aukštis nuo 8,5 m iki 20 m
• Plotas nuo 80 m2 iki 2000 m2
• Tarpatramis nuo 6 m iki 12 m
• Konsolės iki 3 m
• Įgilintas iki 7 m.

Neypatingas statinys, tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.

Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas.

Neypatingųjų ir ypatingųjų statinių STVPS vadovais gali būti tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Asmenys, turintys ypatingojo statinio STVPS vadovo atestatą, turi teisę būti ir neypatingųjų statinių STVPS vadovais, priklausomai nuo statinio statybos techninės veiklos srities. Šie reikalavimai galioja ne tik statant ar rekonstruojant naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, bet ir atliekant kapitalinį remontą, kai SLD neprivalomas.

Ypatingi statiniai

Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai. Ypatingųjų statinių kategorijos parametrai pateikti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Ypatingų statinių kategorijai priskirtinus pastatus atskirti nėra labai sudėtinga, kadangi jų parametrai yra surašyti pakankamai aiškiai.

Ypatingiesiems statiniams priskiriami:

• daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m ar aukštis viršija 20 m;
• sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai;
• visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių;
• aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai;
• kultūros paveldo statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos;
• statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai ir kt.

Jei tarp atraminių konstrukcijų bus daugiau nei 12 m, pastato dydis bus didesnis nei 2000 m2, o statinio aukštis bus didesnis nei 20 metrų, tai pastatas bus priskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos. Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.

Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.

Ypatingųjų statinių statybos rangovu gali būti tik atestuoti juridiniai asmenys. Šis reikalavimas negalioja paprastojo remonto atvejais.

Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Inžineriniai statiniai: kategorijos ir pavyzdžiai

Inžineriniai statiniai apima platų spektrą objektų, kurie nėra pastatai. Jie skirstomi į kelias kategorijas:

• Susisiekimo komunikacijos: gatvės, keliai, geležinkeliai, tiltai, viadukai, tuneliai ir kt.
• Inžineriniai tinklai: vandentiekio, nuotekų, šilumos, dujų, elektros tinklai, telekomunikacijų linijos ir kt.
• Hidrotechnikos statiniai: užtvankos, polderiai, kanalai, drenažo sistemos ir kt.
• Kiti inžineriniai statiniai: pramoniniai kaminai, atliekų sąvartynai, sporto statiniai (pvz., stadionai) ir kt.

Kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

Kitos svarbios sąvokos

• Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį.
• Statybos darbai - darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai).
• Statinio inžinerinės sistemos - statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.
• Statinio paskirtis - viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
• Pastato atnaujinimas (modernizavimas) - statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.

tags: #inzinerinis #statinys #str