Mažoji bendrija (MB) yra vienas populiariausių juridinių vienetų Lietuvoje. Tai puiki verslo forma dėl paprasto jos valdymo bei mokestinių lengvatų. Šiame straipsnyje aptarsime mažosios bendrijos vadovo atsakomybę, skolų išieškojimo ypatumus ir kitus svarbius teisinius aspektus.
Mažosios Bendrijos Samprata ir Valdymas
Mažoji bendrija (MB) tai ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo - įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Taigi jos nariai savo asmeniniu turtu neatsako už verslo prievoles. MB gali vykdyti bet kokią veiklą, kuri nedraudžiama arba neribojama specialiais įstatymais. Mažųjų bendrijų įstatymas nustato įmonių, kurių teisinė forma yra mažoji bendrija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas.
Mažosios bendrijos steigimas ypač greitas ir paprastas - elektroniniu būdu trunka 2-3 dienas. MB steigti gali ir vienas asmuo. Esant poreikiui daugiau narių galima įtraukti veiklos vykdymo eigoje.
Mažosios bendrijos valdymo struktūra įtvirtina galimybę mažosios bendrijos steigėjams (nariams) pasirinkti vieną iš dviejų mažosios bendrijos valdymo organų struktūrų.
- Pirmuoju atveju mažosios bendrijos steigėjai (nariai) galėtų apsispręsti, kad mažosios bendrijos valdymo organas bus tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu būtų ir mažosios bendrijos valdymo organas.
- Antruoju atveju mažosios bendrijos steigėjai (nariai) galėtų apsispręsti, kad mažosios bendrijos valdymo organai bus narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas - mažosios bendrijos vadovas.
Mažosios bendrijos organai nurodomi mažosios bendrijos nuostatuose. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių. Papildomų narių, jei dar nėra pasiektas maksimalus kiekis, galima įtraukti ir veiklos vykdymo eigoje. Nariai turi galimybę savanoriškai pasitraukti iš verslo atsiimant savo įnašą, parduodant ar kitaip perleidžiant savo nario teises kitiems asmenims.
Mažosios Bendrijos Vadovas
Su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Sprendimą dėl mažosios bendrijos vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima mažosios bendrijos narių susirinkimas.
Dažnai iškyla klausimas ar gali MB narys būti ir MB vadovu? Taip, jeigu MB steigimo metu pasirinkta tokia bendrijos valdymo forma, kai valdymo organai du - dalyvių susirinkimas ir vadovas ir kai mažojoje bendrijoje yra vienasmenis valdymo organas - vadovas. Taip pat, vadovu gali būti ir pats MB narys, ir samdomas asmuo. Jeigu MB nuostatuose numatyta du ir daugiau narių ir MB narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas, tuomet santykiams su juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat sudarant sandorius MB privalo iš savo narių išsirinkti atstovą.
Kadangi MB vadovas dirba pagal civilinę vadovavimo paslaugų sutartį. Tokiems santykiams nėra taikomas Darbo kodeksas, todėl vadovo atlyginimas, darbo laiko valandos, atostogų trukmė yra išskirtinai įmonės ir vadovo susitarimas. MB vadovui nėra taikoma valstybės nustatyta minimali mėnesinė alga, maksimalus darbo valandų skaičius, nepildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.
Būtent civilinės sutarties lankstumas suteikia tokį mažosios bendrijos pranašumą prieš kitas veiklos rūšis. Visų pirma, civilinė sutartis nėra darbo sutartis, todėl civilinei sutarčiai netaikomi tokie griežti sudarymo, keitimo ir nutraukimo reikalavimai. Pati civilinės sutarties forma yra laisva, todėl ir sąlygas nusistatyti ir apsirašyti šalys gali tokias, kokias pageidauja. Pavyzdžiui, galima nusistatyti jums patogią atsiskaitymo su vadovu mokėjimo tvarką arba susitarti, kad vadovui apskritai nėra mokamas atlygis, arba jis bus pradedamas mokėti nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo (pavyzdžiui, bendrijai užbaigus ketvirtį pelningai).
Be lanksčių vadovo civilinės sutarties sąlygų, turbūt didžiausia nauda - mažesni mokesčiai apmokestinant mažųjų bendrijų vadovus, palyginti su tais vadovais, kurie dirba pagal darbo sutartį. Jei mažosios bendrijos vadovas yra ir mažosios bendrijos narys (dėl lengvatinio apmokestinimo tai labai svarbu) - tai visas gautas atlygis apmokestinamas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Ir čia siekiantiems sutaupyti yra gera žinia, nes neatsiranda socialinio draudimo įmokų. Mokesčius vadovas, kaip fizinis asmuo, turi deklaruoti ir sumokėti teikdamas metines pajamų deklaracijas.
Jei mažosios bendrijos vadovas nėra mažosios bendrijos narys, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos ir taikomas 15,70 proc., 17,80 proc. ar 18,70 proc. tarifas, priklausomai nuo procento papildomai pensijai kaupti. Taip pat taikomas jau ne 15 proc., o 20 proc. Būtent vadovo, kuris kartu yra ir mažosios bendrijos narys, pajamos apmokestinamos bene palankiausiai. Bendras tarifas 15 proc., o visos išlaidos yra leidžiami atskaitymai.
Vadovo Pareigos ir Atsakomybė
Įvairūs teisės aktai nustato įmonės vadovui (direktoriui) pareigas, kurių jis privalo laikytis bei kuriomis privalo vadovautis savo veikloje. Tai pareiga veikti sąžiningai ir protingai, pareiga veikti bendrovės akcininkų naudai, bendrovės informacijos ir turto nenaudojimas, konfidencialumo pareiga ir kt.
Įmonės vadovo (direktoriaus) pareiga atlyginti nuostolius dažniausiai yra susijusi su įstatymuose įtvirtintų reikalavimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Pavyzdžiui, LR Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas atsakingas už duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui. Kitas dažnai pasitaikantis įstatymų pažeidimo atvejis yra susijęs su vadovo pareiga užtikrinti tinkamą įmonei taikomų teisės aktų nuostatų vykdymą.
Savo kompetencijos ribas viršijęs vadovas yra taip pat atsakingas už bendrovės prievolių įvykdymą trečiajam asmeniui pagal šį sandorį, t.y. Teismų praktika, kurioje aptariama bendrovės vadovų atsakomybė už bendrovei bei kreditoriams padarytą žalą, yra pakankamai gausi.
Jeigu buhalterinės apskaitos tvarkymo žinias turi vienas iš mažosios bendrijos narių, galima savarankiškai tvarkyti įmonės apskaitą ir nesamdyti buhalterio ar apskaitos įmonės.
MB nariams nėra taikoma valstybės nustatyta minimali mėnesinė alga, maksimalus darbo valandų skaičius, jie nedirba mažojoje bendrijoje pagal darbo santykius kaip tai reglamentuoja Darbo kodeksas bei neteikia deklaracijų Sodrai, nepildo darbo laiko apskaitos žiniaraščių.
Skolų Išieškojimas
Išieškojimas iš MB narių
Mažoji bendrija, kaip ir UAB, yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai reiškia kad MB nariai už įmonės prievolių vykdymą neatsako savo asmeniniu turtu. Išskyrus apribojimą MB narių skaičiui, šiai verslo formai nėra jokių kitokių ribojimų, tokių kaip darbuotojų skaičius, apyvarta, pelnas ar kapitalas.
MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl atsako pagal savo prievoles tik jai priklausančiu turtu. MB nariai už MB prievoles atsako tik savo įnašais į mažąją bendriją, t. y., ribotai.
Nors MB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, tačiau atsižvelgiant į MB narių teisę gauti išmokas iš MB avansu išmokamą pelną, teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdant skolos išieškojimą iš MB nario, išieškojimas gali būti nukreipiamas į MB disponuojamas lėšas, kurias MB narys turi teisę gauti kaip pelno dalį.
MB įstatyme numatyta, kad MB narys kaip avansu išmokamą pelną turi teisę gauti MB lėšų savo asmeniniams poreikiams, taip pat MB pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.
Vienoje byloje teisme buvo nagrinėjamas MB skundas dėl antstolio turto arešto akto teisėtumo. Antstolis buvo areštavęs skolininko, MB nario, turtą - MB pelną, priklausantį ir išmokėtiną MB nariui. Kauno apygardos teismas skundą atmetė ir nustatė, kad MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo - įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys, turintys teisę gauti iš bendrijos lėšų pelno dalį savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokios skolininkui priklausančios piniginės lėšos nepatenka į sąrašą sumų, iš kurių negalima išieškoti, vadinasi, antstolis turėjo teisę išieškoti skolą.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) nustato, kad priverstiniu būdu galima išieškoti sumas iš skolininko lėšų ar turtinių teisių, o taip pat iš skolininko turto ir pinigų, esančių pas kitus asmenis, tad areštas gali būti taikomas ir būsimoms išmokoms.
Šiuo klausimu aktuali teismų praktika suformuota ir Šiaulių apylinkės teisme, kuriame buvo nagrinėjama byla pagal antstolio pareiškimą dėl piniginės baudos skyrimo MB vadovui. Bauda skirta už tai, kad vadovas nevykdė antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie skolininko sumokėtą ar perduotą MB nario įnašą, taip pat nepaisė reikalavimo pervesti į depozitinę antstolio sąskaitą skolininkui pervedamas pinigines lėšas.
Teismas nustatė, kad antstolis gali reikalauti informacijos, susijusios su bendrijos nario pajamomis ir turtu, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Remiantis šia teismų praktika, daroma išvada, kad vykdant skolos išieškojimą iš skolininko, kuris yra MB narys, išieškotojas gali nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias ir iš MB jam pervedamas lėšas, o MB toks antstolio reikalavimas yra privalomas.
Išieškojimas iš MB vadovų
Vadovaujantis MB įstatymu, su MB vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Tai reiškia, kad MB vadovo su MB nesieja darbo santykiai. Tokiu atveju vykdant skolos išieškojimą iš MB vadovo, išieškojimo negalima nukreipti į darbo užmokestį, kaip tai būtų įprasta kitų MB darbuotojų atžvilgiu.
Todėl kyla klausimas, kaip reglamentuojamas skolos išieškojimas iš skolininko pagal paslaugų sutartį gaunamų pajamų už vadovavimą MB.
Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, yra:
- išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių;
- išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;
- išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų.
Taigi, antstolis, vykdantis skolos išieškojimą iš MB vadovo, turi teisę kreiptis į MB dėl skolininkui mokėtinų lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.
Bendrasis apribojimas, susijęs su išieškojimu iš skolininko turto, numatytas Civilinio proceso kodekse (CPK) (668 str. 1 dalis), kuris draudžia nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA.
Vykdant skolos išieškojimą iš MB vadovo, gali kilti klausimas, kuriai priverstinio vykdymo priemonei priskirtinas išieškojimas iš MB vadovo atlyginimo, gaunamo pagal paslaugų sutartį: ar tai reikėtų priskirti pinigų sumoms, esančioms pas kitus asmenis, ar kitoms pajamos, prilyginamoms darbo užmokesčiui? Nuo šio pasirinkimo iš esmės priklauso, ar pasirinktai vykdymo priemonei taikomi papildomi išskaitų dydžių apribojimai, o gal išieškojimas gali būti atliekamas visa apimtimi iš lėšų, viršijančių 1 MMA.
Civilinio proceso kodeksas įtvirtina pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašą. Nepaisant to, kad pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas formuluojamas kaip baigtinis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šią teisės normą aiškina plečiamai.
Vienoje LAT byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams (fiziniams asmenims) priklausančių lėšų, esančių kitų asmenų sąskaitose (konkrečiai - kitų asmenų į pataisos įstaigos sąskaitą pervedamų lėšų), aiškinimo ir taikymo. LAT nustatė, kad CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai turi būti taikoma Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtinta pajamų sąvoka.
Šiame įstatyme pajamos apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi, įstatyme pajamos apibrėžiamos ir pripažįstamos ne tik kaip kompensacija, atlygis, pašalpa, stipendija, pensija ar laimėjimas, bet ir kaip bet kokia kita nauda.
Remiantis LAT praktika, atskleidžiančia kitų pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sampratą išieškojimo iš fizinio asmens turto kontekste, darytina išvada, kad MB vadovo paslaugų sutarties pagrindu gaunamos pajamos iš MB turi būti priskirtos „kitų pajamų“ kategorijai, ir joms taikomi išskaitų dydžio apribojimai, kaip ir darbo užmokesčiui.
Mažosios Bendrijos Buhalterija
Mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti:
- Pagal darbo sutartį samdomas vyr. buhalteris
- Mažosios bendrijos narys
Buhalteris MB nėra privalomas, kol jūsų pajamos nesiekia 45000 EUR ir nėra būtinybės registruotis PVM mokėtoju, buhalterines paslaugas rekomenduojama pirkti tada, kai vykdoma intensyvi veikla ir nespėjama sutvarkyti apskaitos dokumentų savarankiškai.
Mažosios Bendrijos Mokesčiai
Pirmuosius veiklos mėnesius mažosios bendrijos dažnai praleidžia nemokant jokių mokesčių - prievolė sumokėti pelno mokestį atsiranda metams pasibaigus, registruotis PVM mokėtoju reikia tik pasiekus tam tikras pajamas, o VSD įmokos pirmaisiais veiklos metais gali būti nemokamos. Taigi, lieka susimokėti PSD, jei MB nariai nėra drausti PSD kitais būdais.
Pagrindiniai mažųjų bendrijų mokesčiai:
- Pelno mokestis. Standartinis pelno mokesčio tarifas - 15 proc. Tačiau daugelis mažųjų bendrijų taiko lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Mažoji bendrija privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų. Standartinis PVM tarifas - 21 proc.
- Sodra. Mažoji bendrija moka PSD ir VSD mokesčius nuo narių asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM). MB leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama MB nariui išmokėta suma, nuo kurios pagal VSD įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos MB nario VSD įmokos.
Mažosios bendrijos pelnas gali būti paskirstomas jos nariams ir nepasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams.
Privalumai Steigiant Mažąją Bendriją
Pagrindiniai Mažosios Bendrijos steigimo privalumai:
- Narių atsakomybė mažojoje bendrijoje yra apribota bankroto atveju - kaip ir steigiant bet kokią kitą ribotos civilinės atsakomybės įmonę, asmeninis steigėjų turtas yra apsaugotas. Už visas finansines prievoles yra atsakoma įmonės sukauptu turtu ir MB narių įnašais.
- Privalomo minimalaus įstatinio kapitalo nėra - priešingai nei steigiant, pavyzdžiui UAB, Mažoji Bendrija neprivalo turėti savo įstatinio kapitalo. Čia bendrijos nariai turi sumokėti pradinius nario įnašus kurių tvarka ir dydis yra nustatomi steigiant įmonę. Minimalus nario mokestis yra 1 Eur.i turi sumokėti pradinius nario įnašus kurių tvarka ir dydis yra nustatomi steigiant įmonę. Minimalus nario mokestis yra 1 Eur.
- MB narys gali perleisti/parduoti savo narystę - bet kuris iš MB narių gali laisvai perleisti arba parduoti savo narystę kitam asmeniui.
- Esant augimui nesunku pertvarkyti - labai dažnai užaugus verslui, verslininkai yra linkę pakeisti savo įmonės juridinę formą iš MB į UAB ar kitas. Su MB padaryti tai labai lengva dėl supaprastinto įmonės valdymo.
- Pelnas gali būti mokamas avansu - visas MB pelnas jos nariams labai paprastai gali būti mokamas avansu, nėra griežtų apribojimų.
Apibendrinant, mažoji bendrija yra lanksti juridinė forma, kurią verslininkai renkasi dėl paprasto valdymo, lengvo steigimo kuriant smulkų ar vidutinį verslą. Nedarant ilgų įžangų galima konstatuoti, kad jaunam smulkiajam verslui geriausia veiklos forma yra mažoji bendrija. Aišku, jei pradėdami verslą steigsite įmonę. Jei vykdote veiklą kita juridinio asmens forma (pvz., UAB), tuomet tikrai verta pasvarstyti apie persitvarkymą į mažąją bendriją.