Kas yra inžinerinis statinys? Statinių klasifikavimas ir svarbios sąvokos

Norint teisingai suprasti statybos procesą, būtina atkreipti dėmesį į Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas ir apibrėžimus. Vienas pagrindinių aspektų įgyvendinant statybos projektus (nepriklausomai nuo jo dydžio) - teisingas statybos objekto suvokimas. Tai reiškia, kad reikia tiksliai suvokti, kokį objektą planuojame statyti, norėdami pasirinkti kvalifikuotus specialistus ir įmones, suvokti procesus ir procedūras.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra statinys, pastatas ir patalpa, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir techniniais reglamentais, taip pat nagrinėsime statinių klasifikavimo principus, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį, techninius parametrus ir konstrukcijų sudėtingumą.

Šiandien easy -5 val! 🫡 #592 !dovatonas 💚| !skinswap

Pagrindinės sąvokos

Statybos įstatymas (aktuali redakcija) apibrėžia šias sąvokas:

  • Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
  • Inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
  • Pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
  • Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

Šios pagrindinės sąvokos leidžia teisingai suprasti Statinių Klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Tokiu būdu turėsite galimybę nustatyti planuojamo statyti/rekonstruoti/remontuoti statinio - Rūšį, Grupę, Pogrupį. Remiantis statinių klasifikavimu (aprašyta Statybos techniniame reglamente) bei taip kaip jie skaidomi į rūšis, grupes ir pogrupius galime nustatyti ar atitinkamas statybos specialistas ir įmonė turi teisę vykdyti numatomus statybos darbus bei turi atitinkamus Kvalifikacijos Atestatus.

Civiliniame kodekse numatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).

Lietuvos aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, ir pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui).

Objektas praranda savo naudojimo paskirtį, kai daiktas yra išardomas į atskiras dalis. Tokiu atveju privalu vertinti, ar perkeliamas daiktas praranda savo vertę. Vertinama, ar išardyto objekto montavimas kitoje vietoje reikalauja didelių papildomų sąnaudų, ar objekto konstrukcinės dalys tampa mažesnės vertės nei pats objektas.

Taip pat šiuo aspektu vertinama, ar objektą surinkti kitoje vietoje pakaktų išardytų, panaudotų medžiagų, konstrukcinių elementų ir pan., ar objektą montuoti ar išmontuoti reikėtų didelių kitų sąnaudų (pvz., specialios darbo jėgos, įrangos, technikos ir pan.). Taigi kiekvienas objektas pagal nurodytus požymius priskiriamas nekilnojamiesiems daiktams (statiniams) arba kilnojamiesiems daiktams.

Apibendrinant teigtina, kad metalinis garažas laikytinas statiniu tuo atveju, jeigu jis atitinka visas tris pirmiau nurodytas sąlygas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) nurodo, kad visi objektai pagal jų savybes priskiriami arba nekilnojamiesiems, arba kilnojamiesiems daiktams. Kilnojamaisiais vadinami daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Nekilnojamieji daiktai yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai (taip pat ir statiniai), kurie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Vertinant konkretų objektą, reikėtų žinoti, ar jis pastatomas statybos vietoje atliekant statybos darbus, ar atvežtas (surinktas) gamykloje pagamintas gaminys (tokiu atveju reikėtų žiūrėti gamintojo techninius dokumentus, kuriuose paprastai nurodomos objekto savybės, pavyzdžiui, statinys, pastatas ar kilnojamasis daiktas), ar galima neišardžius perkelti į kitą vietą, taip pat, ar perkeliant ir perkėlus į kitą vietą objektą bus galima naudoti pagal jo naudojimo paskirtį.

Statybos įstatyme statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Statinių kategorijos

Statiniai pagal jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas savybes skirstomi į kategorijas, nuo kurių priklauso SLD privalomumas.

Statiniais nelaikomi objektai

Statiniais nelaikomų objektų, kuriems negalioja Statybos įstatymas, t. y. šiems objektams nereikia Statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų SLD, kategorijai priskirtini kilnojamieji ir mobilūs įrenginiai, daiktai, pavyzdžiui, statybininkų nameliai, mobilūs biotualetai ir pan.

Nesudėtingieji statiniai

Nesudėtingiesiems statiniams priskiriami paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra iki 8,5 m, kurių visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotas ne didesnis kaip 80 kv. m ir tie, kurių rūsys yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Tai paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų ir kt.

Nesudėtingieji statiniai skiriami į dvi grupes - I ir II. Nuo statinio grupės priklauso, ar reikalingas SLD.

Nesudėtingųjų pastatų ir inžinerinių statinių sąrašus, paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus, pagal kuriuos statinys priskirtinas Nesudėtingųjų statinių kategorijai, statinių grupes galima rasti Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Atkreipiame dėmesį, kad norint statyti nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą, visada privaloma parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD.

Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą.

Neypatingieji statiniai

Neypatingieji statiniai nepriskiriami ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių kategorijai. Tai, pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, kurių bendras plotas - didesnis kaip 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m. Vien pagal šiuos parametrus jie priskiriami neypatingiesiems statiniams.

Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai painiojamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos. Šių dviejų kategorijų skirtumas yra reikšmingas tiek dėl SLD, tiek ir dėl STVPS - statybinių tyrinėjimų, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros, statybos darbų ir statybos techninės priežiūros - vadovų kvalifikacijos.

Ypatingieji statiniai

Ypatingiesiems statiniams priskiriami:

  • Daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m ar aukštis viršija 20 m;
  • Sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai;
  • Visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių;
  • Aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai;
  • Kultūros paveldo statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos;
  • Statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai ir kt.

Ypatingųjų statinių kategorijos parametrai pateikti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Neypatingųjų ir ypatingųjų statinių STVPS vadovais gali būti tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Asmenys, turintys ypatingojo statinio STVPS vadovo atestatą, turi teisę būti ir neypatingųjų statinių STVPS vadovais, priklausomai nuo statinio statybos techninės veiklos srities.

Šie reikalavimai galioja ne tik statant ar rekonstruojant naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, bet ir atliekant kapitalinį remontą, kai SLD neprivalomas.

Ypatingųjų statinių statybos rangovu gali būti tik atestuoti juridiniai asmenys. Šis reikalavimas negalioja paprastojo remonto atvejais.

Inžineriniai statiniai: kategorijos ir pavyzdžiai

Inžineriniai statiniai apima platų spektrą objektų, kurie nėra pastatai. Jie skirstomi į kelias kategorijas:

  • Susisiekimo komunikacijos: gatvės, keliai, geležinkeliai, tiltai, viadukai, tuneliai ir kt.
  • Inžineriniai tinklai: vandentiekio, nuotekų, šilumos, dujų, elektros tinklai, telekomunikacijų linijos ir kt.
  • Hidrotechnikos statiniai: užtvankos, polderiai, kanalai, drenažo sistemos ir kt.
  • Kiti inžineriniai statiniai: pramoniniai kaminai, atliekų sąvartynai, sporto statiniai (pvz., stadionai) ir kt.

Šiandien mūsų visų gyvenimas jau tiesiog nebeįsivaizduojamas be įvairių kategorijų inžinerinių statinių. Statybos inžinerija yra ypač įdomi bei daug įvairių sprendimų apimanti, o taip pat ir nuolat besikeičianti sritis.

Apibendrinant teigtina, kad tiksliai nustatyta planuojamo statinio kategorija leis sklandžiai ir pagal įstatymų nuostatas įgyvendinti statybos projektą.

Atsižvelgiant į tai, ar statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.

Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“.

Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas. Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.

Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams.

Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.

tags: #inzinerinis #statinys #angl