Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams. Vienas pagrindinių aspektų įgyvendinant statybos projektus (nepriklausomai nuo jo dydžio) - teisingas statybos objekto suvokimas, t.y. reikia tiksliai suvokti kokį objektą planuojame statyti, norėdami pasirinkti kvalifikuotus specialistus ir įmones, suvokti procesus ir procedūras.
Pagrindinės Sąvokos
Norint teisingai suprasti statybos procesą reiktų atkreipti dėmesį ir į Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas ir apibrėžimus:
- Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
- Inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
- Pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
- Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.
Šios pagrindinės sąvokos leis teisingai suprasti Statinių Klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Tokiu būdu turėsite galimybę nustatyti planuojamo statyti/rekonstruoti/remontuoti statinio - Rūšį, Grupę, Pogrupį.
Statinių Kategorijos Pagal STR 1.01.03:2017
Pastatai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Statiniai, pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį skirstomi į kategorijas. Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra:
- Nesudėtingi statiniai
- Neypatingi statiniai
- Ypatingi statiniai
Statinių klasifikavimas pagal STR 1.01.03:2017
Nesudėtingi Statiniai
Nesudėtingi statiniai neretai painiojami su neypatingais statiniais. Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų.
Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.
Neypatingi Statiniai
Teisės aktuose nurodoma, kad statiniai, nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams, yra neypatingi statiniai. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi. Neypatingas statinys - tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio ir neatitinka nė vieno ypatingo statinio požymių.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.
Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas.
Ypatingi Statiniai
Ypatingasis statinys ir jo parametrai yra aprašyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.
Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.
Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams.
Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.
Pavyzdys: Jei tarp atraminių konstrukcijų bus daugiau nei 12 m, pastato dydis bus didesnis nei 2000 m2, o statinio aukštis bus didesnis nei 20 metrų, tai pastatas bus priskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos. Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.
Remiantis statinių klasifikavimu (aprašyta Statybos techniniame reglamente) bei taip kaip jie skaidomi į rūšis, grupes ir pogrūpius galime nustatyti ar atitinkamas statybos specialistas ir įmonė turi teisę vykdyti numatomus statybos darbus bei turi atitinkamus Kvalifikacijos Atestatus.
tags: #inzineriniai #statiniai #pagal #paskirti #skirstomi #i