Visada reikėjo nemažai laiko įregistruoti įsigytą nekilnojamąjį turtą. Pirmiausiai pirkėjas valstybės įmonėje Registrų centre turėdavo užsakyti pažymą, po savaitės ją pasiimti ir eiti pas notarą įforminti nekilnojamąjį turtą. Po to - grįžti į Registrų centrą ir įregistruoti nekilnojamąjį turtą.
Tvarkos supaprastinimas
Nuo 2005 metų vasario 1 dienos supaprastinama nekilnojamojo turto registravimo tvarka. Skubantys gali kreiptis ne į Registrų centrą, bet į notarus. Notarai teiks nekilnojamojo turto registravimo paslaugas - už nedidelį mokestį patys internetu užsakys pažymą iš Registrų centro. Pasak Registrų centro vadovo Kęstučio Sabaliausko, naujovės esmė tai, kad fizinis klientų aptarnavimas perkeliamas į elektroninę sritį.
Bendrame Registrų centro ir Lietuvos notarų rūmų projekte dalyvauja dauguma Lietuvos notarų. "Pagal naujus nuostatus už nekilnojamojo turto dokumentus atsako notaras. Susisiekęs su Registrų centru, nekilnojamojo turto duomenų bazėje notaras patikrins, ar paklausimo metu nekilnojamas turtas nėra areštuotas, ar turto valdytojų valdymo teisės nėra apribotos",- sakė Notarų rūmų prezidentė Ona Adomavičienė. Notaras taip pat privalo patikslinti, ar pareiškėjas nenuslėpė duomenų apie sutuoktinį ir vaikus.
ES šalių pavyzdžiu
Kaip realiai veiks naujoji nekilnojamojo turto registravimo tvarka? Klaipėdos pirmojo notarų biuro notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narys Marius Stračkaitis sakė, jog ilgainiui visa nekilnojamojo turto registracija bus pavesta notarams, nes to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos. Iki 2007 metų pradžios Lietuva įsipareigojo įdiegti visapusišką elektroninį nekilnojamojo turto įforminimą, taip pat pripažinti kitus elektroninius dokumentus.
Elektroninis nekilnojamojo turto įforminimas truks kur kas trumpiau. Juk Registrų centro išduodamos pažymos galioja tik 30 dienų, todėl klientai priversti skubėti. Įforminant notarui, pažymos galiojimo laiko nebebus, nes notaras pats užklaus apie nekilnojamąjį turtą Registrų centro duomenų bazėje.
Žengti pirmieji žingsniai
Pirmasis žingsnis elektroninėje nekilnojamojo turto duomenų perdavimo sistemoje, kaip prisimena M.Stračkaitis, žengtas 2001 metų liepą, įsigaliojus Civilinio kodekso pokyčiams. Tada notarai žymas apie nekilnojamojo turto perleidimą pradėjo perduoti elektroniniu būdu. Klientai atlikdavo 6 veiksmus:
- ateidavo į Registrų centrą ir užsakydavo dokumentus,
- vėliau juos pasiimdavo,
- ateidavo pas notarą, aptardavo dokumentų turinį,
- po to ateidavo jų pasiimti,
- eidavo į Registrų centrą registruoti pirkinio,
- pasiimdavo galutinį nuosavybės dokumentą.
Dabartinė naujovė - vaizdžiai tariant, antrasis žingsnis, kai nekilnojamojo turto pažymą elektroniniu būdu išduoda ir tikrina notaras. Dabar klientai gali sutaupyti laiko ir atlikti tik 4 veiksmus, kai nebereikia pirmiausiai eiti į Registrų centrą, užsakyti dokumentų, o vėliau jų pasiimti (tai yra nereikia atlikti a ir b veiksmų).
Trečiasis žingsnis bus žengtas po kelerių metų, iki 2008-ųjų - tada nuosavybės registravimas ir duomenų perdavimas bus atliekami elektroniniu būdu. Klientams reikės atlikti tik du veiksmus d ir e, tai yra visus dokumentus užsakyti notarui, o paskui juos pasiimti.
Nekilnojamojo turto pažymų gavimas tarpininkaujant notarui dabar kainuos 5-10 Lt brangiau nei ankstesnė procedūra. Mokėti bus galima banke arba elektroniniu būdu.
Kaip praktiškai notarai tarpininkaus įforminant nekilnojamąjį turtą? Ar notarai pasirengę priimti didelį lankytojų srautą? Pasak M.Stračkaičio, svarbiausia, kad klientai turėtų visus dokumentus, kad netektų grįžti dėl kokio nors popierėlio. Klientai, iš notaro gavę sandorio sudarymo pažymą, už ją banke sumokės tam pačiam Registrų centrui.
M.Stračkaičio nuomone, ši naujovė nesukels konkurencijos tarp kadastro ir registro specialistų bei notarų, nes darbo pakaks visiems.
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams ir registravimas
Kai žemė visuomenės poreikiams paimama šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju ir paimamos visuomenės poreikiams žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, o projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir tokį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę.
Projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype.
Kai žemė visuomenės poreikiams paimama šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ir visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, o projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, Vyriausybės nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo ir prašo Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre šį žemės sklypą kaip valstybinę žemę.
Teismo sprendimai ir registravimas
Šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo klausimas sprendžiamas teisme, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę.
Projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype.
Kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas ir įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Vyriausybės nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo ir prašo Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šį žemės sklypą kaip valstybinę žemę.
Nuosavybės perėjimas ir patikėtiniai
Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento.
Kai visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantis statinys ir (ar) įrenginys projektą įgyvendinančios institucijos teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teise, projektą įgyvendinančios institucijos prašyme įrašomas ir šio statinio ir (ar) įrenginio patikėtinis - vienas iš šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų, atsižvelgiant į šio subjekto vykdomą veiklą, nustatytą jo steigimo dokumentuose ir (ar) teisės aktuose. Sprendimą dėl visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančio statinio ir (ar) įrenginio patikėtinio paskyrimo priima projektą įgyvendinančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas suinteresuotos institucijos vadovas.
Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių ar šio įstatymo 4 straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju valstybės nuosavybėn įgytų statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis gali būti keičiamas projektą įgyvendinančios institucijos vadovo sprendimu perduodant visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise kitiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams.
Subjektai, kurių patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius ar šio įstatymo 4 straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju valstybės nuosavybėn įgytus statinius ir (ar) įrenginius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šiuos statinius ir (ar) įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja patikėjimo teise įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
Kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto subjekto patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius ar šio įstatymo 4 straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju valstybės nuosavybėn įgytus statinius ir (ar) įrenginius, turto patikėjimo sutartis su šiuo subjektu nesudaroma.
Ši informacija yra aktuali ir nuolat kinta, todėl rekomenduojama sekti naujausius įstatymų pakeitimus.
IJAZAH JOKOWI DIMINTA LAGI DI KOMISI INFORMASI PUSAT! KOK JAWABAN KPU BEGINI?!
tags: #nekilnojamojo #turto #nuosavybes #teises #registravimo #tvarka