Internetinis Kadastro Žemėlapis: Naudojimas ir Prieinamumas Lietuvoje

Pasaulyje kadastro žemėlapiai nuo senų laikų naudojami nuosavybės riboms atvaizduoti ir nuosavybės teisėms kaupti bei įrašyti. (pvz. 1630-1631m. Tokijo miesto kadastro žemėlapis). Nekilnojamojo turto kadastro sąvokoje mes, be lietuviškų žodžių ir randame tarptautinį - kadastras (pranc. cadastre, gr. katastichon - lapas, sąrašas). Sąvokos aprašymas jau sako, jog kalbame apie tam tikrų objektų sąrašą, šiuo atveju - nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų, pastatų, patalpų).

Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme apibrėžiamas taip - nekilnojamojo turto kadastro („sąrašo objektų”) grafinė dalis, kurioje parodoma nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje.

Atviri Duomenys ir Jų Prieinamumas

Atviri duomenys - tai duomenys, teikiami naudoti visiems naudotojams pagal vieną iš atvirų duomenų licencijų - tarptautinę Creative Commons ar analogišką. Atvirus duomenis galima kopijuoti ir platinti be atskiro leidimo, o dažnai - ir pernaudoti adaptuojant, kuriant išvestinius produktus ar kitais būdais, taip pat siekiant pelno. Dažniausiai taikoma Creative Commons priskyrimo (CC BY) licencija, leidžianti visus veiksmus su duomenimis visais tikslais, tik reikalaujanti nurodyti jų kūrėją.

Prieš naudojant duomenų rinkinį, net jei jis atviras, svarbu atkreipti dėmesį į metaduomenyse pateiktą informaciją apie naudojimo ribojimus. Atviri duomenys atsisiunčiami archyve, Shape formatu; jei būtina dėl originalių duomenų struktūros - ir .gdb formatu. LEI portale pasiekiami atviri erdviniai duomenys ir jų peržiūros paslaugos. Visi (ir ne erdviniai) atvirų duomenų rinkiniai pasiekiami Lietuvos atvirų duomenų portale. Šiame portale galima rasti ir nuorodas į duomenų atvėrimą Lietuvoje reguliuojančius teisės aktus.

VĮ Registrų centras teikia atvirų duomenų išvestinius produktus. Duomenys atverti pagal tarptautinę Creative Commons Attribution 4.0 licenciją su naudojimo ir platinimo sąlygomis, kurių ženklinimo simbolis CC BY 4.0. Duomenis galima naudoti ir dalintis neribotai, tačiau privaloma nurodyti atvertų duomenų autorystę, įdėti nuorodą į licenciją bei nurodyti, ar buvo padaryta pakeitimų.

VĮ Registrų Centro Atviri Duomenų Produktai

• 500x500 m. gardelėmis apibendrinti duomenų rinkiniai:
  • Gyventojų registro statistika (gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius pagal amžiaus grupes)
  • Nekilnojamojo turto registro statistika (gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpų ir pastatų plotas)
  • Nekilnojamojo turto sandorių statistika (gyvenamosios (butų) paskirties objektų plotas/sandorių skaičius)
• Nekilnojamojo turto kadastro (NTK) žemės sklypų atviri duomenys Originalūs duomenys pagal savivaldybes CSV ir JSON formatais
• Visos Lietuvos geografinių duomenų bazė, suformuota iš VĮ „Registrų centras" teikiamų atvirų duomenų. Duomenis apjungė VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra. Duomenys atnaujinami kartą per mėnesį atnaujinus NTK žemės sklypų atvirus duomenis.
• Adresų registro atviri duomenys Originalūs duomenys (administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių ribos, gatvės, adresų taškai) XLSX ir JSON formatais

Georeferencinio Pagrindo Kadastras (GRPK)

Georeferencinio pagrindo kadastras (GRPK) - valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs gamtiniai ir antropogeniniai žemės paviršiaus objektai; pagrindinis valstybės erdvinių duomenų rinkinys ir oficialus pagrindinių geografinių duomenų šaltinis. Valdytojas - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, tvarkytojas (skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė) - Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras (GIS-Centras).

Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys teikiami neatlygintinai visiems tikslams (įskaitant komercinį naudojimą). Georeferencinio pagrindo kadastras skirtas visų valstybės kadastrų, registrų, informacinių sistemų ir valstybės institucijų tvarkomų erdvinių duomenų sąveikumui užtikrinti.

Kadastro objektai: Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje riba, Baltijos jūros, Kuršių marių, ežerų, tvenkinių ir dirbtinių nepratekamų vandens telkinių ribos, kelių, gatvių, geležinkelių, upių, kanalų ir griovių ašinės linijos, pastatų, žemės dangų ribos, geodezinio pagrindo punktai.

Georeferencinio pagrindo kadastro objektų duomenys tvarkomi naudojant aktualų Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį, žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų duomenis, valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinį bei 1:2000 ir stambesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus tikslumo reikalavimus atitinkančius savivaldybių erdvinių duomenų rinkinius.

Atliktų kadastrinių matavimų duomenys būna naudojami Georeferencinio pagrindo kadastro objektams ar susijusiai informacijai įregistruoti, išregistruoti ar pakeisti (esant neaiškumams, kadastrinius matavimus atliekančių asmenų pastaboms, tvarkytojas atlieka patikras ir matavimus vietovėje); registruojami tik ortofotografiniame žemėlapyje ar vietovėje matomi objektai (į jų atsiradimo, išnykimo ar pokyčio teisinį pagrindą neatsižvelgiama).

Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys t. p. naudojami smulkesnių mastelių georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniams, Lietuvos erdvinės informacijos portalo ir kitų portalų pagrindiniams žemėlapiams sudaryti.

Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys yra patikimi ir aktualūs (atitinka realią situaciją, nuolat atnaujinami); nauja versija naudotojams pateikiama kas mėnesį, visos Lietuvos teritorijos atnaujinimas negali trukti ilgiau kaip 3 metus. Žemėlapiai paprastai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per metus.

Georeferencinio pagrindo kadastras įsteigtas 2013 03 13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo.

Georeferencinio Pagrindo Kadastro Atviri Duomenys

Duomenų apimtis yra mažesnė nei pilno GRPK rinkinio. Duomenys atnaujinami kas mėnesį.

• Duomenų teikėjas: VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra
• Duomenų naudojimo tikslas: Pakartotinis duomenų naudojimas
• Licencija: CC BY 4.0
• Atvėrimo data: 2022-08-12
• Naujinimo dažnumas: 1 kartą per mėnesį. Atnaujinta versija paskelbiama iki mėnesio 10 dienos.

Duomenų rinkinys: atsisiųsti SHAPEFILE (formatas: Esri Shapefile), atsisiųsti GDB (formatas: ESRI File Geodatabase), specifikacija

Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita. Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.

Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.

Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami. Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje.

Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų. Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.

Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.). Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos. Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai.

Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus). Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.

Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką. Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.

Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.

Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos. Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas. Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Lietuvos Erdvinės Informacijos Portalas (Geoportal.lt)

Įvertinti numatomo įsigyti žemės sklypo savybes? Visa tai padaryti dabar paprasta, nes informacijos nereikia ieškoti dešimtyse skirtingų vietų - pakaks vienos lietuviškos interneto svetainės Geoportal.lt. Nuolat atnaujinami duomenys - vienoje vietoje.

Geoportal.lt - Lietuvos erdvinės informacijos (LEI) portalu, teikiančiu elektronines geografinės informacijos paslaugas, itin dažnai naudojasi įvairios įstaigos ir institucijos, tačiau ji naudinga ir kiekvienam iš mūsų, ieškančiam nemokamos informacijos apie bet kurią Lietuvos vietovę.

LEI portalas yra oficiali valstybės erdvinės informacijos sistema. Informaciją jam teikia patys duomenų tvarkytojai - valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, tyrimų institutai ir kt., o kiekvieno duomenų rinkinio informacija nuolat atnaujinama. Kiekvienas duomenų teikėjas teikia duomenis pasirinktu periodiškumu, priklausančiu nuo duomenų atnaujinimo dažnumo, todėl duomenys, kuriuos rasite Geoportal.lt, niekada nebus pasenę, o juos gausite jūsų pasirinktu formatu.

Visų interaktyvių elektroninių paslaugų, kurias teikia LEI portalas, pagrindas - erdviniai duomenys. Jie sudaromi naudojant pažangias GIS technologijas, skirtas darbui su erdviniais duomenimis ir informacija. Georeferencinio pagrindo kadastras (GRPK) yra pagrindas kuriant daugelį erdvinių duomenų rinkinių ar žemėlapių.

Atnaujintas GRPK erdvinių duomenų rinkinys vartotojams teikiamas kas mėnesį. Jis naudojamas kadastrams ir registrams tvarkyti, savivaldybių bendriesiems ir specialiesiems planams rengti, transporto ir kitų inžinierinių sistemų organizavimui ir priežiūrai, logistikos, teisėsaugos, karybos, saugos ir krizių prevencijos uždaviniams spręsti, ir žinoma, skaitmeninių žemėlapių sudarymui.

Kuriant LEI portalą, kuris institucijoms, verslui ir visuomenei teikia oficialius Lietuvos teritorijos geografinius (erdvinius) duomenis, buvo siekiama padidinti darbo su erdviniais duomenimis efektyvumą valstybės institucijose ir įmonėse. Šiuo metu apie 30 procentų portalo naudotojų yra institucijų darbuotojai, kurie naudodamiesi portalu ne tik daug greičiau atlieka savo darbą, bet ir geriau sprendžia problemas, nes labai daug informacijos apie teritoriją pasiekiama vienu mygtuko paspaudimu.

Šiuo metu 24 įvairios organizacijos, taip pat ir verslo įmonės nemokamai naudoja „GIS-Centro“ sukurtus LEI portalo foninius žemėlapius savo informacinėse sistemose kaip pagrindą kitai geografinei informacijai teikti bei kurti pridėtinės vertės produktus. Topografiniai Geoportal.lt foniniai žemėlapiai kartą per mėnesį atnaujinami naudojant naujausią GRPK erdvinių duomenų rinkinį.

Vienas iš tokių pavyzdžių - mobilioji programėlė „Gylis“, kurioje panaudojant Geoportal.lt foninį žemėlapį vaizduojami Lietuvos vidaus vandenų batimetriniai žemėlapiai žvejams, poledinės žūklės mėgėjams, nardytojams ir keliautojams. Šiuo metu galima peržiūrėti 251 Lietuvos vidaus vandens telkinio gylių duomenis.

Dar vienas įdomus ir naudingas dalykas - Lietuvos vietovardžių rinkinys. Jis apima ne tik dabartinius vietovių pavadinimus, bet ir nemažai išnykusių vietovardžių, smulkių geografinių gamtos ir kultūros objektų vardus. Kiekvienam gyventojui viešai ir nemokamai internetu prieinamas rinkinys buvo pradėtas kurti siekiant išsaugoti objektų, kurie išnyko ar buvo panaikinti, vardus, kaupti vietovardžius, kurių nėra valstybės registruose ir kadastruose.

LEI portalui duomenis teikia ne tik Lietuvos institucijos. Duomenis, dengiančius Lietuvos teritoriją, teikia ir Europos aplinkos agentūra bei Europos kosmoso agentūra (ESA). Pirmoji teikia CORINE projekto sukurtus žemės dangos ir jos pokyčių duomenis, o antroji - palydovinius duomenis, kuriuos, papildomai parengtus, greitai bus galima nemokamai atsisiųsti ir naudoti atliekant įvairias analizes bei tyrimus.

„Naudojant palydovinius duomenis sudaromi įvairūs žemėlapiai, pavyzdžiui, NDVI (normalizuotas augmenijos skirtumo indeksas, angl. Normalized Difference Vegetation Index), kuris leidžia įvertinti augalinės dangos būklę. Kadangi palydovų duomenys teikiami kas 5 dienas, specialistams suteikiama galimybė nuolat stebėti įvairius žemės dangos pokyčius, sekti augalinės dangos būklės kitimą per atitinkamą laiko tarpą. Palydovų surinkta informacija taip pat gali būti naudojama ir aptikti naftos produktų išsiliejimą, stebėti laivų judėjimą, fiksuoti miškų kirtimus“.

Geoportal.lt galima rasti daugybę ne tik reikalingų, bet ir tiesiog įdomių dalykų. „Piliečiams, kurie domisi statistiniais, istoriniais, sveikatos, nusikalstamumo duomenimis, Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapiais ar vietovardžiais, Geoportal.lt gali būti tiesiog savišvietos priemonė. Be to, tai svarbus ir patikimas informacijos šaltinis tiems, kurie nori įvertinti aplinką - kur pirkti butą ar į kokį darželį leisti vaiką. O žaidimas „Pažink Lietuvą žaisdamas“ - ir naujos žinios, ir puiki pramoga vaikams“.

Pasinaudoti LEI portale esančiais duomenimis labai paprasta. Naudotis elektroninėmis paslaugomis galima ir neužsiregistravus, bet registruoti naudotojai turi daugiau galimybių, pavyzdžiui, gali atsisiųsti licencijuojamus produktus, naudotis adaptuotomis aplinkomis, teikti pastabas, žymėti netikslumus ir kita. Registracija Geoportal.lt taip pat yra nemokama.

LEI portalas naudingas ir visuomeninėms organizacijoms, ir gyventojams - šiais laikais, kai darbui su geografine informacija ir žemėlapių kūrimui naudojama speciali brangi ir dažnai paprastam vartotojui sudėtinga programinė įranga, portale teikiama nemokama ir paprasta erdvinių duomenų valdymo internete (EDVI) elektroninė paslauga.

„Jūs galite pasinaudoti portale sukauptais erdvinių duomenų rinkiniais ir su jais susijusiomis paslaugomis, net jei neturite jų apdorojimui naudojamos programinės įrangos. Naudodamiesi EDVI paslauga, galite susidaryti ir išsaugoti žemėlapį, pavyzdžiui, su VĮ Valstybės žemės fondo tvarkoma dirvožemių informacija, o ant viršaus sužymėti tikslias planuojamų tyrimų vietas ir tada pasidalinti tuo žemėlapiu su savo komanda“.

Tad nenuostabu, jog Geoportal.lt teikiamos elektroninės paslaugos nuolat populiarėja, o verslas, įvairios įmonės ir organizacijos ir vis daugiau gyventojų mielai jomis naudojasi. Nors Lietuvoje yra mažiau nei 3 milijonai gyventojų, per metus portalo paslaugomis pasinaudojama apie 3 mln. kartų.

G. Beconytė pasakoja, kad apie 30 proc. portalo naudotojų yra įvairių institucijų darbuotojai, kuriems tai paspartina darbą, juo taip pat naudojasi geodezininkai, matininkai, projektuotojai, o maždaug pusė naudotojų dirba verslo sektoriuje ir kuria pridėtinės vertės geografinės informacijos produktus.

„Verslui ypač naudingas realią vietovės situaciją vaizduojantis nuolatos atnaujinamas Geoportal.lt foninis žemėlapis ar ortofotografiniai žemėlapiai. Be to, naudotojams dažnai aktuali informacija apie žemę - specialiosios naudojimo sąlygos, apleistos žemės plotai, dirvožemiai, miškų kadastro ar saugomų teritorijų duomenys. Itin svarbūs ir praktiškai visiems naudotojams reikalingi administracinių ribų, adresų bei žemės sklypų ribų duomenys, kuriuos tvarko ir per Geoportal.lt teikia VĮ Registrų centras. Tiesa, jie anksčiau buvo teikiami už atlygį ir tik nuo 2018 m. šiuos Registrų centro duomenis galima peržiūrėti nemokamai. Jei peržiūros nepakanka, deja, už juos vis dar reikia mokėti“.

Tad ką gali Geoportal.lt naudotojai? Šio portalo elektroninės paslaugos leidžia pateikti ir pasitikrinti erdvinių duomenų atitiktį GRPK duomenims (tai ypač aktualu kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims), gauti sutikimus statyti statinius, gauti informaciją apie laisvą valstybinę žemę, gauti ir derinti topografinio kartografavimo duomenis ir dokumentus, gauti išvadas dėl žemės sklypų ploto ir ribų neatitikimo ir kt.

„Portale teikiamos elektroninės paslaugos leidžia kaupti erdvinę informaciją paprasta forma - Geoportal.lt žemėlapio naršyklėje braižyti taškus, linijas ir plotus, kurie atitinka realiai egzistuojančius objektus, todėl jei organizacija nenori daug investuoti į GIS įrangą ir nedaro sudėtingų GIS projektų, EDVI yra puikus ir nieko nekainuojantis pasirinkimas“.

Pašnekovė priduria, kad atsiradus galimybei naudotis daugybe elektroninių paslaugų, sutaupoma daug laiko, o sprendimai priimami naudojantis patikima informacija.

Idėja sukurti Geoportal.lt kilo dar 2003 metais - keleriais metais anksčiau, negu įsigaliojo Europos Bendrijos erdvinės informacijos direktyva INSPIRE, reikalaujanti, kad erdviniai duomenys būtų kuo plačiau pasiekiami, o kaip paslauga Geoportal.lt startavo 2009 metas. Jis buvo kuriamas panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas. Nuo 2012 m., įteisinus jį kaip valstybinę informacinę sistemą, nuolat vyksta portalo plėtros bei atnaujinimo darbai, kuriamos naujos interaktyvios elektroninės paslaugos.

Šiuo metu portale galima pasinaudoti daugiau kaip 10 interaktyvių paslaugų, tarp kurių ir paslaugos, teikiamos naudojantis „debesijos“ technologijomis. 2018 m. prasidėjo jau trečiasis Geoportal.lt plėtros etapas: kartu su partneriais „GIS-Centras“ įgyvendina du ES fondų finansuojamus projektus, kurių tikslas - diegti ir tobulinti elektronines viešojo sektoriaus paslaugas, padidinti jų prieinamumą ir kokybę. Jų metu iki 2020 m. pabaigos bus sukurtas naujas paslaugų paketas - 22 temų erdvinių duomenų peržiūros ir parsisiuntimo paslaugos, žemėlapių prezentacijų kūrimo ir žemėlapių spausdinimo suformatuotais lapais priemonės, taip pat kuriama stambaus mastelio inžinerinės infrastruktūros duomenų tvarkymo sistema, kurioje esantys savivaldybių inžinerinių tinklų ir topografiniai duomenys bus pasiekiami ir Geoportal.lt.

Geoportal.lt Erdviniai Duomenys

Geoportal.lt EDVI Naudotojų Sukurti Žemėlapiai

tags: #internetinis #kadastro #zemelapis