Intelektinės Nuosavybės Ženklas: Kas Tai Ir Kodėl Tai Svarbu?

Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.

Apie tai, kaip tokių situacijų išvengti, kaip savo prekės ženklą ir autorinius kūrinius ir kitą intelektinę nuosavybę apsaugoti, kalbamės su advokate, TRINITI JUREX vadovaujančiąja partnere Lietuvoje, „WoW University“ Asmeninio prekės ženklo kūrimo kurso lektore Vilija Viešūnaite.

Kas Yra Intelektinė Nuosavybė?

Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį.

Lietuvoje intelektinės nuosavybės apsaugos principai užtikrina privačiųjų ir viešųjų interesų, išimtinių teisių ir laisvos konkurencijos pusiausvyrą. Intelektinės nuosavybės teisės skirstomos į asmenines neturtines ir turtines.

Intelektinės nuosavybės neturtinių teisių apsauga yra neterminuota, turtinių teisių apsauga - laikina (galiojimas priklauso nuo intelektinės nuosavybės objekto, pvz., autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, išradimo patento - 20 metų, dizaino - 25 metus, prekės ženklo - 10 metų su galimybe kas 10 metų pratęsti neribotą skaičių kartų.

Autorių Teisės

Autorių teisės - tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą.

Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi būti:

• Originalus
• Kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas
• Išreikštas objektyvia forma

Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima.

Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia.

Gretutinės Teisės

Gretutinės teisės - tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams.

Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento.

Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.

Pramoninė Nuosavybė

Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos.

Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo.

Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių. Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų. Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti.

Prekės Ženklo Registracija

Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras.

Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas.

Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau. Prekių ženklas saugomas 10 metų. Valstybinis patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.

Vilija Viešūnaitė pataria:

Jeigu neplanuojate, kad prekės ženklas jums potencialiai gali generuoti pajamas ir jeigu jums negaila jo kūrimui skirto laiko ir energijos, galimai jį kažkam nukopijavus ar pareiškus teises į jūsiškį, tuomet galbūt ir neverta. Vis dėlto, reikia turėti omenyje, jog pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet žmonės, kurių prekės ženklas neregistruotas, ne tik sulaukia prašymų nustoti jį tokį naudoti (neva jis labai panašus į jau kažkieno kito įregistruotą), bet ir reikalavimą sumokėti licencinį mokestį už tą laiką, kuomet buvo naudojamasi teisėto savininko reputacija.

Reikia nuspręsti, kur jį saugosime. Jei galvojate tik apie Lietuvą, reikia keliauti į valstybinį patentų biurą. Galima prekės ženklą registruoti Europos Sąjungos šalyse arba visoje tarptautinėje rinkoje. Tam internetu reikės užpildyti paraiškas. Patarčiau pagalvoti apie atskirą registraciją Kinijoje, mat čia labai greitai atsiranda kopijų.

Lietuvoje užregistruoti prekės ženklą kainuoja apie 180 Eurų, o Europos Sąjungoje apie 900 Eurų. Registracija galioja 10 metų. Gana dažnai registracijai taikomos subsidijos ar kitokia finansinė parama.

Intelektinės Nuosavybės Svarba

Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti.

Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.

Intelektinės nuosavybės rūšys ir jų galiojimo terminai:

tags: #intelektines #nuosavybes #zenklas