Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti).
Bet kuris NT objektas turi savo paskirtį, kuri yra apibrėžta ir reglamentuota Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Paskirtis - tai oficialus leidimas vystyti tam tikros rūšies veiklą arba tiesiog gyventi. Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.
Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė. Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.
Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.
Trumpalaikio apgyvendinimo - visuomeninės paskirties - viešbučių pastatai apibrėžti ir reikalavimai jų statyboms nustatyti Statybos techniniame reglamente, Turizmo įstatyme ir kituose susijusiuose oficialiuose teisės aktuose. Viešbučių paskirties pastatai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad būtų maksimaliai išvengta apkrovų poveikio, cheminių ir mechaninių veiksnių, kurie statinį gali veikti statybų ar eksploatavimo metu. Viešbutis turi turėti ne mažiau kaip 10 kambarių (motelis arba svečių namai - ne mažiau kaip 5 kambarius) svečiams. Šiems kambariams privaloma puiki garso izoliacija, kokybiškos inžinerinės sistemos, tvarios statybų, išorės bei vidaus apdailos medžiagos.
Architektai ir dizaineriai turėtų atidžiai parinkti pastato eksterjero ir interjero dizainą, kokybiškus baldus ir kitus elementus.
Pastatų projektavimo ir statybos darbų įmonė NP5 teikia tiek dalinių statybos darbų paslaugas daugiašaliuose viešbučių statybos projektuose, tiek viešbučio statybų priežiūrą generalinio rangovo pozicijoje Šiauliuose, Vilniuje ir kituose Lietuvos regionuose. Klientams siūlome pilną statybų paketą - nuo projekto dokumentacijos derinimo pagal sklypo vietovę, geodezinių matavimų atlikimo iki projekto parengimo ir suderinimo su visomis suinteresuotomis šalimis, statybos darbų atlikimo ir jų techninės priežiūros vykdymo. Mūsų tikslas - greitas ir kokybiškas atliekamų darbų rezultatas.
Maksimaliai standartizavome savo veiklą ir ilgainiui surinkome geriausią profesionalių specialistų - architektų, inžinierių, projektuotojų, statybininkų - komandą, kuri girdi klientų poreikius. Nuolatos sekame naujausias tendencijas statybų rinkoje, atnaujiname žinių bazę ir naudojamas technologijas. Norėdami sužinoti, kokia Jūsų planuojamo statyti ar renovuoti viešbučio paskirties pastato statybos projekto parengimo, koregavimo, statybų ar kitų darbų kaina, kreipkitės į mus.
Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Gyvenamieji pastatai gali būti vieno, dviejų butų, daugiabučiai, kiti gyvenamieji pastatai tokie kaip bendrabučiai, vaikų namai, vienuolynai, kt. Tuo tarpu negyvenamieji pastatai skiriami į viešbučių (viešbučiai, moteliai, svečių namai), administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gamybos, pramonės (tame tarpe ir kūrybinės dirbtuvės), sandėliavimo, poilsio, kt. paskirties pastatus.
Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.
Žemės sklypo paskirtis kartais irgi reikalauja keitimo, jei ketinama keisti ant jos stovinčių pastatų paskirtį. Pavyzdžiui, jei iš sandėlio, kuris stovi ant žemės ūkio paskirties žemės ketinama padaryti viešbutį, reikia pakeisti ir žemės sklypo paskirtį į komercinį, o tik tada pakeisti pastato paskirtį iš žemės ūkio į viešbučių.
Paskirties Keitimas
Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama (tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama). Tai daroma įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui.
Jei pastate nebus vykdoma gamybinė veikla, kuri trukdys kitiems šalia gyvenantiems arba dirbantiems žmonėms, paskirties keisti nebūtina. Jei esate verslininkas ir norite pirmojo aukšto biure įrengti kirpyklą, paskirties keisti nereikės, nes tai paslaugos, o ne gamybinė veikla. Aišku, kirpyklai galioja ir kiti reikalavimai, kuriuos nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centro departamentas.
Jei pastatas yra didelis ir ketinama vykdyti veiklą mažesniame nei 50 proc. jo plote, paskirties keisti nereikia. Taigi sandėlyje gali būti įrengtas nedidelis garažas be jokio paskirties keitimo. Deja, piktnaudžiauti tokia situacija nepavyks ir didelėje patalpoje vykdant skirtingą veiklą, teks pastatą suskirstyti į mažesnius objektus. Vienoje vietoje daržinės, viešbučio, garažo, sandėlio, pirties, dirbtuvių ir gydymo įstaigos surasti nepavyks.
Norint pakeisti paskirtį, reikalingi keli svarbūs dokumentai, kurie pateikiami "Registrų centrui". Būtent ši institucija registruoja ne tik visus gyventojus, bet ir visą nekilnojamąjį turtą bei jo savybes bei rinkos vertę. Reikalingas prašymas pakeisti patalpų paskirtį, taip pat ir kadastro duomenų byla, kurią padaro matininkai. Dokumentai pateikiami iki atliekant reikalingus statybos ar renovacijos darbus. Po darbų "Registrų centras" informuojamas specialia deklaracija apie jų baigtumą.
Aukščiausiasis Teismas paprastai: kaip veikia kasacinis procesas?
Statyba be Leidimo
Lietuvoje statybos reikalavimai ir taisyklės priklauso nuo sklypo paskirties, o tam tikrose teritorijose galima statyti pastatus be statybos leidimo.
Statyti be leidimo galima tik tam tikrose žemės paskirties teritorijose, o pagrindinės sąlygos yra pastato dydis ir paskirtis. Jei jūsų sklypas priklauso sodų, žemės ūkio arba gyvenamosios paskirties žemės kategorijai ir pastatas neviršija nustatyto dydžio (dažniausiai 80 m²), statyba gali būti vykdoma be leidimo. Tačiau visada svarbu pasitikrinti su vietos savivaldybe ir laikytis visų teisės aktų, kad išvengtumėte galimų problemų su neteisėta statyba.
Svarbu: Visada pasitikrinkite su vietos savivaldybe dėl konkrečių reikalavimų ir apribojimų.
Pagrindiniai Kriterijai Statybai be Leidimo:
- Sodo sklypai ir daržo žemė: Galima statyti iki 80 m² dydžio gyvenamąjį pastatą, skirtą sezoniniam gyvenimui.
- Žemės ūkio paskirties žemė: Ūkiniai pastatai (tvartai, sandėliai, malkinės, garažai ir kt.) neturėtų viršyti 80 m² dydžio.
- Gyvenamosios paskirties žemė: Iki 80 m² dydžio pastatai gali būti statomi be leidimo.
- Miesto ir komercinės paskirties sklypai: Statybos leidimas dažniausiai reikalingas, išskyrus labai mažus statinius.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo reformuota ne tik statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka, bet taip pat įsigaliojo kiti reikšmingi teisės aktų pakeitimai, reguliuojantys nekilnojamojo turto sritį.
Pirmasis reikšmingas pokytis susijęs su tuo, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis yra laikomas esminiu projekto sprendiniu, tad, didinant patalpų skaičių pastate reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat nebegalimas skaidymas atskirais turtiniais vienetais ir viešojo poilsio paskirties pastatų, kuriems priskiriami kaimo turizmo pastatai, kempingai ir kiti viešajai rekreacijai skirti pastatai.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ (toliau - Reglamentas) pakeitimai įtvirtina naują sąvoka - paskirčių grupė. Keičiant patalpų paskirtį tos pačios paskirčių grupės viduje, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kitais atvejais, kai pokyčiai lemia patalpos priskyrimą kitai paskirties grupei, reikalinga gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties pastate, esančiame žemės sklype, kurio naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos - komercinės paskirties patalpų gali būti ne daugiau kaip penktadalis.
Kiti pokyčiai susiję su neaktualių pastatų paskirčių pavadinimų atsisakymu: vaikų namų, kitos paskirties, kūrybinių dirbtuvių (kūrybinės veiklos erdvės, galimos įvairios paskirties patalpose), prieglaudų ir pan.
Esamų statinių ir patalpų paskirties ir (ar) paskirčių grupių įrašai, neatitinkantys Reglamente nustatytos klasifikacijos, Nekilnojamojo turto registre turėjo būti pakeisti iki 2024 m. lapkričio 1 d.
Kaip keitėsi prieš tai buvusios ir naujos patalpų paskirtys, galima patikrinti toliau pateikiamoje lentelėje (nuo 2024 m.
Patalpų Paskirties Pokyčių Lentelė (Nuo 2024 m.)
Primintina, kad statinių naudojimo priežiūra reglamentuota Statybos įstatymo 49 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinių, išskyrus energetikos objektus ir susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, hidrotechninius statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.
Taigi, daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, o statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.
Taip pat svarbu žinoti, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, statinių naudojimo priežiūra yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija.
Kada Galima Naudoti Pastatą (Patalpas) Nepakeitus Paskirties?
Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.
Gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimai nustatyti „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d.
Gyventojai, planuojantys statybas nuosavame sklype, dažnai susiduria su klausimais dėl statybą leidžiančių dokumentų (SLD) ir statybos projektų. Norint išsiaiškinti, ar konkrečiam statiniui reikalingas SLD, būtina atsižvelgti į statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus) ir vietą.
Svarbu paminėti, kad statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Naujų vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų statybai visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, nepriklausomai nuo to, kokių parametrų būtų planuojamas statinys.
Tačiau yra išimčių, kai taikomi supaprastinti reikalavimai. Jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas atitinka šiuos kriterijus:
- Plotas iki 80 kv. m
- Aukštis iki 8,5 m
- Atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m
- Rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose
Toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Jam rengiamas supaprastintas statybos projektas.
Pagalbinio ūkio paskirties pastatams taikomi skirtingi reikalavimai, priklausomai nuo jų dydžio:
- I grupės nesudėtingieji statiniai: didžiausias plotas iki 50 kv. m, aukštis iki 5 m.
- II grupės nesudėtingieji statiniai: plotas iki 80 kv. m, aukštis iki 8,5 m.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, o rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.
Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu jis statomas šiose teritorijose:
- Kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje
- Kultūros paveldo vietovėje
- Kurortuose
Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu jis statomas šiose teritorijose:
- Mieste
- Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje
- Kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje
- Kultūros paveldo vietovėje
- Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima)
Statyba Be Leidimo: Pasekmės
Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama. Priklausomai nuo teritorijos, naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų. Susimokėjus baudą, tenka pastatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.
Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo iniciatyva tikrindama statybas.
Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiant statybos projektą.
Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują Namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą Namą, Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai Namo daliai, išskyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos Namo dalies išmatavimai nekeičiami.
Reglamento reikalavimai yra privalomi Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas . Reglamento punktuose ir prieduose, pažymėtuose *, nustatyti reikalavimai nėra privalomi statantiems Namus kaimų teritorijose. Jie sprendimą dėl minėtų punktų taikymo priima savo rizika. Jei Reglamento punktas pažymėtas *, tas pažymėjimas galioja ir visiems to punkto papunkčiams.
Projektinius sprendinius, kurių Reglamentas nenustato, priima Namo projekto rengėjas vadovaudamasis profesine kvalifikacija ir patirtimi kartu su statytoju. Jei Namo techninėje užduotyje numatyta, kad Name gyvens neįgalieji, Namui taikomi STR 2.03.01:2001 nustatyti reikalavimai.
Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams.
Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais) . Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi.
Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės tinklapyje paviešintuose projektiniuose pasiūlymuose tas pats pastatas įvardijamas kaip svečių namai, o iš pateiktų projektinių pasiūlymų matyti, jog ketinama atlikti paprastąjį 2019 metais statyto devynaukščio remontą ir pakeisti aštuonių patalpų paskirtį į gyvenamąją (projektinius pasiūlymus parengė architektų biuras „Geri architektai“, statytojai - bendrovės „Projektai ir statyba“ bei „Kolatis“ ). Rašoma, jog esamas vidaus suplanavimas būtų pritaikytas gyvenamajai paskirčiai, paliktos esamos sienos. Fasadų sprendiniai nesikeistų, langų ir durų angos išliktų tokios pačios.
Socialiniame tinkle aptikusi diskusijas apie gresiantį Giedraičių g. esančių svečių namų „įbutinimą“ savo poziciją išplatino ir Vilniaus savivaldybė.
Ji nėra pritarusi tam, kad šiame pastate dalies svečių namų patalpų paskirtis būtų pakeistą į gyvenamąją.
Pritars tokiu atveju, tik jeigu bus užtikrinti visi gyvenamosios patalpoms taikomi reikalavimai, pastatas turės visą gyvenamajam pastatui reikalingą infrastruktūrą - vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, pakankamą želdynų kiekį bei automobilių stovėjimo vietų skaičių.
Anot vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, būstai vadinami „svečių namais“, „apartamentais“, „kūrybinėmis dirbtuvėmis“, o ne tikruoju savo vardu - „butais“ - dėl formalių ar spekuliatyvių priežasčių.
Formalios priežastys gali būti tos, kad negalima keisti žemės naudojimo būdo dėl valstybinių institucijų sprendimų, nepakankama insoliacija, didesnis nei leidžiamas triukšmas, ir panašiai.
Spekuliatyvios priežastys - noras pasinaudoti dabar galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, leidžiančiais didesnius komercinių pastatų rodiklius ir pastatyti daugiau kvadratinių metrų bendrojo ploto, kas reiškia didesnį statytojo pelną, ar neįrengti gyvenamajam namui privalomos bendros infrastruktūros.
„Jau nuo 2017 metų savivaldybė netoleruoja tokių būstų statybos dėl spekuliatyvių priežasčių: neleidžiama viršyti gyvenamajai paskirčiai nustatyto užstatymo intensyvumo rodiklių, nepaisant būsto pavadinimo, reikalaujama įrengti visą pastatui reikalingą viešąją infrastruktūrą - želdynus, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles pagal gyvenamiesiems pastatams taikomas normas.
Bet tai neapsaugo nuo to, kad bankrutuojant viešbučiui kažkas išparduos jį po kambarį. Lietuvos įstatymai to nedraudžia. Kaip nedraudžia nuolat gyventi „svečių namuose“ ar „kūrybinėse dirbtuvėse“. Butai gali būti įrengiami ir mišrios paskirties pastatuose“, teigiama savivaldybės paviešintame komentare.
Bendrovės „Projektai ir statyba“ atstovai portalui lrytas.lt komentavo, jog Giedraičių g. 39 pastatas nuo pat pradžių buvo projektuojamas, kad atitiktų visus daugiabučiams keliamus reikalavimus, todėl papildomų reikalavimų keičiant ne viso pastato, bet kelių patalpų paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją, įgyvendinti neprireiks.
Anot projekto vystytojų, sprendimą statyti viešbučių, o ne gyvenamosios, paskirties pastatą lėmė architektūriniai, teritoriniai sprendiniai, ekonominiai ir kiti veiksniai. Dėl šių priežasčių buvo statomas būtent tokios paskirties pastatas, jame registruojant ir gyvenamosios paskirties patalpas.
Paklausti, ar pirkėjai žino, kokios paskirties patalpas įsigyja, „Projektų ir statybos“ atstovai patikino, jog klientams aiškiai nurodo, kokias patalpas parduoda: gyvenamosios paskirties, negyvenamosios paskirties svečių apartamentus ar komercinės paskirties patalpas. Tokiu būdu bendrovė esą užtikrina, jog nebūtų dviprasmybių, netinkamų interpretacijų ar kitų klientus klaidinančių veiksnių.
Mykolo Romerio universiteto docentas, advokatų kontoros WALLESS partneris advokatas Evaldas Klimas paaiškino, jog šiuo metu galiojantis Vilniaus miesto bendrasis planas numato skirtingus užstatymo reglamentus gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties paskirties statinių teritorijoms.
Pavyzdžiui, Šnipiškėse, teritorijoje, kuri yra žymima kodu PR2, maksimalus užstatymo intensyvumas, jei tai gyvenamieji sklypai - 1,6, jei negyvenamieji - 3. Tai yra, nurodytoje teritorijoje galima pastatyti beveik dvigubai daugiau pastato plano, jei statomas ne gyvenamosios paskirties, o komercinės paskirties pastatas. Be to, jei statomas ne gyvenamosios paskirties pastatas, nėra taikomi kiti daugiabučių pastatų teritorijoms taikomi privalomieji reikalavimai - pvz., reikalavimas įrengti vaikų žaidimų aiškteles.
Natūralu, kad nekilnojamojo turto vystytojai, tuomet stato įvairius „apartamentų viešbučius“, „svečių namus“, kurie vėliau yra išparduodami atskirais turtiniais vienetais.
Asmenys, įsigiję tokius „svečių apartamentų numerius“, ieško būdų, kaip vis tik įsigytas patalpas suformuoti gyvenamosios paskirties patalpomis. Tokia procedūra nėra sudėtinga.
Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ nustato, kad pastato paskirtis yra apibrėžiama pagal patalpų, kurios sudaro daugumą, paskirtį. Tokiu būdu, kol tokiuose „svečių namuose“ didžiąją dalį sudarys „kitos paskirties“ - ne gyvenamosios paskirties patalpos, tol dalis tokių patalpų savininkų gali bandyti pasikeisti patalpas į gyvenamąją paskirtį.
Svarbiausia, kad tokios patalpos (o ne pastatas) atitiktų gyvenamajai patalpai keliamus reikalavimus. Papildomai, minėtas techninis reglamentas nustato, kad gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.
Technologiškai šie reikalavimai yra įgyvendinami nesudėtingai. Telieka įgyvendinti viešinimo procedūrą, kuri yra reikalaujama pastato ar jo dallies paskirties keitimui pagal statybos techninį reglamentą „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.