Intelektinės nuosavybės valdymo strategijos: nuo idėjos iki komercinės sėkmės

Intelektinė nuosavybė yra jūsų kūrybinės veiklos ir verslo sėkmės pagrindas. Kūrėjams - nuo pradedančiųjų iki patyrusių profesionalų - intelektinės nuosavybės apsauga yra vienas iš esminių klausimų.

20 metų patirtį sukaupęs M. Hakvag norintiems išlikti konkurencingais pataria aktyviai užsiimti intelektinės nuosavybės portfelio valdymu. Jį gali sudaryti įvairūs saugomi objektai: juridinio asmens pavadinimas, prekių ženklai, dizainas, technologinius išradimus apibrėžiantys patentai ar komercinės paslaptys. Siekiant kurti ir didinti portfelio vertę, jį būtina reguliariai peržiūrėti, pavyzdžiui, įvertinti, ar naujai sukurtiems intelektinės nuosavybės objektams netrūksta apsaugos.

Intelektinės nuosavybės apsauga: teisiniai aspektai

Nors intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė kūrėjo nuosavybė, tačiau pajamos santukos metu gaunamos iš intelektinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir santukos nutraukimo atveju tokios pajamos yra dalijamos tarp sutuoktinių. Sutuoktiniams atsidūrus santuokos nutraukimo procese sutuoktiniai dažnai jaučia neteisybę turėdami dalintis turtą, kuris iš esmės gautas vien dėl vieno sutuoktinio asmeninių pastangų, darbo, intelektinės veiklos. Ne retai kyla ir rizika, jog sutuoktinis disponuoja informacija, kurios atskleidimas gali pažeisti kūrėjo kaip intelektinės nuosavybės teisių savininko teises.

Teisininkai pataria: Kreipkitės į teisininkus, kurie specializuojasi intelektinės nuosavybės teisėje, šeimos teisėse ir šeimos turto bei asmeninio turto valdymo klausimais.

Intelektinė nuosavybė gyvybės mokslų industrijoje

Jei dar yra sričių, kuriose intelektinė nuosavybė klaidingai suvokiama kaip formalumas, gyvybės mokslų industrijoje ji jau be diskusijų vertinama kaip įmonės turtas.

Medicinos technologijos - viena iš pirmaujančių šiuo metu patentuojamų technologinių išradimų sričių Europoje. Didžiausias proveržis fiksuojamas gyvybės mokslų, farmacijos ir biotechnologijų kryptyse - skaičiuojama, kad per 2020 m. jos išaugo net 13 procentų. Europos patentų tarnybos duomenimis, 2018 m. aktyviausia patentų srityje buvo Vokietija, o Lietuva, paaugusi 54,2%, pakilo į 25 vietą. Valstybinio patentų biuro duomenimis, 2019 m. Lietuvoje pateiktos 123 nacionalinių patentų paraiškos, 90 iš jų pateikė Lietuvos pareiškėjai. Įdomu tai, kad didžiausia užsienio pareiškėjų dalis buvo iš Kinijos verslo.

Žymaus inovacijų intelektinės nuosavybės eksperto Magnus Hakvag teigimu, konkurentams patrauklūs intelektinės nuosavybės objektai pradedami kurti nuo pat pirmųjų naujai įsteigtos įmonės dienų. „Gyvybės mokslų inovatorių sėkmę lemia ne tik jų kuriami produktai, bet ir požiūris į nematerialaus turto valdymą.

MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimo“ konsultantė Rasa Kulvietienė pastebi, kad intelektinę nuosavybę inovatoriai linkę saugoti vos pradėję vystyti idėją. „Konsultuodami nuolat dirbame su itin jautria informacija. Ją pateikti būtina norint pagrįsti projektą ir gauti paramą. Būna, kad jau pirmojo susitikimo metu saugodamas idėją klientas ypač atsargiai renka žodžius ir gerai apgalvoja, kokią informaciją pateikti. Tokiu atveju labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir teisingai pasirinkti idėjos vystymo partnerius bei patikimus mentorius. Ir MITA konsultantai, ir ekspertai yra įsipareigoję laikytis konfidencialumo, tad teikdami idėjas mūsų klientai gali jaustis visiškai saugūs“, - tvirtina R.

Sėkmingos intelektinės nuosavybės valdymo strategijos pavyzdžiai

„Ferentis“ patirtis

Pasak biotechnologijų įmonės „Ferentis“ direktoriaus dr. Ramūno Valioko, intelektinės nuosavybės valdymo strategija su realiais biudžetais jai įgyvendinti buvo parengta nuo pat įmonės įkūrimo. Situacijai keičiantis strategija buvo koreguojama. Šiuo metu valdymu rūpinasi įmonės specialistų bei Lietuvos ir užsienio patentinių patikėtinių komanda. Už techninę paraiškų dalį atsako „Ferentis“ ekspertai, kuriems padeda šioje technologijų srityje besispecializuojantys patikėtiniai iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos. „Ferentis“ jau turi ir pirmąjį atvejį, kai tenka ginti savo nuosavybę.

Savo bioinžineriniams ir medicininiams taikymams skirtų hidrogelių technologijoms apsaugoti „Ferentis“ yra pateikusi 4 tarptautines patentines paraiškas. Paraiškų tikslas - apsaugoti įmonės technologijas nuo kopijavimo. „Patentinis kelias nėra pigus. Retai kur suteikiama informacija apie tai, kiek iš tikrųjų kainuoja patentinė apsauga tarptautiniu lygiu. Paprastai kalbama tik apie nacionalinės arba geriausiu atveju tarptautinės paraiškos kelią ir jo kaštus. Tačiau svarbu nusimatyti ir paraiškų išplėtimo į nacionalines, pvz. Europos jurisdikcijas bei suteiktų patentų palaikymo kaštus. Pastarieji, ypač turint keletą paraiškų, grėsmingai sumuojasi“, - patirtimi remiasi dr. R. Įgyvendinti intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją įmonei nuo pat pradžių padėjo MITA.

Priemonėje „Inopatentas“ UAB „Ferentis“ jau dalyvavo su „Kolageną imituojančio peptido“, „Funkcionalizuotų polipeptidų, skirtųplaukų apdorojimui“ ir „Skaidraus hidrogelio ir jo gamybos metodo iš funkcionalizuotų natūralių polimerų“ projektais.

„Femtika“ patirtis

Lazerinių inovacijų įmonės „Femtika“ vadovas Vidmantas Šakalys teigia pasirinkęs strategiją saugoti komercines paslaptis, o kritinius elementus patentuoti tose rinkose, kurios yra strateginės bendrovei. Komercinės paslaptys saugomos nuo pat įmonės veiklos pradžios. „Mūsų atveju, patentai - patikimumo garantas parneriams, su kuriais dirbame“, - tvirtina V. Šakalys. Siekdama pasidengti 95 proc. kaštų už prioritetinės ir tarptautinės paraiškų ląstelių mikroporatoriaus išradimo patentui padavimą, pernai įmonė dalyvavo „Inopatento“ priemonėje.

Tarptautinės patento paraiškos pagrindu V. Šakalys planuoja gauti Europos patentą bei išsiplėsti šio išradimo patentinę apsaugą į trečiąsias valstybes, pavyzdžiui, JAV.

Nuo priemonės pradžios (2017 m.) jau buvo finansuotas 171 projektas už 1.374.528,70 eurų.

ESIPO ir EPO tyrimo duomenys

Lyginant su 2018 m. 2019 m. Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) kartu su Europos patentų tarnyba (EPO) atlikto tyrimo ataskaitoje akcentuojama, kad mažų ir vidutinių įmonių galimybės efektyviai išnaudoti savo intelektinės nuosavybės teises, taip skatinant didesnį augimą, labai priklauso nuo jos IN valdymo kokybės ir strategijos.

2019 m. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) kartu su Europos patentų tarnyba (EPO) atlikto tyrimo duomenimis, bent vieną IN teisę turinčios mažos ar vidutinės įmonės (MVĮ) tikimybė augti padidėja 21 proc., o galimybė tapti sparčiai augančia įmone - net 10 proc. Įdomu ir tai, kad aukštųjų technologijų industrijoje bent vieną Europos patento paraišką pateikusios MVĮ vėlesnį didelio augimo šuolį linkusios patirti 110 proc.

Stebime augantį MITA administruojamos ES investicijų priemonės „Inopatentas“ populiarumą: lyginant su 2019 m., augimas viršija 300 %. Pernai pasirašytos 93 sutartys už 0,7 mln. eurų, iš jų net 92 % sudarė patentavimo paraiškos. Patentus jau įprasta naudoti ne tik siekiant apsaugoti savo nuosavybę, bet ir kliudant konkurentams užimti didesnę rinkos dalį.

Renginiai intelektinės nuosavybės tema

Naujo produkto ar verslo vystymą pradedančius inovatorius ir įmones, kurios rūpinasi intelektinės nuosavybės apsauga, vasario 24-25 dienomis MITA kviečia susitikti su intelektinės nuosavybės apsaugos ekspertais. Renginys „Intellectual property issues for innovative business“ yra nemokamas, tačiau registracija būtina.

Vasario 24-25 dienomis Magnus Hakvag dalyvaus Lietuvos gyvybės mokslų inovatoriams skirtame renginyje „Intellectual property issues for innovative business“. MITA į jį kviečia norinčius sužinoti, ko reikia saugotis ir į ką atkreipti dėmesį pradedant vystyti naują projektą ar verslą. Šis M. Hakvag vedamas edukacinis žaidimas sukurtas tobulinti intelektinės nuosavybės strateginio planavimo įgūdžius konkurencingumo srityje. Jo metu analizuojami aktualūs pavyzdžiai, mokoma išgauti ir panaudoti strateginę informaciją. Į renginį kviečia MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda. Renginys nemokamas, tačiau registracija būtina.

„Intelektinė nuosavybė: kaip atrasti konkurencinį pranašumą?“ - tai renginys, suburiantis inovatyvius verslus ir startuolius, mokslininkus, intelektinės nuosavybės profesionalus, Europos patentinius patikėtinius, advokatus, verslius studentus bei kitus rinkos lyderius, siekiančius komercializuoti intelektinę nuosavybę. Vytauto Didžiojo universitetas ir Valstybinis patentų biuras kviečia iš pirmų lūpų išgirsti puikiai atpažįstamų ir lyderiaujančių prekių ženklų negirdėtas istorijas, skaudžias pamokas ir neįkainojamus patarimus.

VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre įvyko universiteto ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro organizuotas seminaras „Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?“. Renginio metu savo sėkmės istorija dalinosi Lietuvos vienaragio „Nord Security“ verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė, pristačiusi įmonės patentų portfelio strategiją.

„Patentavimas mūsų įmonėje neša produktams naudą - didina mūsų verslo saugumą ir kelia komercijos potencialą, - pasakojo A. Diliautaitė. - Prekės ženklo registravimas kiekvienai įmonei suteikia inovatyvaus verslo statusą. Didelių apdovanojimų už tai nesusirinkome, bet turime apie save naratyvą. Kur patentus galime parodyti pardavimuose?

„Net neįsivaizduojate, kiek yra internetinių puslapių, galinčių piknaudžiauti jūsų prekės ženklu, vos per kelias dienas gali pradėti prekiauti jūsų produktais, - aiškino Ž. Kiedaitė. - Tai - didelė reputacinė ir finansinė žala, nes pirkėjai pirkdami jūsų produktą jį sieja ne su piknaudžiaujančiu puslapiu, o su jumis, kadangi tai labiausiai panašu į jūsų produktą.

Be verslo atstovų naudingų patarimų renginyje taip pat buvo galima išgirsti ir teisininkų įžvalgas. „Džentelmeniški žodiniai susitarimai neegzistuoja. Pas mus Lietuvoje ir daug kur pasaulyje džentelmenų nėra, - apie intelektinės nuosavybės apsaugos aktualumą juokavo G. Domkutė. - Tikrai yra žmonių, kurie pasinaudoja gauta informacija darbo ar paslaugų teikimo metu, būnant valdymo organo nariu ar akcininku.

„Technologijų naudojimas sukelia riziką, skatinančią intelektinės nuosavybės pažeidimus, bet gali ir įgalinti efektyvią jos apsaugą, - teigė J. Kalpokienė. „Seniai praėjo tie laikai, kai patentas yra naudingas, kai kabo įrėmintas ant sienos. Intelektinė nuosavybė pati savaime nėra jokia vertybė“ - sakė I.

Seminarą organizavo VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC), vykdantis „EDIH4IAE.LT“ projektą.

Jei nepavyko sudalyvauti seminare, kviečiame sekti KTPC naujienas ir dalyvauti ateities renginiuose.

tags: #intelektines #nuosavybes #valdymo #strategijos