Šiuolaikinėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisės atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindama inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą. Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybine komercine santykių arena.
Internete nėra jokių laiko barjerų. Tačiau, intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius.
Atsižvelgiant į žalos mastus šioje srityje, tarptautinė bendruomenė (Pasaulio prekybos organizacija, Europos Sąjunga ir Europos Taryba, t.t.) ragina valstybes nares taikyti veiksmingas sankcijas už intelektinės nuosavybės pažeidimus (laisvės atėmimo bausmę, įmonių atsakomybę ir pan.) nacionalinės teisės aktuose.
Interneto Samprata
Interneto ištakos siekia ankstyvąjį aštuntąjį dešimtmetį, kai Jungtinės Amerikos Valstijos norėdamos sujungti įvairias karines ir tyrimų bazes, įsteigė komunikacijos tinklą. Šiam projektui įgyvendinti buvo sukurta technologija, kuri leido sujungti įvairias kompiuterių sistemas tarpusavyje ir priskirti kiekvienai sistemos vietai skirtingą adresą. Greitai buvo suformuota ir elektroninio pašto koncepcija. Per gana ilgą plėtros periodą internetą atrado neakademiniai ir nevyriausybiniai vartotojai. Šis išaugo vartojimo apimtimi, dydžiu ir galimybėmis. Šį augimą lėmė spartus technologijų plėtimasis komunikaciniame tinklų infrastruktūroje bei itin galingi ir pigūs personaliniai kompiuteriai.
Šiuo metu internetas prieinamas visiems. Šiandien interneto svetainė yra verslo vieta, dauguma bruožų atitinkanti materialią verslo įstaigą. Tinklalapiai yra nuolatiniame ryšyje su pasauliu.
Šimtai ar net milijonai autorinių kūrinių knygų, straipsnių, piešinių, žemėlapių, muzikos kūrinių, įrašų, kino filmų ir kitų intelektinės veiklos rezultatų bus nuolatos talpinami kompiuterių serveriuose. Šios kompiuterių sistemos bus sujungtos laidais ar lazeriniais spinduliais, ar satelito signalais arba kitokiu būdu su kitais kompiuteriais visame pasaulyje. Šiose įmonėse ir namuose. Bet kurį kūrinį bus įmanoma persiųsti ir bet kas galės pasidaryti kūrinio kopijas tiesiog spausdami mygtukus. Daugeliu atveju popierinių kopijų reikiamybė išnyks. Tai prieš 25 metus prognozavo teisininkė Barbara Ringer. Ši prognozė šiandien jau yra realybė.
Internete jau galime surasti visą Berno konvencijoje išdėstytą literatūros ir meno kūrinių katalogą. Iš tikrųjų intelektinės veiklos rezultatai internete jau išeina iš Berno konvencijos katalogo ribų. Dabar netgi viešas komentaras gali būti autoris teisių objektas.
Intelektinės nuosavybės teisių turėtojai saugomi viso paketo išimtinių teisių. Nacionaliniai įstatymų leidėjai skirtingai nustato išimtinių teisių katalogus, išvardindami draudžiamus veiksmus.
Kai kuriose šalyse įstatymuose įtvirtinti gana detalūs, informacinei visuomenei pritaikyti draudžiamų veiksmų apibrėžimai. Kitose valstybėse platesni ir abstraktesni apibrėžimai, tokios sąvokos kaip „atgaminimas“, „platinimas“, „padarymas viešai prieinamu“.
Elektroninės erdvės plėtra reiškia didelį intelektinės nuosavybės objektų naudojimo pasikeitimą. Vis dėlto, egzistuojantis intelektinės nuosavybės objektų teisėto naudojimo atvejų sąrašas ne visada atitinka šios dienos poreikius ir situacijas elektroninėje erdvėje. Tai derlinga dirva intelektinės nuosavybės problemoms rastis. Šios interneto apimties daugybė žmonių yra tiek intelektinės nuosavybės objektų potencialūs resursai, iš kurių šie objektai plinta, tiek vartotojai. Iš tiesų žiniatinklio funkcijos yra pagrįstos galimybe platinti identiškas kompiuterio bylų kopijas. Internetas pasaulinis žiniatinklis yra tinklas, sudarytas iš tinklų ir duomenų bazių, jis nėra ribotas jokiomis geografinėmis sienomis.
Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisių turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisių turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtinių teisių pažeidimus.
Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės „piratavimu".
Dr. vertinimu, toks terminas yra tinkama todėl, kad intelektinės nuosavybės „piratai“ grobia ir išnaudoja svetimus intelektinės nuosavybės objektus, beveik nedėdami jokių pastangų šioms vertybėms sukurti.
Pažeidimai skirstomi į:
- Tiesioginiai pažeidimai. Tai intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, kai asmuo, neturėdamas teisių savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
- Netiesioginis pažeidimas. Asmuo gali būti atsakingas už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, jeigu jis teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.
Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Internete yra žmonių, kurie siunčia ir platina nelegalias muzikos kopijas elektronine forma.Tokių muzikos kūrinio kopijų, o atlikėjas negauna jokio atlygio.
Šiame darbe analizuojami tik tie tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai teisės aktai, kurie yra labiausiai susiję su nagrinėjama tema, t.y. 1886 m. Berno konvencija, 1994 m. TRIPS susitarimas, 1996 m. PINO autoris teisis sutartis, 1996 m. PINO atlikims ir fonograms sutartis, 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2001/29/EB.
Iš interneto tobulėjimo ir plėtros perspektyvos svarbiausi tarptautinės teisės aktai vis dėlto yra Berno konvencija ir TRIPS. TRIPS 10 straipsnis kompiuterines programas priskiria „literatūros kūriniams“ pagal Berno konvenciją.
1996 metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys PINO autoris teisis sutartis ir PINO atlikims ir fonograms sutartis, skirtos atitinkamai autoris teisis apsaugai ir atlikėjų bei fonograms gamintojų apsaugai.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autoris teisis sutarties 8 straipsnis panašiai kaip ir kiti teisės aktai apibūdina teisę viešai paskelbti kūrinį. Šio straipsnio nuostatos teigia, kad literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant šių kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Šioje sutartyje taip pat nurodomas 8 straipsnio paaiškinimas: „vien tik suteikimas fizinių priemonių, kurios leidžia kūriniui būti viešai paskelbiamam, negali būti suvokiamas kaip kūrinio paskelbimas pagal šią Sutartį ar Berno konvenciją“.
Šios sąlygos bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija.
Kūrinio paskelbimas viešai turėtų būti toks, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tai apima situacijas „pagal pareikalavimą“, kai, pavyzdžiui, tinklapyje galima parsisiųsti MP3 formato rinkmenas, ir tai galima padaryti bet kuriuo metu.
Sutartis dėl autorių teisių taip pat įpareigoja valstybes nustatyti veiksmingas teisines priemones, kad būtų galima nuslopinti ar užkirsti kelią bet kokiam techninių priemonių, skirtų apsaugoti kūrinius, apeiti. Sutarties 11 straipsnis įpareigoja valstybes numatyti tinkamas teisines apsaugos priemones, kad būtų apsaugota bet kokia informacija apie teisių valdymą, kuri yra naudojama autorių teisių saugomų kūrinių atžvilgiu.
Nuostatos apie įsipareigojimus, susijusius su informacija apie teisių valdymą, buvo perkeltos ir į Europos Bendrijos teisės aktus. Jos atsispindi 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2001/29/EB dėl autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 7 straipsnyje.
7 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės numato tinkamas teisines apsaugos priemones prieš bet kokius asmenis, kurie tyčia atlieka bet kurį iš šių veiksmų:
- pašalina ar pakeičia bet kokią elektroninę informaciją apie teisių valdymą;
- be leidimo platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja ar viešai skelbia kūrinius ar jų kopijas žinodamas, kad elektroninė informacija apie teisių valdymą be leidimo buvo panaikinta ar pakeista.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartyje apibūdinamos išimtinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės. Šio darbo kontekste svarbiausios yra atgaminimo teisė (Sutarties 7 ir 11 straipsniai) ir teisė padaryti atlikimus ir fonogramas viešai prieinamus (Sutarties 10 ir 14 straipsniai). Sutartyje nustatoma, kad atlikėjai/fonogramų gamintojai turi išimtines teises leisti bet kokiu būdu ar forma, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti savo atlikimus, įrašytus į fonogramas (7 str.)/ atgaminti fonogramas (11 str.).
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje taikliai pastebėta, kad technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Galiojantys autorių teisės ir gretutinės teisės įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas. Atsižvelgiant į informacinę visuomenę. Šis teisės aktas koncentruojamas ties trimis svarbiausiomis teisėmis: atgaminimo teise (2 str.), teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus (3 str.), platinimo teise (4 str.).
Atgaminimo teisė. Teisė kontroliuoti kūrinių atgaminimą yra pagrindinė išimtinė autorių teisė. toms organizacijoms savo transliacijų įrašus nepaisant to, ar tos transliacijos perduotos laidais ar eteriu, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą. Lygiai tokiems pat teisių turėtojams Direktyva nustato išimtinę teisę viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus.
Direktyvos 38 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad skaitmeninis kopijavimas asmeniniais tikslais tikriausiai bus labiau paplitęs ir turės didesnį ekonominį poveikį. Dėl to turėtų būti deramai atsižvelgiama į skaitmeninio ir analoginio asmeninio kopijavimo skirtumus ir tam tikrais atžvilgiais jie turėtų būti skiriami. Kartu turėtų būti nustatoma teisinga kompensacija.
Žala dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo (~ 40 % visos produkcijos globalioje rinkoje yra neteisėta) reikalauja persvarstyti intelektualinės nuosavybės teisinės apsaugos formų politiką. Atsižvelgiant į žalos mastus šioje srityje, tarptautinė bendruomenė (Pasaulio prekybos organizacija, Europos Sąjunga ir Europos Taryba, t.t.) ragina valstybes nares taikyti veiksmingas sankcijas už intelektinės nuosavybės pažeidimus (laisvės atėmimo bausmę, įmonių atsakomybę ir pan.) nacionalinės teisės aktuose.
Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų suderinti taikomas atsakomybės priemones, teisinis šios srities reglamentavimas išlieka gana skirtingas. Atskirų Vakarų Europos valstybių įstatymų ir jų taikymo analizė leidžia konstatuoti, kad baudžiamoji atsakomybė už intelektinės nuosavybės pažeidimus yra taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (pvz., žala buvo labai didelė, įsitraukė organizuoti nusikaltėliai) ir sankcijos gana švelnios.
Per pastaruosius metus Lietuva suderino nacionalinius baudžiamuosius įstatymus su tarptautiniais reikalavimais. Tačiau baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą kūrinio ar jo dalies atgaminimą, platinimą ar laikymą taikymo praktika kelia pagrįstą nerimą.
Pagal naujojo Lietuvos Baudžiamojo kodekso 192 straipsnį (pagrindinės nuostatos perimtos iš senojo Lietuvos Baudžiamojo kodekso 142‘ straipsnio ) baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra pakankama, jei neteisėtų kūrinio kopijų mažmeninė vertė viršija 12 500 Lt.Atsižvelgiant į kompiuterinių programų ir kitos produkcijos kainas, ši vertė gali būti lengvai pasiekiama. Todėl, autorių nuomone, didelė žala turi būti taikoma kaip kriterijus, atribojantis baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, tai leistų lanksčiau vertinti intelektinės nuosavybės pažeidimus. Be to, dėl prieštaringų termino „komerciniai tikslai“ interpretacijų siūloma jį tiksliai apibrėžti Baudžiamajame kodekse arba jo visai atsisakyti.
Šiame darbe analizuojami tik tie tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai teisės aktai, kurie yra labiausiai susiję su nagrinėjama tema, t.y. 1886 m. Berno konvencija, 1994 m. TRIPS susitarimas, 1996 m. PINO autoris teisis sutartis, 1996 m. PINO atlikims ir fonograms sutartis, 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2001/29/EB.
Priėmus Projektą gerėtų bendra šalies kriminogeninė būklė. Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau - LAT) 2004 m. balandžio 20 d. priimtoje byloje Nr. neveikimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
LAT 2004 m. balandžio 20 d. baudžiamojoje byloje Nr. straipsnį, taip pat į 193 ir 194 BK straipsnius, anksčiau galiojusį 1961 m. BK 1421 straipsnį, kaip 2000 m. (1999 m. gegužės 18 d. visos autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės“.
kūrinio kopija, bet ir gretutinių teisių objekto kopija. Tačiau ATPK 21410 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. atgaminimą siekiant turtinės naudos.
nagrinėti Panevėžio apygardos teismo prašymą dėl ATPK 21410 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 1 dalies ir BK 192 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. rugsėjo 29 d. sprendimas). Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d.
LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. būtina nustatyti kopijų kainą.
teisėtų kopijų mažmeninę kainą. būtinasis nusikaltimo sudėties požymis ir turi būti aiškinamas tiksliai. straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinys ir prasmė. padarytos.
sakinio dalyje subjektyvųjį požymį „siekiant turtinės naudos“ išbraukti. įstatyme, bet ir pagal kūrinio originalo mažmeninę kainą. platinimą. objektas“. yra didesnė nei 250 MGL suma.
Priėmus Projektą gerėtų bendra šalies kriminogeninė būklė.
Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Kaip apsaugoti savo intelektinę nuosavybę
tags: #intelektines #nuosavybes #teisiu #pazeidimas #rinkos #sutrikimai