Įsigyjant žemės sklypą namų valdai, svarbu atkreipti dėmesį į daugybę aspektų, kad ateityje išvengtumėte nemalonių сюрпризов ir ginčų. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti prieš perkant sklypą. Taigi, advokatė Loreta Selilionė gyventojams primena, kad jeigu perkate sklypą, privalu apie žemės valdų teisėtumą pasidomėti iš anksto. Tarkime, ar sklypui nėra taikomi kokie nors apribojimai, ar nustatytos ribos yra tikslios.
Sklypo ribų tikslumas ir kadastriniai matavimai
Nacionalinės žemės tarnybos atstovai pripažįsta, kad sklypų savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais. Todėl tarnybos atstovai taip pat gyventojams primena, kad sklypo ribų patikslinimas yra ne tik techninis procesas, bet ir svarbus teisinės apsaugos užtikrinimo žingsnis, padedantis išvengti ginčų bei nesusipratimų su kaimynais ar institucijomis. Pasak tarnybos atstovų, yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad sklypų kadastrinių matavimų metu galima keisti ar koreguoti sklypo ribas.
Tačiau iš tiesų jų tikslas - atstatyti anksčiau nustatytas ribas ir jas pažymėti riboženkliais bei apskaičiuoti sklypo plotą, nustatyti kitus kadastro duomenis. „Kadastriniais matavimais nekeičiamos sklypų ribos - jie atliekami pagal teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotos sklypo ribos, sprendinius, naudojant tikslias matavimo priemones.
Nors žemės savininkams prievolės tikslinti sklypo ribas nėra, tai svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų turto valdymą“, - pažymi Jurgita Macinkevičienė, NŽT Nekilnojamojo turto kadastro veiklos koordinavimo skyriaus vedėja. NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys - ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.
Kada reikalingi kadastriniai matavimai?
Asmenys sklypų kadastrinius matavimus atlieka:
- prieš parduodant ar dovanojant sklypą;
- planuojant naujas statybas ar rekonstruojant esamus pastatus;
- siekiant įteisinti statinius;
- kilus ginčams su kaimynais;
- kai riboženkliai yra dingę ar sunaikinti.
Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos - pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.
Dokumentai, reikalingi kadastriniams matavimams
Kadastriniams matavimams atlikti būtini šie dokumentai:
- sklypo dokumentai (teritorijų planavimo dokumento fragmentas, preliminarių matavimų planas, ribų paženklinimo aktas ir kt.);
- Nekilnojamojo turto registro išrašas (jeigu sklypas jau įregistruotas);
- gretimų sklypų planai ir kt.
Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis.
Klaidų taisymas
Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.
Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje. NŽT kviečia pasirūpinti savo žemės sklypo dokumentais iš anksto.
Papildomi patarimai perkant sklypą
Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė sakė, kad Nekilnojamojo turto registre šiuo metu 46 tūkst. žemės sklypų ribos gali būti koreguojamos. „Situacija šiek tiek keičiasi kiekvienais metais, bet ji dar nėra visiškai tokia, kad mes galėtumėme drąsiai pasakyti, kad visos ribos mums yra puikiai žinomos ir jos yra labai tikslios“, - komentavo ministerijos atstovė.
Vis tik advokatė Loreta Selilionė gyventojams primena, kad jeigu perkate sklypą, privalu apie žemės valdų teisėtumą pasidomėti iš anksto. Tarkime, ar sklypui nėra taikomi kokie nors apribojimai, ar nustatytos ribos yra tikslios. „Gali būti atvejų, kai žemės sklypų ribos yra preliminarios. Tokiu atveju tektų permokėti už žemės sklypą, pavyzdžiui, mokėsite už 9 arus, bet po atliktų matavimų paaiškės, kad sklypas yra 8 arų”, - sakė L. Selilionė.
Advokatė akcentuoja, kad jei sklypo ribos nėra tikslios, o dėl to galimai kilo ginčų ir su kaimynu ankstesniam savininkui, visa atsakomybė vėliau tenka ir naujajam nupirkto ar dovanų gauto žemės ploto savininkui. „Bet kokiu paveldėjimo ar dovanojimo atveju reikėtų irgi gerai įvertinti tokius dalykus. Nes dovanėlė gali būti nelabai smagi, kai gaunate sklypą su neteisėtais statiniais, kuriuos tektų griauti ar bylinėtis teisme“, - vertino advokatė.
Tuo metu A. Kalantaitė įvardija ir dar vieną priežastį, kodėl yra svarbu susirinkti visą informaciją apie perkamą sklypą. „Asmeniui yra skaičiuojamas žemės mokestis nuo jo valdomo sklypo dydžio. Jeigu valdomas pakankamai didelis sklypas, apie kurio dydį nėra tikslių duomenų, tai galimai net ir žemės mokestis bus priskaičiuojamas per dideliam plotui, kuris net nėra valdomas. Mes visuomet kviečiame savininkus atlikti kadastrinius matavimus tam, kad būtų visi užtikrinti, jog mokesčius mokate už tą plotą, kuris yra valdomas“, - kalbėjo A. Kalantaitė.
Kiti klausimai
Straipsnyje taip pat pateikiami atsakymai į įvairius klausimus, susijusius su namų valdos sklypu, šildymu, nuotekomis ir kitais aspektais:
- Šildymo sistemos pasirinkimas: ar verta investuoti į oras-vanduo sistemą, ar užteks elektrinio katilo?
- Saulės modulių pasirinkimas: stiklas-stiklas ar su optimizatoriais?
- Šildymo sistemos pasirinkimas A+ arba A++ klasės namui: ar tinkama infraraudonųjų spindulių sistema?
- Kanalizacijos pajungimas prie šilumos siurblio: ar reikalingas?
- Elektros įvedimas į žemės ūkio paskirties sklypą daržininkystei: kokia tvarka?
- Šiuolaikiniai šildymo būdai A klasės namui be grindinio ir radiatorinio šildymo.
- Nuotekų valymo įrenginių eksploatacija: kas sudaro sąnaudas?
- Vietinio vandentiekio ir nuotekynės įrengimas Vilniaus mieste: ar galima?
- Medinių šildomų grindų įrengimas sovietmečio statybos name: ar tinkamas pasirinkimas?
- Pigiausias šildymo būdas rąstiniam namui: ar geoterminis šildymas tinka?
- Šildomų grindų kolektorių nustatymas: kaip nustatyti srautus, kad tolygiai šildytų?
- Nuotekų valymo įrenginio perkėlimas: ar galima?
- Freono linijų vedimas po žeme: ar galima?
- Šilumos siurblio galios pasirinkimas A++ klasės namui.
- Buitinių nuotekų vandens išleidimas į paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus: ar galima?
- Šilumos siurblio efektyvumas renovuojamam namui su baseinu.
NEPRALEISKITE mano 10 geriausių patarimų, kaip pirkti žemę | Su Martinu Robertsu
Bendrijų veikla ir daugiabučių namų administravimas
Straipsnyje taip pat aptariami klausimai, susiję su bendrijų veikla ir daugiabučių namų administravimu:
- Ar bendrija gali būti paramos gavėja?
- Ar teisėta, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai?
- Kaip įteisinti garažą (boksą), jei nėra istorinių duomenų apie narystę bendrijoje?
- Ar kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų?
- Ar galima bendrijos nariui pasidaryti sąskaitų kopijas?
- Kas turi mokėti už nuotekų stovo atkimšimą daugiabučiame name?
- Ar turėtų reaguoti bendrijos pirmininkas, jei daugiabučio namo kieme vyksta vakarėliai?
- Ar privaloma sąskaitose už paslaugas nurodyti, kiek yra sukaupta kaupiamoji lėšų?
- Kokius dokumentus turi pateikti garažų bokso savininkas, norintis įsiteisinti boksą?
- Kas turėtų dengti remonto išlaidas, jei iš viršuje esančios privačios terasos užpilinėja butą?
- Kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą?
- Kaip nurodyti teisinį pagrindą, norint iš Registrų centro užsakyti naują pažymą apie daugiabučio namo turtą?
- Ar teisingai bendrija priskaičiavo šildymo sistemos renovavimo išlaidas, jei aš šildymo neturiu?
- Ar bendrabučio tipo daugiabutis namas gali sudaryti sutartį su elektros tiekėju, kad elektra būtų tiekiama ne iš garantinio tiekimo?
- Ar apmokėti už šildymo sistemos stovo bei vamzdelių remontą turi namo bendrija, ar buto savininkas?
- Ar servituto aikštelės savininkas turi teisę reikalauti išvežti mūsų transportą?
- Į ką kreiptis, jeigu semia vanduo du butus, o namo bendrija nieko nedaro?
- Ar teisėtas bendrijos pirmininko sprendimas dėl tvoros aukščio?
Ši informacija padės jums priimti teisingus sprendimus ir išvengti problemų ateityje.