Šiuolaikinėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisė atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindama inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą. Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybine ir komercine santykių arena.
Tačiau sparčiai plėtojantis internetui, atsiranda nauji ir vis sunkiau atsekami teisių pažeidimai. Todėl intelektinės nuosavybės apsaugos būdai sensta ir tampa nebetinkami. Reikalingas naujas teisinis apsaugos mechanizmas, kuris turėtų išeiti už teisės mokslo ribų ir pasitelkti pažangiausius technologijų metodus bei kitas mokslo sritis.
Interneto Samprata
Bendra prasme, internetas (iš anglų kalbos - Interconnected Networks, sutr. Internet) - tai tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Interneto ištakos siekia ankstyvąjį aštuntąjį dešimtmetį, kai Jungtinių Amerikos Valstijų Saugumo departamentas, norėdamas sujungti įvairias karines ir tyrimų bazes, įsteigė komunikacijos tinklą.
Šiam projektui įgyvendinti buvo sukurta technologija, kuri leido sujungti įvairias kompiuterių sistemas tarpusavyje ir priskirti kiekvienai sistemos vietai skirtingą adresą. Devintajame praėjusiojo amžiaus dešimtmetyje Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis mokslo fondas išplėtė tinklą, prie savo superkompiuterių leisdamas prisijungti šalies kolegijoms ir universitetams. Greitai buvo suformuota ir elektroninio pašto koncepcija.
Per gana ilgą plėtros periodą internetą atrado neakademiniai ir nevyriausybiniai vartotojai. Šie išaugo vartojimo apimtimi, dydžiu ir galimybėmis. Tokį augimą lėmė spartus technologijų plėtimasis komunikacinių tinklų infrastruktūroje bei itin galingi ir pigūs personaliniai kompiuteriai. Šiuo metu internetas prieinamas visiems.
Šiandien interneto svetainė yra verslo vieta, dauguma bruožų atitinkanti materialią verslo įstaigą. Tinklalapiai yra nuolatiniame ryšyje su pasauliu. Juose ar net milijonai autorinių kūrinių - knygų, straipsnių, piešinių, žemėlapių, muzikos kūrinių, įrašų, kino filmų ir kitų intelektinės veiklos rezultatų - bus nuolatos talpinami kompiuterių serveriuose. Šios kompiuterių sistemos bus sujungtos laidais ar lazeriniais spinduliais, ar satelito signalais arba kitokiu būdu su kitais kompiuteriais visame pasaulyje, įmonėse ir namuose.
Intelektinės Nuosavybės Pažeidimai Internete
Intelektinės nuosavybės pažeidimas - tai tam tikros išimtines teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus pažeidimas. 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnyje nurodoma, kad autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios įstatymais saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Lygiai taip pat intelektinės nuosavybės pažeidimais internete gali būti laikomi bet kokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai.
Tokius pažeidimus galima sutapatinti su neteisėtu intelektinės nuosavybės objekto atgaminimu, platinimu, naudojimu. Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisių turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisių turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtines teises pažeidimus.
Pažeidimai skirstomi į:
- Tiesioginius pažeidimus: Tai intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, kai asmuo, neturėdamas teisių savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
- Netiesioginius pažeidimus: Asmuo gali būti atsakingas už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, jeigu jis teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.
Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės „piratavimu“. Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius.
Tarptautiniai Teisės Aktai
Interneto tobulėjimo ir plėtros perspektyvos svarbiausi tarptautinės teisės aktai vis dėlto yra Berno konvencija ir TRIPS. Svarbiausi teisės aktai, susiję su nagrinėjama tema:
- 1886 m. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos.
- 1994 m. Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS).
- 1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis (PINO).
- 1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis.
TRIPS 10 straipsnis kompiuterines programas priskiria „literatūros kūriniams“ pagal Berno konvenciją. 1996 metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys - PINO autorių teisių sutartis ir PINO atlikimų ir fonogramų sutartis, skirtos atitinkamai autorių teisių apsaugai ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsaugai.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties 8 straipsnis panašiai kaip ir kiti teisės aktai apibrėžia teisę viešai paskelbti kūrinį. Šio straipsnio nuostatos teigia, kad literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant tų kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Šioje sutartyje taip pat nurodomas 8 straipsnio paaiškinimas: „Vien tik suteikimas fizinių priemonių, kurios leidžia kūriniui būti viešai paskelbiamam, negali būti suvokiamas kaip kūrinio paskelbimas pagal šią Sutartį ar Berno konvenciją.“ Šios sąlygos bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija.
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2001/29/EB dėl autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo. Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje taikliai pastebėta, kad technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Galiojantys autorių teisės ir gretutinės teisės įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas, atsižvelgiant į informacinę visuomenę. Šis teisės aktas koncentruojamas ties trimis svarbiausiomis teisėmis: atgaminimo teise (2 str.), teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus (3 str.), platinimo teise (4 str.).
Inovacijų ir Intelektinės Nuosavybės Apsaugos Svarba Verslui
Smulkaus ir vidutinio verslo, kuris registravo patentą, prekės ženklą ir produkto dizainą, plėtros potencialas išauga trečdaliu, rodo Europos patentų tarybos tyrimas. Dar geresnių rezultatų gali pasiekti technologijų įmonės. Aukštųjų technologijų sektoriuje veikiančios smulkios ir vidutinės įmonės, įdiegusios inovaciją, auga dvigubai sparčiau. Vadinamajame „low-tech“ sektoriuje veikiančios įmonės, kurios inovacijų imasi itin retai, jų dėka gali augti kartais (iki 172%).
Tačiau prieš pandemijos piką ir po jo atliktas įmonių vadovų tyrimas parodė, kad įmonių, šįmet neplanuojančių investuoti į inovacijas, skaičius prieš COVID-19 protrūkį siekė 8%, po jo išaugo iki 25%. Todėl inovacijų kūrime neišvengiame eksperimentų ir klaidų, o ilgalaikiams inovacijų procesams yra būtina vidinė įmonės disciplina ir susitelkimas į apčiuopiamus rezultatus.
Siekiant pagrįsto ir racionalaus sprendimo, reikia gilintis į rinkos poreikius ir neišspręstas pramonės problemas, sekti kitų rinkos žaidėjų situaciją, atrasti turimos technologijos pranašumus. Galiausiai reikia parinkti įmonės intelektinės nuosavybės strategiją. Jei procesas ar technologija bus naudojami gamybai, kuri bus atliekama įmonės viduje, tuomet patentavimas nėra kritiškai svarbus.
Inovacijas sunkiausia įgyvendinti smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris pateikia tik penktadalį visų ES kasmet registruojamų patentų, nors sukuria 57% ES bendrojo vidaus produkto. Atotrūkį tarp smulkaus ir vidutinio verslo kuriamos pridėtinės vertės ir investicijų į inovacijas dar labiau padidino pandemijos pasekmės.
Interneto seminaras "Verslo auginimo strategijos"
tags: #intelektines #nuosavybes #apsauga #internete