Šiuolaikinėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisė atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindama inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą. Intelektinės nuosavybės apsaugos poreikis auga, nes visuomenėje didėja informacijos reikmė. Informacija tampa ekonominio stabilumo bei plėtros pagrindu.
Taigi įstatymas gina ne tik materialias vertybes, bet ir žmogaus intelektinės veiklos metu sukurtas vertybes, kurios materialinės išraiškos gali ir neturėti. Kadangi nuosavybės teisė žmogui garantuoja teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tai, analogiškai, ir intelektinės nuosavybės teisė užtikrina netrukdomą valdymą, naudojimąsi ir disponavimą intelektinės veiklos rezultatais.
Intelektinės Nuosavybės Samprata ir Rūšys
Pirmajame darbo dalyje apibūdinama intelektinės nuosavybės samprata, pateikiamos bei apibūdinamos intelektinės nuosavybės rūšys. Parodomi intelektinės ir materialinės nuosavybės skirtumai. Pateikiamos istorinės intelektinės nuosavybės atsiradimo priežastys.
Labai ilgai daugumai žmonių nuosavybė buvo suprantama kaip žemė, jos gelmės, vandenys, miškai ir kita augalija, gyvūnija, pastatai, įrenginiai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.38 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.
Intelektinės nuosavybės objektų apsauga / by Happy Rome
Intelektinė nuosavybė kaip teisės institutas atsirado 1886 m. rugsėjo 9 d. pasirašius Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Pagrindinė intelektinės nuosavybės teisės funkcija - tai tam tikros išimtinės teisės intelektinio kūrinio autoriui pripažinimas, santykių su kitais subjektais reguliavimas. Intelektinė nuosavybė yra savarankiška nuosavybės teisės rūšis, intelektinės nuosavybės turėtojams užtikrinanti intelektinis kūrinis valdymą, naudojimą ir disponavimą, bei garantuojanti apsaugą nuo neteisėto pasisavinimo.
Intelektinės ir Materialinės Nuosavybės Skirtumai
Vienas iš esminių intelektinės nuosavybės teisės skirtumų nuo materialinės nuosavybės teisės yra tas, kad intelektinės nuosavybės turėtojas greta turtinių teisių turi dar ir moralines - neturtines teises. Ši savybė pasireiškia tuo, kad intelektinės nuosavybės savininkas kitiems asmenims perleisdamas turtines teises į intelektinės nuosavybės objektus neperleidžia neturtinių teisių. Taigi asmuo įsigijęs intelektinę vertybę gali ją vartoti, naudoti, bet negali ja pilnai disponuoti. Taigi intelektinė nuosavybė kitam asmeniui, nors ir įsigijusiam intelektinės veiklos metu sukurtą rezultatą, nepereina.
Autorinėmis teisėmis nepriklausomai nuo išraiškos formos yra ginami tokie objektai, kaip literatūros ir meno kūriniai, dramos ir muzikos kūriniai, kinematografijos bei fotografijos kūriniai. Autorinėmis teisėmis yra užtikrinamos kūrinio autoriaus išskirtinės teisės į kūrinį. Iš pastarojo matome, kad autorinėmis teisėmis ginamos ne tik materialinės bet ir moralinės vertybės. Būtina paminėti, kad autorinėmis teisėmis saugomos vertybės turi originalią materialią išraiškos formą.
Autorinės Teisės
Nagrinėjant norminius aktus galima pastebėti, kad kūrinio paskelbimas visuomenei prieinamomis priemonėmis ar jo nepaskelbimas ženklios reikšmės kūrinio autorinei apsaugai neturi. Paskelbti kūriniai teisinėje literatūroje suvokiami, kaip autoriaus sutikimu paskelbti kūriniai, nepriklausomai nuo kūrinio egzempliorių gamybos būdo. Pagrindinė tokio paskelbimo sąlyga yra ta, kad kūrinio egzempliorių kiekis turi patenkinti visuomenės poreikius atsižvelgiant į kūrinio pobūdį.
Kitas svarbus aspektas - galiojimas laike. Tarptautinėse sutartyse įtvirtintos nuostatos, kad autoriaus teisės į kūrinį ginamos autoriaus gyvavimo laikotarpį bei 50 metų po jo mirties. Iš to seka išvada, kad be autoriaus sutikimo jo gyvavimo laikotarpiu bei nustatytu terminu po autoriaus mirties kūrinio negalima naudoti jokiais komerciniais tikslais.
Reikia paminėti, kad autorinėmis teisėmis yra saugoma literatūros ir meno kūrinio išraiška, bet ne idėjos, procedūros ar veiklos metodai. Kūrinys autorinėmis teisėmis saugomas nepriklausomai nuo jo vertės ar paskirties.
Pramoninė Nuosavybė
Kita intelektinės nuosavybės rūšis - pramoninė nuosavybė. Šios teisės normų uždavinys, kaip ir autorinės taisyklės, yra intelektinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga nuo neteisėto vartojimo. Pagrindinis skirtumas tarp autorinės teisės ir pramoninės nuosavybės teisės yra tas, kad autorinėmis teisėmis yra ginamos konkretaus asmens, sukurtos vertybės, o pramoninė nuosavybė gina ne konkretaus asmens, bet kolektyvinės veiklos metu sukurtas ir sėkmingam pramoninės veikos vystymui reikalingas vertybes.
Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis pramoninės nuosavybės apsaugą yra 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. Šioje konvencijoje pramoninė nuosavybė apibūdinama kaip intelektinės nuosavybės dalis, susijusi su kūrybinės veiklos rezultatais. Vienas iš pramoninės nuosavybės saugomų objektų yra išradimai.
Kitas išradimo bruožas - užduoties sprendimas turi būti išradimo lygio, tai reiškia, kad naujas sprendimas nuo jau žinomų sprendimų turi skirtis technikos lygiu. Paskutinis išradimo požymis - pramoninis pritaikomumas.
Dar vienas pramoninės nuosavybės teisės saugomas objektas yra prekės ir paslaugos ženklai. Pasaulio prekybos organizacijos 1994 m. priimtos sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS) 15 straipsnyje prekės ir paslaugos ženklais apibrėžiami, bet kokie ženklai ar jų deriniai, kuriais prekės ar paslaugos išskiriamos iš kitų prekių ar paslaugų, taip pat nurodyta, kad prekinis ženklas gali būti sudarytas iš: žodžių ar asmens vardo, pavardės, raidžių ar skaitmenų, grafinis vaizdas ir spalvos derinys.
Pramoninis dizainas - pramoninės nuosavybės saugomas objektas. Šis pramoninės nuosavybės objektas apibrėžiamas kaip naujas ir originalus pramoniniu būdu sukurto gaminio arba jo dalies vaizdas. Esminis skirtumas nuo jau minėtų pramoninės nuosavybės saugomų objektų yra tas, kad pramoninis dizainas yra konkretus pramoniniu būdu, tai yra panaudojant tam tikras technologijas pagamintas daiktas arba jo atskiros dalys.
Iš išdėstytoje šioje temos dalyje darytina išvada, kad intelektinės nuosavybės saugomų objektų išskyrimas sukonkretina vertybes, kurias saugo šis nuosavybės teisės institutas. Tai pravartu organizuojant įvairias intelektinės nuosavybės apsaugos programas, numatant veiklos kryptis.
Intelektinės Nuosavybės Apsauga Socialiniuose Tinkluose
Socialiniai tinklai suteikia begalę įvairių būdų komunikacijai su klientais. Svarbu, kad prekių ženklai socialiniuose tinkluose būtų tinkamai apsaugoti. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad socialiniais tinklais dažnai pasinaudoja ir prekių ženklų vagys. Ginti prekių ženklo savininko teises socialiniame tinkle gali būti sudėtinga. Sunkiausia tada, kai pažeidėjo tapatybė nežinoma.
Minėtose socialinėse platformose egzistuoja procedūra, kurios pagalba, kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuris galvoja, kad jo, kaip prekių ženklo savininko, teisės yra pažeidžiamos, gali pranešti apie tai socialinio tinklo administracijai pateikęs nustatytos formos paraišką. Prekių ženklo savininkas privalo pateikti duomenis apie konkretaus prekių ženklo registraciją, ženklo registracijos pažymėjimo kopijas, taip pat paaiškinimą, nurodant kaip pažeidžiamos jo teisės.
Paraiškoje reikėtų nurodyti aplinkybes, kurios rodo pažeidėjo nesąžiningus ketinimus ar siekį naudoti socialinio tinklo paskyrą komerciniais tikslais, t.y. konkrečių prekių ar paslaugų reklamai. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti faktinis socialinio tinklo vartotojų klaidinimo atvejis komentarų skiltyje arba vartotojus klaidinančios grotažymės (angl. hashtags).
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog prekių ženklo naudojimas nelaikomas neteisėtu, jeigu jį naudojantis socialinio tinklo vartotojas nesiekia komercinio tikslo. Atkreipkite dėmesį, kad aprašyta intelektinės nuosavybės pažeidimų pranešimo procedūra reiktų naudotis apdairiai.
Rekomendacijos
Pastebėjus prekių ženklo pažeidimo atvejį, visų pirma rekomenduojama kreiptis į pažeidėją su prašymu nutraukti neteisėtą ženklo naudojimą tiesiogiai. Atsižvelgiant į socialinių tinklų viešumą, greitą informacijos sklaidą bei praktikoje dažnai pasitaikančius atvejus, kai itin griežtas ar atsainus pretenzijos tonas sukelia neigiamą reakciją, svarbu, jog prašymas būtų pagarbus ir aiškus.
Intelektinės Nuosavybės Teisės Globalizacijos Pasekmės
Šioje darbo dalyje nagrinėjamos intelektinės nuosavybės teisės globalizacijos pasekmės, aptariami teigiami ir neigiami aspektai.
Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninis santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybinis-komercinis santykių arena. Interneto ištakos siekia ankstyvąjį aštuntąjį dešimtmetį, kai Jungtinės Amerikos Valstijos Saugumo departamentas, norėdamas sujungti įvairias karines ir tyrimų bazes, įsteigė komunikacijos tinklą.
Šiam projektui įgyvendinti buvo sukurta technologija, kuri leido sujungti įvairias kompiuterių sistemas tarpusavyje ir priskirti kiekvienai sistemos vietai skirtingą adresą. Devintajame praėjusiojo amžiaus dešimtmetyje Jungtinės Amerikos Valstijos Nacionalinis mokslo fondas išplėtė tinklą, prie savo superkompiuterių leisdamas prisijungti šalies kolegijoms ir universitetams. Greitai buvo suformuota ir elektroninio pašto koncepcija. Per gana ilgą plėtros periodą internetą atrado neakademiniai ir nevyriausybiniai vartotojai.
Šiandien interneto svetainė yra verslo vieta, dauguma bruožų atitinkanti materialią verslo įstaigą. Tinklalapiai yra nuolatiniame ryšyje su pasauliu. Elektroninės erdvės plėtra reiškia didelį intelektinės nuosavybės objektų naudojimo pasikeitimą. Vis dėlto, egzistuojantis intelektinės nuosavybės objektų teisėto naudojimo atvejų sąrašas ne visada atitinka šios dienos poreikius ir situacijas elektroninėje erdvėje. Tai derlinga dirva intelektinės nuosavybės problemoms rastis.
Intelektinės Nuosavybės Pažeidimai Internete
Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisės turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisės turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtines teises pažeidimus.
Pažeidimai gali būti:
- Tiesioginiai: intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, kai asmuo, neturėdamas teisės savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisės turėtojas.
- Netiesioginis: Asmuo gali būti atsakingas už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, jeigu jis teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.
Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės „piratavimu“. Dr. Mindaugas Kiškis teigia, kad šis terminas nėra visiškai tinkamas todėl, kad intelektinės nuosavybės „piratai“ grobia ir išnaudoja svetimus intelektinės nuosavybės objektus, beveik nedėdami jokių pastangų šioms vertybėms sukurti.
Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius.
Tarptautiniai Teisės Aktai
Šiame darbe analizuojami tik tie tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai teisės aktai, kurie yra labiausiai susiję su nagrinėjama tema, t.y. 1886 m. Berno konvencija, 1994 m. TRIPS sutartis, 1996 m. PINO autorinės teisės sutartis ir 1996 m. PINO atlikėjų ir fonogramų sutartis. Iš interneto tobulėjimo ir plėtros perspektyvos svarbiausi tarptautinės teisės aktai vis dėlto yra Berno konvencija ir TRIPS.
TRIPS 10 straipsnis kompiuterių programas priskiria „literatūros kūriniams“ pagal Berno konvenciją. 1996 metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys - PINO autorinės teisės sutartis ir PINO atlikėjų ir fonogramų sutartis, skirtos atitinkamai autorinės teisės apsaugai ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsaugai.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorinės teisės sutarties 8 straipsnis panašiai kaip ir kiti teisės aktai apibūdina teisę viešai paskelbti kūrinį. Šio straipsnio nuostatos teigia, kad literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant tų kūrinius padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Sutartyje nustatoma, kad atlikėjai/fonogramų gamintojai turi išimtines teises leisti bet kokiu būdu ar forma, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti savo atlikimus, įrašytus į fonogramas (7 str.)/ atgaminti fonogramas (11 str.).
Išvados
Intelektinė nuosavybė socialiniuose tinkluose yra aktuali ir sudėtinga tema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir teisinio reguliavimo. Socialiniai tinklai suteikia galimybes kūrybai ir informacijos sklaidai, tačiau kartu kelia iššūkių intelektinės nuosavybės apsaugai.
Svarbu užtikrinti tinkamą intelektinės nuosavybės apsaugą socialiniuose tinkluose, kad būtų skatinamos inovacijos, kūrybiškumas ir ekonominė plėtra. Taip pat būtina šviesti visuomenę apie intelektinės nuosavybės teises ir pareigas, kad būtų užtikrintas atsakingas ir teisėtas informacijos naudojimas internete.
tags: #intelektine #nuosavybe #socialiniuose #tinkluose