Apleisti sklypai Alytus: Ką svarbu žinoti žemės savininkams

Lietuvos savivaldybės susiduria su iššūkiu - apleistais žemės sklypais, kurie ne tik darko aplinką, bet ir kelia teisinių bei finansinių problemų savininkams. Savivaldybės primena, kad žemės sklypų savininkai privalo nuolat rūpintis savo teritorijomis - šienauti žaliuosius plotus, išvežti atliekas, šalinti invazinius augalus, griauti apleistus pastatus, išvežti statybines atliekas ar apleistas transporto priemones. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami žemės savininkams, kokios sankcijos gresia už nepriežiūrą ir kaip galima išvengti nemalonumų.

Alytaus vieta Lietuvos žemėlapyje

Kas yra apleistas žemės sklypas?

Žemės sklypas yra apleistas, kai yra vienas iš šių požymių:

  • Sklype formuojamas sąvartynas.
  • Sklype laikomos (išskyrus tam tikras vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos ir daiktai.
  • Kaupiamos šiukšlės, padrikai išpiltas statybinis laužas.
  • Sklypas apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius), avarinės būklės medžiais.
  • Sklypas nešienaujamas.

Lazdijų savivaldybė taip pat informavo gyventojus, kad apleisti ir neprižiūrimi žemės plotai bus įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, jei atitiks bent vieną iš dviejų kriterijų:

  • Žemės sklypas yra apleistas, t. y. nesutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį arba visiškai neprižiūrimas (pvz.: žemės sklypas nešienaujamas, apaugęs savaiminiais, menkaverčiais medžiais ir krūmynais, piktžolėmis ir pan.).
  • Žemės sklype laikomos (išskyrus tam skirtas įrengtas vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos, statybinės ir kitos atliekos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai, laikini komerciniai įrenginiai (kioskai) ar pan.), kaupiamos šiukšlės.

Savivaldybių reikalavimai ir įspėjimai

Žemės savininkai įspėjami, kad iki liepos 1 dienos savivaldybių seniūnai renka informaciją apie apleistus sklypus. Iki to laiko sklypų nesusitvarkę savininkai gali sulaukti skaudžių pasekmių - jiems žemės mokestis gali padidėti iki 10 kartų. Alytaus rajono savivaldybė įspėja, kad apleisti ir neprižiūrimi žemės plotai bus įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuris bus perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), o į sąrašą patekusios žemės savininkams gali būti taikomas padidintas žemės mokestis - net iki 4 proc. nuo mokestinės vertės. Tai reiškia, kad mokestis gali padidėti iki 10 kartų.

Druskininkų savivaldybė taip pat ragina apleistų sklypų savininkus paskubėti susitvarkyti. Šioje savivaldybėje žemės sklypų nesutvarkantys gyventojai rizikuoja ne tik sulaukti didesnių mokesčių, bet ir gauti baudą. Už Druskininkų savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių nesilaikymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, kuri užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų.

Šiaulių rajono savivaldybė taip pat primena, kad iki 2025 m. liepos 15 d. turi būti sutvarkyti žemės sklypai. „To nepadarius iki nurodytos datos, apleisti kitos paskirties žemės sklypai bus apmokestinami padidintu 4 proc. žemės mokesčio tarifu“, - pridūrė Žemės ūkio skyriaus atstovai.

Neapsigaukite dėl žemės pirkimo kainos

Baudos ir administracinė atsakomybė

Apleistų sklypų savininkai turėtų žinoti, kad apleistas sklypas - ne tik darko estetinį vaizdą, bet ir gali prišaukti administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad už tokį nusižengimą gali būti paskirta bauda iki 600 eurų, o už invazinių augalų platinimą (pvz. Sosnovskio barščių) - ir iki 1500 eurų bauda.

Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius kasmet fiksuoja keliasdešimt tokių atvejų. Pagal LR Administracinių nusižengimų kodeksą, už tokį pažeidimą gresia bauda iki 600 eurų. O jei sklype aptinkami invaziniai augalai, pvz., Sosnovskio barščiai - bauda gali siekti net 1,5 tūkst. eurų.

Kaip išvengti didelių mokesčių ir baudų?

Žemės sklypų savininkai, manantys, kad jų turtas nepagrįstai buvo priskirtas prie apleistos žemės, turi mažiau nei mėnesį išvengti didesnių mokesčių. Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį.

Žmonės gali pateikti pretenzijas dėl jų sklypo priskyrimo apleistai žemei internetu, per tinklalapį geoportal.lt. Tuomet turto savininkai neturi nurodyti sklypo koordinačių - sistemoje jos automatiškai pažymimos pagal kitus nurodytus turto duomenis.

Jei žemėlapyje sklypas yra pažymėtas kaip apleista žemė, reikėtų išbandyti papildomas funkcijas ir su pele pasitikrinti, ar nepasirodo užrašas, kad apleistos žemės nėra.

Be to, prie apleistų sklypų nėra priskiriama ta žemės ūkio paskirties žemė, kuri yra mažesnė nei 10 arų. Tai reiškia, kad medžius auginančių nedidelių plotų savininkams didesni mokesčiai taip pat negresia.

Svarbu prisiminti, kad apleistų sklypų savininkai turi galimybę susitvarkyti savo teritorijas, išvengti baudų ir padidinto žemės mokesčio. Štai Panevėžio miesto savivaldybė kviečia gyventojus ir bendrijas aktyviai prisidėti prie aplinkos priežiūros ir kurti tvarkingą, saugią miesto gyvenamąją aplinką. Nuo gegužės vidurio Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vykdo daugiabučių namų kiemų ir privačių sklypų patikrinimus. Savivaldybės atstovai vertino, ar tinkamai prižiūrimi želdynai, pjaunama veja, ar teritorijose nėra sukrautų atliekų, senų baldų, statybinių šiukšlių ar netvarkingai sandėliuojamų daiktų. Kaip teigiama savivaldybės pranešime, veja prie daugiabučių namų ir privačiose valdose turėtų būti reguliariai pjaunama nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Taip pat rekomenduojama šalinti menkaverčius krūmus, pasirūpinti tinkamu atliekų surinkimu ir šalinimu. O dar birželio 1-20 dienomis surengė planinius patikrinimus, kuri metu buvo tikrinama, ar tinkamai prižiūrimi tiek daugiabučių kiemai, tiek privatūs sklypai.

Pasak Panevėžio savivaldybės atstovų, sklypai, kuriuose nustatoma aiški netvarka - didelė žolė, apleisti želdiniai ar atliekos - gali būti įtraukti į neprižiūrimų sklypų sąrašą. Tad šių sklypų savininkai bus informuojami ir kviečiami teritorijas susitvarkyti iki rugpjūčio vidurio. To nepadarius, gali būti taikomas padidintas 4 proc. žemės mokesčio tarifas. Savivaldybė pažymi, kad šių veiksmų tikslas - skatinti atsakomybę už savo aplinką ir užtikrinti bendrą viešosios erdvės kokybę mieste. Daugeliu atvejų po pirminių patikrinimų gyventojai atsižvelgia į pastabas, o situacija teritorijose akivaizdžiai pagerėja.

Tuo metu Alytaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir Komunikacijos skyriaus atstovai gyventojams primena, kad žemės sklypų savininkai privalo rūpintis savo teritorijomis - nuolat palaikyti švarą, šienauti žaliuosius plotus, rinkti ir išvežti atliekas bei nenaudojamus medžiagas.

„Apleisti sklypai ne tik darko miesto vaizdą, bet ir kelia nepatogumų kaimynams - juose plintančios piktžolės lengvai persiduoda į šalia esančias tvarkingas teritorijas“, - teigiama pranešime. Savivaldybės atstovai sako, ka nuo birželio 10 d. Alytaus miesto savivaldybė pradės sklypų tikrinimus. Apleisti ir neprižiūrimi žemės plotai bus įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuris bus perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiai žemei, vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymu, bus taikomas maksimalus mokesčio tarifas - net 4 proc. nuo mokestinės vertės, t. y. žemės mokestis gali padidėti iki 10 kartų.

„Savivaldybės tikslas - ne bausti, o paskatinti gyventojus atsakingai naudoti ir prižiūrėti turimą žemę. Kviečiame visus pasirūpinti savo sklypais ir kartu kurti švaresnį, jaukesnį miestą“, - ragina savivaldybės atstovai.

Susitvarkyti sklypus ragina ir kitos savivaldybės Druskininkų savivaldybės atstovai sako, kad kurortui itin svarbus estetinis aplinkos vaizdas, todėl siekiama užtikrinti, kad visos teritorijos, taip pat ir privačios, esančios Druskininkuose ir kaimiškosiose savivaldybės vietovėse, atrodytų tvarkingai. Druskininkų savivaldybė dėkoja žemių sklypų savininkams, tvarkantiems jiems priklausančias žemės valdas. Tačiau pastebima, kad Druskininkų savivaldybės teritorijoje dar yra apleistų, be priežiūros paliktų žemės sklypų, todėl jų savininkai raginami atsakingai sutvarkyti tokius žemės sklypus: surinkti šiukšles, nušienauti vejas, sutvarkyti želdinius, surinkti nupjautas ar nukritusias šakas“, - teigiama pranešime.

Savivaldybė informuoja, kad iki liepos 1 dienos nesutvarkius sklypų, ir fiziniams, ir juridiniams asmenims priklausantys žemės sklypai bus įtraukti į apleistų sklypų sąrašą. Apleistų žemės sklypų sąrašas bus perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl padidinto 4 procentų žemės mokesčio tarifo taikymo 2025 metų mokestiniam laikotarpiui.

„Administracijos specialistai reguliariai tikrina, kaip yra laikomasi Tarybos nustatytų Druskininkų savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių“, - pridūrė savivaldybės atstovai. Negana to, yra vertinama, ar žemės sklypai reguliariai šienaujami, neapaugę piktžolėmis, invazinių rūšių augalais, ar žemės sklypuose nėra apleistų ir neprižiūrimų statinių. Pavyzdžiui, ar nėra apdegusių, apgriuvusių, kitaip fiziškai pažeistų ar keliančių grėsmę žmonėms, ar nekaupiamos šiukšlės arba akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės ir žemės ūkio technika, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai, ar statybinės arba teršiančios aplinką medžiagos laikomos tvarkingai ir kita.

„Už šių taisyklių nesilaikymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, kuri užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų Druskininkų savivaldybės tikslas - ne bausti, o kurti švarią ir estetišką aplinką, todėl nelaukite paskutinės minutės, susitvarkykite jums priklausančias teritorijas“, - kalbėjo savivaldybės atstovai.

Kaip ir kasmet, Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ėmėsi patikros - tikrina neprižiūrimus ir apleistus žemės sklypus. Savininkų, kurie nepasirūpina savo turtu, laukia ne tik administracinio pobūdžio priemonės, bet ir pareiga sutvarkyti apleistas teritorijas.

Apleistu laikomas sklypas, kai jame kaupiamos šiukšlės ar statybinės atliekos, formuojasi sąvartynas, apauga krūmais ar nešienaujama žole, stūkso avarinės būklės medžiai ar veši invaziniai augalai. Viešosios tvarkos skyrius kasmet fiksuoja keliasdešimt tokių atvejų. Nors dalis gyventojų reaguoja į įspėjimus ir susitvarko, pasitaiko, kai sklypai lieka be priežiūros, nes savininkai gyvena užsienyje, yra mirę ar dėl amžiaus nesugeba pasirūpinti nuosavybe.

Savivaldybės atstovai primena - apleistas sklypas ne tik gadina miesto ar kaimo estetinį vaizdą, bet gali turėti rimtų pasekmių. Pagal LR Administracinių nusižengimų kodeksą, už tokį pažeidimą gresia bauda iki 600 eurų. O jei sklype aptinkami invaziniai augalai, pvz., Sosnovskio barščiai - bauda gali siekti net 1,5 tūkst. eurų. Be to, už neprižiūrėtą sklypą gali būti skaičiuojamas ir padidintas žemės mokestis.

Viešosios tvarkos skyrius kviečia gyventojus nelaukti atskiro įspėjimo - pasirūpinti savo sklypais jau dabar. Taip pat skatina ir gyventojus bendradarbiauti - pastebėjus apleistą teritoriją, galima pranešti el.

Lazdijų savivaldybė taip pat informavo gyventojus, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai iki liepos 1 d. vizualiai įvertins nuosavybės teise valdomus ar nuomojamus iš valstybės žemės sklypus.

Įspėjama, kad apleisti ir neprižiūrimi žemės plotai bus įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, jei atitiks bent vieną iš dviejų kriterijų: žemės sklypas yra apleistas, t. y. nesutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį arba visiškai neprižiūrimas (pvz.: žemės sklypas nešienaujamas, apaugęs savaiminiais, menkaverčiais medžiais ir krūmynais, piktžolėmis ir pan.); žemės sklype laikomos (išskyrus tam skirtas įrengtas vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos, statybinės ir kitos atliekos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai, laikini komerciniai įrenginiai (kioskai) ar pan.), kaupiamos šiukšlės.

Kiek apleistų sklypų Lietuvoje

Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenimis, apleista žemė Lietuvoje sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto. Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurrytinėje ir rytinėje šalies dalyje - daugiau kaip 3 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų. Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse.

Rodiklis Duomenys
Apleista žemė Lietuvoje Mažiau nei 1% viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto
Daugiausia apleistos žemės Šiaurės rytų ir rytų Lietuva (daugiau nei 3%)
Identifikuoti apleisti plotai 62 879
Bendras apleistų plotų plotas 31 278 ha
Dažniausias sklypo dydis 0,3-0,5 ha
Didžiausias sklypas 36 ha
Sklypai didesni nei 10 ha 20

Kauno Grūdai Alytaus padalinys

Alytus kviečia verslininkus

Konkuruodami miestai imasi įvairiausių priemonių, ne tik kaip pritraukti gydytojus ar pedagogus, bet ir investuotojus. Štai greitkelyje Vilnius-Kaunas pasirodė plakatai su užrašu „Dovanojame sklypus Alytaus pramonės parke“, skelbia Alytaus miesto savivaldybė.

Per pastaruosius kelerius metus Dzūkijos sostinė sėkmingai susigrąžino pramonės centro titulą. Prieš porą dešimtmečių užsidarius miesto varikliu buvusioms gamykloms, kaip Alytaus medvilnės kombinatas, Alytaus mėsos kombinatas, Alytaus eksperimentinių namų statybos kombinatas ir kitoms, Alytaus pramonės parko teritorija liko apleista. Tik per pastarąjį penkmetį, vienai po kitos įsikuriančioms naujoms įmonėms, investuotojams nupirkus senuosius pastatus ar statantiems naujas gamyklas, vėl jaučiamas pramonės suaktyvėjimas. Alytaus pramonės parke jau įsikūrė daugybė sėkmingų įmonių, kurios vysto įvairias veiklas.

Prieš dvejus metus duris atvėrė inovatyviausia gamykla mieste - „Virpil Controls“ gamina kompiuteriniams žaidimams skirtos įrangą: lėktuvų vairalazdes, valdymo pultus, bazes ir kitus techninės įrangos priedus. Juos visame pasaulyje naudoja žaidimų, kuriuose pilotuojami lėktuvai, mėgėjai.

Alytaus pramonės parke plečiasi stiklo klasteris - čia įsikūrusi ne viena su stiklo pramone susijusi įmonė, o viena stambiausių ir daugiau nei kelis dešimtmečius veikianti „Glass LT“ ne tik gamina stiklo paketus, bet yra ir aktyvi miesto iniciatyvų rėmėja.

Stambiausiu investuotoju laikomi „Kauno grūdai“, kurie pašarų gaminimo gamyklą Dzūkijos sostinėje turėjo jau seniai, o nuo 2019 metų atidarė net dvi greitai paruošiamų produktų gamybos linijas, kurios miestui atnešė per 50 mln. eurų investicijų ir sukūrė šimtus darbo vietų, rašo Alytaus miesto savivaldybė.

„Esame didžiausias Pietų Lietuvos miestas su didžiuliu potencialu - turime aukštojo mokslo ugdymo įstaigą, puikų profesinį parengimą, į mūsų miestą dirbti važiuoja specialistai iš visos Dzūkijos, tad verslas turi dideles galimybes augti“, - sako Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

tags: #informacija #apie #apleistus #sklypus #alytuje