Nuo 2014 metų Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet pagal Klimato kaitos programą teikia paramą energetiškai neefektyvių individualių namų renovacijai. Ši parama skirta individualių žemesnės negu B energinės klasės gyvenamosios paskirties namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimui. Sužinokite, kaip pasinaudoti šia galimybe ir modernizuoti savo būstą!
Naujas Kvietimas ir Pasiruošimas Jam
APVA planuoja skelbti naują kvietimą rugpjūčio 25 d. ir ragina gyventojus pasiruošti iš anksto, pasirūpinti reikiamais dokumentais, kad paraišką būtų galima pateikti laiku ir sklandžiai. Kvietimui numatyta 26 mln. eurų iš Klimato kaitos programos.
APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė pažymi: „Dalijamės įkvepiančiais pavyzdžiais, kokia įspūdinga pastato transformacija įvyksta jį atnaujinus ir kiek daug kartų sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu ir išlaidos šildymui. Kitas akivaizdus pokytis - namai tampa beveik neutralūs klimatui. Todėl kviečiame vienbučių ir dvibučių namų savininkus aktyviai naudotis galimybe gauti valstybės paramą jų modernizavimui“.
Kaip Apskaičiuojama Kompensacinė Išmoka?
Kompensacinė išmoka apskaičiuojama naudingą namo plotą padauginus iš fiksuoto 75 Eur/kv. m. Pavyzdžiui, jei namo naudingas plotas plotas 100 kv. m, kompensacinė išmoka bus 7500 eurų. Svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus:
- Maksimali kompensacinė išmoka gyvenamajam namui (pagal unikalų namo Nr.) bei pareiškėjui (pagal asmens kodą) - 14 500 Eur.
- Pagal priemonę kompensacinė išmoka gali būti mokama vieną kartą (įskaitant ir anksčiau gautas paramas).
Paramos Suma ir Jos Panaudojimas
Didžiausia galima kompensacinė išmoka vienam namo atnaujinimo projektui - iki 14 500 eurų. Kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki modernizavimo iš fiksuoto dydžio. Fiksuotas dydis už 1 m² namo naudingo ploto - 75 eurai.
Kompensacines išmokas galima gauti langų, durų keitimui, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimui. APVA išmokas išmoka tik tada, kai visi numatyti darbai yra atlikti. Įdiegus šias energinio efektyvumo didinimo priemones gyvenimo kokybė pasikeičia iš esmės ir sutaupoma nemažai pinigų.
Parama išmokama, jei atnaujinus gyvenamąjį namą pasiekiama ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė (sertifikatas registruotas VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūroje“) ir skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su buvusiomis iki atnaujinimo.
Dėl kompensacinių išmokų gali kreiptis fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą.
Projekto Įgyvendinimo Terminas ir Pradžios Data
Namų modernizavimo projektai turi būti įgyvendinti per 15 mėn. po kvietimo pabaigos - iki 2026 m. gruodžio 25 d. Projektai gali būti pradėti įgyvendinti iki kvietimo paskelbimo, tačiau išlaidos patirtos ne anksčiau kaip 2022 m. balandžio 20 d.
Kaip Teikti Paraišką?
Paraiškos teikiamos per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS). Jeigu pareiškėjas neturi galimybės pateikti paraiškos per APVIS (tais atvejais, kai nesinaudoja elektroninėmis identifikavimo priemonėmis bei negali suteikti įgaliojimo pildyti paraišką per APVIS kitam asmeniui), jis gali registruotu laišku, el. paštu arba atvykęs į Agentūrą raštu pateikti laisvos formos motyvuotą prašymą sudaryti sąlygas teikti paraišką ne per APVIS sistemą.
Svarbūs Dokumentai ir Reikalavimai
- Gyvenamajam namui iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. paraiškos pateikimo dieną namo energinio naudingumo sertifikatas yra galiojantis ir užregistruotas VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre.
- Nuotraukas, kuriose turi būti užfiksuota iki namo atnaujinimo sertifikavimo pažymoje nurodytos šiluminės energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės (pvz. gyvenamajam namui iki 2025 m. rugpjūčio 25 d.
Atnaujinto pastato energinio naudingumo sertifikato pateikti nereikia. Jis turi būti užregistruotas Pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre.
Paraiškų Vertinimo Kriterijai
Paraiškos vertinamos pagal namo energinio naudingumo klasę iki registracijos pateikimo. Aukštesnis balas skiriamas projektams, kurie turi žemesnę energinio naudingumo klasę, t. y., jei iki atnaujinimo pastatas buvo:
- C klasės - 2 balai
- D klasės - 4 balai
- E klasės - 6 balai
- F klasės - 8 balai
- G klasės - 10 balų
Jeigu paraiškų bus gauta daugiau nei kvietime numatytai 26 mln., projektas turi būti įgyvendintas iki 2026 m.
Iš įvertintų paraiškų registracijos formų sudaromas ir Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinamas teigiamai įvertintų projektų sąrašas, kuriame projekto registracijos formos išdėstomos pagal bendrą (suminį) balų skaičių (nuo didžiausio iki mažiausio).
Jeigu paraiškų bus gauta mažesnei nei kvietime skirta suma - vertinamos visos per kvietimo laiką pateiktos paraiškos, nepriklausomai nuo paraiškos pateikimo laiko.
Pagal taisykles, visi renovacijos darbai turėtų būti pradėti tik po paraiškos pateikimo APVA.
Pavyzdžiai, Kaip Veikia Parama
Biržuose esantis 188 kvadratinių metrų naudingojo ploto gyvenamasis namas, pastatytas 2006 m., prieš renovaciją buvo F energinės naudingumo klasės, o po jos pasiekė B klasę. Apšiltinus išorines sienas, pamatą ir stogo perdangą, šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti sumažėjo beveik 3 kartus, nuo 311,53 iki 107,24 kWh m2/metus. Į aplinką pastato išmetamas anglies dvideginio kiekis krito nuo 42,36 iki 21,01 CO₂ kg/m²/metus - taigi, dvigubai.
Dar įspūdingesnius sutaupymus pasiekė 1975 m. statybos modernizuotas vienbutis Žasliuose. Jo energinio naudingumo klasė kilo nuo E iki B. 157 kvadratinių metrų naudingojo ploto namas prieš atnaujinimą šildymuisi sunaudodavo 744,68 kWh m2/metus, o dabar - vos 85,88 kWh m2/metus arba 8 kartus mažiau. Pastatas tapo beveik neutralus klimatui - anglies dvideginio išmetimai siekia vos 4,46 CO₂ kg/m²/metus, palyginus su rodikliu prieš renovaciją - 23,05 CO₂ kg/m²/metus. Tokius rezultatus lėmė išorės sienų, pamato ir stogo perdangos apšiltinimas, taip pat buvo pakeisti visi langai ir lauko durys.
Konstrukcijų Šiltinimo Principai
B energinė klasė nustatoma imant konstrukcijų šilumos perdavimą - langų, durų, sienų, stogo ir t.t., bei atlikus sandarumo testą. Tai reiškia, kad vienos konstrukcijos gali būti nelaidžios šilumai, kitos - laidesnės, bet visuma turi tenkinti B klasės reikalavimus. Didžiausi šilumos praradimai paprastai būna per pamatus, sienas ir cokolį bei stogą. Norint pasiekti B energinę klasę, šių konstrukcijų apšiltinimas būtinas.
Pamatų, Sienų ir Cokolių Šiltinimas
Visais atvejais cokolio ir rostverko šiltinimui rekomenduojama naudoti tik beveik drėgmės neįgeriančias sandarias polistireninio putplasčio plokštes. Rekomenduojama klijuojamų plokščių paviršių tepti klijais ištisai. Jeigu ant šiltinamo paviršiaus yra bituminė hidroizoliacija, šilumos izoliacijai klijuoti turi būti naudojami alkidiniai klijai.
Tais atvejais, kai prie cokolių tenka daryti uždarą betoninę ar asfalto nuogrindą, rekomenduojama cokolius šiltinti vėdinama šiltinimo sistema su lakštinių medžiagų apdaila. Iš tokios šiltinimo sistemos vėdinamų tarpų greičiau pasišalina patekusi drėgmė, be to, tokių cokolių apdaila ilgaamžiškesnė, yra remontabili.
Jei pastate yra rūsys su šaltomis patalpomis ir apšiltinta rūsio perdanga, cokolių šilumos izoliaciją rekomenduojama įgilinti žemiau nuogrindų paviršiaus irgi ne mažiau kaip 600 mm.
Išorinių lauko sienų apšiltinimas ir tinkavimas - labai efektyvus sprendimas, leidžiantis sutaupyti apie 30-40 proc. šilumos energijos.
Jeigu seno namo sienos nelygios, galima rinktis vėdinamo fasado sistemą, vadinamą trisluoksnę sieną, kuomet prie sienų montuojamas medinių tašų karkasas. Tokiu atveju suformuojamas vėdinamas oro tarpas, išorinei sienų apdailai galima rinktis apdailines plytas.
Grindų Šiltinimas
Senuose namuose grindys paprastai būna ant lagių su pogrindžiu, neapšiltintos, nelygios. Jeigu nesinori papildomos drėgmės iš betono, ypač mediniame name, galima grindis apšiltinti tarp lagių - gulekšnių.
Jei neketinate lieti betono sluoksnio, tuomet nereikia ir tankinti grunto. Užtenka išlieti bent 10-15 cm virš grunto iškilusius betono stulpelius, tarpai tarp jų turėtų būti apie 70 cm.
Ant stulpelių klojamas hidroizoliacijos sluoksnis bei ištisinis pakloto sluoksnis, pavyzdžiui, drėgmei atsparių OSB plokščių, montuojamos lagės. Geriausia, jei lagės montuojamos skersai ir išilgai, vienos ant kitų, tašais suvienodinamas grindų aukštis. Praktika rodo, kad sudėjus lages tik viena kryptimi, vietų, kur grindys girgždės, išvengti neįmanoma.
Tarp hidroizoliacijos ir ištisinio pakloto (OSB) bei grunto turi susidaryti bent 10 cm tarpas ventiliacijai. Į tarpus tarp lagių klojamas šilumos izoliacijos sluoksnis. Specialistai pataria, kad jis siektų 20 cm, bet kiekvienu atveju turėtų būti skaičiuojamas.
Galima lages montuoti ant stulpelių ir tarp jų sudėti kietos termoizoliacijos plokštes, jas uždengiant OSB plokštėmis. Lagės klojamos kas 60 cm ir pritvirtinamos prie betono stulpelių varžtais. Tarp lagių klojama šilumos izoliacijai skirto polistireninio putplasčio plokštės: Šiloporas EPS 70, Šiloporas EPS NEO 70, Šiloporas EPS 80.
Prie lagių varžtais prisukama OSB plokštė arba fanera, kurios storis neturėtų būti mažesnis nei 22 mm.
Reiktų turėti omenyje, kad lagių konstrukcija stipriai sumažina patalpos aukštį.
Stogo Šiltinimas
Lietuvoje senesnių namų šlaitinių stogų laikantieji elementai (gegnės, ilginiai, statramsčiai) dažniausiai yra mediniai.
Polistireninis putplastis į stogą dedamas po to, kai iš apačios prie gegnių yra pritvirtinti horizontalūs 40 x 40-80 mm tašai. Kai šilumos izoliacija daroma iš kelių sluoksnių, jų tarpusavio siūlės perstumiamos mažiausiai per ≥ 200 mm.
Apatinių polistireninio putplasčio plokščių siūlės turi būti ties horizontalių tašų viduriu. Tarp polistireninio putplasčio plokščių esančius atvirus tarpus bei plyšius būtina užpurkšti montažinėmis putomis arba standžiai užsandarinti polistireninio putplasčio atraižomis.
Šlaitiniams stogams tarp gegnių šiltinti geriausiai tinka Šiloporas EPS 70. Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių pilkojo polistireninio putplasčio gaminius: Šiloporas NEO EPS 70 Super, Šiloporas NEO EPS 70, Šiloporas NEO EPS 80, Šiloporas NEO EPS 100, kurie turi mažus šilumos laidumo koeficientus.
Kompensuojamos ir Nekompensuojamos Išlaidos
Kompensacinių išmokų teikimo fiziniams asmenims gyvenamųjų namų atnaujinimui (modernizavimui) tvarkos apraše yra nurodytos ne tik kompensuojamos išlaidos, bet ir išlaidos, kurios nekompensuojamos. Pavyzdžiui, nekompensuojamos naudotų medžiagų ar įrangos įsigijimo išlaidos, taip pat nekomepensuojamos ir išlaidos už pilnai nebaigtas įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones (pvz., šiltinant namo sienas neatliktas baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis, įsigytas rekuperatorius nepajungtas prie centrinės rekuperacinės sistemos (ortakinės, kanalinės), radiatoriai ar grindinio šildymo sistema nepajungta prie šilumos šaltinio).
Svarbu Atlikti Namo Sandarumo Matavimus
Modernizavus namą, kurio išlaidos pilnai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, būtina atlikti namo sandarumo matavimus.
Laukite Naujų Kvietimų!
APVA dar šiemet arba kitų metų pradžioje planuoja naują kvietimą, kuriame bus galima pretenduoti į finansavimą gyvenamojo namo renovacijai.
Remiantis APVA duomenimis, iš viso 2025 metams pagal Klimato kaitos programą šiai priemonei numatyta net 22 milijonai eurų, tad dalis lėšų bus panaudota būsimuose kvietimuose.
tags: #individualiu #namu #renovacijos #programa