Individualių Namų Bendrijos Įstatų Pavyzdys

Šiame straipsnyje pateikiamas individualių namų bendrijos įstatų pavyzdys, kuris reglamentuoja bendrijų steigimą, valdymą, veiklą ir kontrolę, bendrijos ir jos narių teises ir pareigas, bendrijos reorganizavimą ir likvidavimą.

Bendrosios Nuostatos

1 straipsnis

Bendrijos steigimo tikslas - naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrija, garažų savininkų, kitų pastatų patalpų savininkų bendrija) arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams (pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statybos bendrija) arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (pavyzdžiui, individualių namų savininkų bendrija ir kt.).

2 straipsnis

Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo.

3 straipsnis

Bendrijos steigėjais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Minimalus steigėjų skaičius yra trys asmenys, o tuo atveju, kai bendrijos steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, minimalus steigėjų skaičius yra 1/4 visų bendraturčių.

Bendrijos steigimo sutartį privalo pasirašyti steigėjai: fiziniai asmenys ir asmenys, veikiantys juridinių asmenų vardu.

Jeigu bendrija steigiama gyvenamajame name, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigėjai prieš 30 dienų iki numatomo steigiamojo susirinkimo, turi raštu pranešti administratoriui ir savivaldybės vykdomajai institucijai apie bendrijos steigimo sutarties sudarymą ir numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą.

Bendrija gali būti steigiama viename arba keliuose pastatuose. Jeigu bendrija steigiama keliuose pastatuose, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi kiekvieno pastato atžvilgiu.

4 straipsnis

Apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos turi būti raštu pranešta visiems steigėjams ir kitiems bendraturčiams, taip pat asmenims, suinteresuotiems bendrųjų poreikių tenkinimu, nurodant susirinkimo vietą ir laiką.

Steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami steigėjų balsų dauguma. Kiekvienas steigėjas turi vieną balsą. Tuo atveju, kada bendrija steigiama daugiabučiame name ar kitame pastate, kiekvienas steigėjas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų (objektų). Vienos patalpos bendraturčiams jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.

Steigiamasis susirinkimas turi būti protokoluojamas. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti surašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos.

Jeigu steigiamasis susirinkimas neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų, skaičiuojant nuo prieš tai šaukto steigiamojo susirinkimo dienos. Pakartotiniam steigiamajam susirinkimui taikomos šio straipsnio 2-5 dalių nuostatos.

Steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus, išrinkti valdymo organą. Steigiamasis susirinkimas gali išrinkti ir kitus bendrijos organus.

5 straipsnis

Steigiamos bendrijos įstatus pasirašo steigiamojo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Pakeistus bendrijos įstatus pasirašo visuotinio bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Bendrijos Valdymas ir Struktūra

6 straipsnis

Bendrijoje turi būti visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris yra aukščiausias organas.

Bendrijoje gali būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba renkamas vienas asmuo, nagrinėjantis ginčus. Jeigu vidaus kontrolė pavedama revizijos komisijai (revizoriui), sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius.

7 straipsnis

Bendrijos narių susirinkimus šaukia valdymo organas įstatuose nustatyta tvarka. Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių bent viename pastate). Jeigu valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba 1/4 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių bent viename pastate).

Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti valdymo organą, pakeisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, apie bendrijos narių susirinkimą nariams pranešama raštu.

Bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos.

Bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Už bendrijos narius, atstovaujamus įgaliotinio pagal šio straipsnio 12 dalį, pasirašo įgaliotinis. Narių registravimo sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Jis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių, jeigu bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip.

Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas narys ar įgaliotinis pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.

Bendrijos susirinkime bendrijos narys turi vieną balsą. Tuo atveju, kai bendrija įsteigta daugiabučiame name ar kitame pastate, bendrijos susirinkime bendrijos narys turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų tame daugiabučiame name ar kitame pastate.

Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: bendrijos narių susirinkime dalyvavusių narių registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą.

Bendrijos nariai dalyvauja susirinkime patys ar per savo įgaliotinį. Vienas įgaliotinis gali atstovauti ne daugiau kaip 1/20 bendrijos narių. Balsavimo teisės perleidimo sutartyje narys ir įgaliotinis turi nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Įgaliotinis, dalyvaudamas bendrijos narių susirinkime, atstovauja asmenims, kurie jam yra perleidę savo balsavimo teisę ir patys nedalyvauja bendrijos narių susirinkime, ir turi atitinkamą jam perleistų balsų skaičių, kuriuos gali paskirstyti pagal balsavimo teisę perleidusių asmenų nurodymus. Šiuo atveju laikoma, kad bendrijos narių susirinkime dalyvauja visi atstovaujami nariai.

Bendrijos narių (bendraturčių) sprendimai gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą.

Sprendimai bendraturčių bendrųjų interesų tenkinimui (pavyzdžiui, karšto vandens tiekėjo, šilumos išdalinimo metodo, pastato šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų savininkų sutarčių su tiekėjais ir paslaugų tiekėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl pastato modernizavimo ir investicinių projektų naujiems bendrojo naudojimo objektams sukurti priimami visų bendraturčių balsų dauguma.

Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinant ne visų bendrijos narių (bendraturčių) poreikius, o tik jų dalies, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų, naudojimo, atnaujinimo ar modernizavimo bei tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, taip pat dėl bendrųjų interesų, nustatytų šio straipsnio 14 dalyje tenkinimo, gali būti priimami tos dalies bendrijos narių (bendraturčių) ir yra privalomi tai daliai bendrijos narių (bendraturčių).

8 straipsnis

Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą - bendrijos pirmininką arba valdybą.

Valdymo organą arba kolegialaus valdymo organo narius ir kolegialaus valdymo organo pirmininką renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valdymo organo narys pradeda eiti savo pareigas nuo jo išrinkimo iki kadencijos pabaigos arba jo atšaukimo.

Iki bendrijos pirmininko arba valdybos narių kadencijos pabaigos visuotinis bendrijos narių susirinkimas išrenka naują valdymo organą (valdymo organo narius). Tuo atveju, kada sprendimas dėl bendrijos valdymo organo perrinkimo (išrinkimo) nepriimamas per 6 mėnesius nuo jų kadencijos pasibaigimo dienos, bendrijose, kurių steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, atveju ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių bent viename pastate) turi teisę kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso 4 knygos XIV skyriumi.

Kolegialaus valdymo organo narių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip trys nariai.

Valdymo organas atsako už tinkamą jam pavestų funkcijų vykdymą, bendrijos finansinę būklę, taip pat kitų teisės aktuose ir bendrijos įstatuose ar visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatytų funkcijų vykdymą.

Valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas. Valdybos posėdžiai taip pat šaukiami reikalaujant 1/3 valdybos narių. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė valdybos narių. Jei valdybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

Darbo sutartį su pirmininku (valdybos pirmininku) pasirašo bendrijos narių susirinkimo įgaliotas asmuo.

9 straipsnis

Bendrijos vidaus kontrolės tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą koɮtroliuoja revizijos komisija arba revizorius. Revizijos komisijos nariai (revizorius) renkami visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Revizijos komisijos pirmininkas (revizorius) turi atitikti įstatuose nustatytus reikalavimus ir gali būti renkamas ne iš bendrijos narių tarpo. Su juo sudaroma darbo sutartis.

Bendrijos auditas atliekamas, jeigu visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą vykdo savivaldybių vykdomosios institucijos.

10 straipsnis

Bendrijos valdymo organas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam bendrijos narių susirinkimui praėjusių finansinių metų bendrijos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša.

Bendrijos narių teisės ir pareigos:

• Laikytis Asociacijos įstatų;
• Vykdyti visuotinio narių susirinkimo, valdymo organų nutarimus;
• Dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose.

Bendrijos Teisės ir Pareigos

11 straipsnis

Bendrija turi teisę sudaryti sandorius savo vardu kaip juridinis asmuo.

Bendrija gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, siekdama apginti bendrijos narių (bendraturčių) interesus, susijusius su bendrijos veikla. Tokios pat teisės suteikiamos bendrijų asociacijoms bendrijų, esančių šių asociacijų narėmis, narių atžvilgiu.

12 straipsnis

Visi bendrijos steigėjai nuo bendrijos įregistravimo yra bendrijos nariai. Jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti, tinkamai prižiūrėti pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendrijos nariu gali būti veiksnus fizinis ar juridinis asmuo, turintis dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Bendrijos narys gali įgalioti kitą asmenį dalyvauti bendrijos veikloje jo vardu, nurodydamas įgaliojimo terminą.

13 straipsnis

Tuo atveju, kada bendrijoje, įsteigtoje keliuose pastatuose, viename iš pastatų narių skaičius sumažėja iki mažesnio nei šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytas steigėjų skaičius viename pastate minimumas, tame pastate esančių bendrijos narių narystė bendrijoje pasibaigia, bendrija su jais atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrija sudaro turto ir lėšų padalijimo balansą, kitus bendrijos teisėms ir prievolėms perimti reikalingus dokumentus.

14 straipsnis

Asmuo iš bendrijos narių gali būti pašalintas įstatuose nustatyta tvarka visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu tik bendrijoje, kuri įsteigta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams iki daiktinių teisių į šį objektą įregistravimo viešajame registre arba tenkinti kitus bendruosius bendraturčių poreikius, jeigu jis nevykdo nario pareigų, bendrijos narių susirinkimo ar valdymo organo sprendimų, pažeidžia bendrijos įstatus.

Su asmeniu, kurio narystė bendrijoje pasibaigia jį pašalinus arba išstojus iš bendrijos, bendrija turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo pašalinti arba pareiškimo išstoti iš bendrijos dienos.

Bendrijos nariai privalo:

• Laikytis Asociacijos įstatų;
• Vykdyti visuotinio narių susirinkimo, valdymo organų nutarimus;
• Dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose.

15 straipsnis

Įstatymų nustatyta tvarka apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti at.

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Įstatai (Pavyzdys)

Ši dalis pateikia Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ įstatų pavyzdį, kuris gali būti naudingas kuriant ar tobulinant individualių namų bendrijos įstatus.

Pagrindinės nuostatos:

• Asociacijos finansiniai metai: sausio 1 d. - gruodžio 31 d.
• Veikla: Niekur kitur nepriskirta pramogų ir rekreacijos organizavimo veikla.
• Asociacijos nariai: Gali būti juridiniai asmenys - pensininkų bendrijos, pensininkų klubai, kiti vyresniojo amžiaus žmonių susivienijimai.

Asociacijos organai:

• Visuotinis narių susirinkimas (aukščiausias organas).
• Vienasmenis Asociacijos valdymo organas - vadovas.
• Revizorius.

Vadovo funkcijos:

• Atsako už Asociacijos tikslų įgyvendinimą.
• Priima darbuotojus į darbą ir atleidžia iš jo.
• Rengia praėjusių finansinių metų Asociacijos metinės veiklos ataskaitą ir pateikia ją visuotiniam narių susirinkimui.

Valdyba:

• Analizuoja Asociacijos veiklos rezultatus, finansinių išteklių panaudojimą.
• Sprendžia kitus teisės aktų ir šių įstatų valdybos kompetencijai priskirtus Asociacijos veikloje kylančius klausimus.
• Įgyvendina visuotinio narių susirinkimo nutarimus.

Praktiniai Patarimai Steigiant Bendriją

Daugiabučių savininkams pirmiausia reikia surinkti iniciatyvinę grupę iš keleto asmenų. Suburta iniciatyvinė grupė parengia bendrijos įstatų projektą pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei bendriją planuojama steigti daugiabučiame name, kurį administruoja savivaldybės paskirtas administratorius, jam būtina prieš 30 dienų iki steigiamojo susirinkimo pranešti apie bendrijos steigimą ir steigiamojo susirinkimo datą.

Visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą ir vietą reikia pranešti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamo susirinkimo dienos. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas turi po vieną balsą.

Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami sudarant jų sąrašą. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyta susirinkimo dalyvio vardas ir pavardė, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jo numeris ir išdavimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, susirinkimo dalyviui priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų) (pastato (pastatų) adresas (adresai) ir jų unikalus numeris (unikalūs numeriai), susirinkimo dalyvio parašas. Jeigu susirinkimo dalyvis atstovauja buto ar kitų patalpų savininkui, bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data.

Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Prie bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais.

Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos. Notaro patvirtintus bendrijos steigimo dokumentus steigiamojo susirinkimo pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų privalo registruoti bendriją arba pranešti apie atsisakymą registruoti, nurodant atsisakymo priežastį.

tags: #individualiu #namu #bendrijos #istatai