Persikėlimas į naują šalį dažnai apima daugybę formalumų, ir gyvenamosios vietos deklaravimas yra vienas iš svarbiausių aspektų. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Vilniuje Nuomojantis Būstą
Daugelį studentų, po mokslų pasilikusiųjų dirbti sostinėje, visai be reikalo kamuoja galvos skausmas, kaip deklaruoti gyvenamą vietą Vilniuje - tai padaryti paprasta ir neįsigijus nuosavo būsto. Kurį laiką sklandė mitas, kad nuomininkai, norėdami deklaruotis ir oficialiai tapti vilniečiais, turi būtinai gauti buto šeimininko leidimą, tačiau tiesa ta, kad vilniečiu tampama greitai ir paprastai - tiesiog pateikus nuomos sutartį.
Vilniaus savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalij Mosin pasakoja: „Dažnai sulaukiame klausimų, ar galima deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą bute, kurį nuomojiesi. Išties norint deklaruotis Vilniuje dar nuo 2016 metų galioja supaprastinta tvarka, kai užtenka tiesiog pateikti nuomos sutartį. Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės iki tol keitėsi keletą kartų ir su kiekvienu pakeitimu deklaruoti gyvenamąją vietą tapdavo vis paprasčiau“.
Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Savivaldybės atstovas pabrėžia, kad deklaravimo procesas dabar labai palengvintas: yra net keli būdai, kaip galima greitai ir patogiai, net neišeinant iš savo namų, oficialiai tapti vilniečiu ir tokiu būdu prisidėti prie vis augančio, gražėjančio miesto gerovės. Kita praktinė, pandemijos ir karantinų metu išryškėjusi deklaravimosi Vilniuje nauda - lengvai ir greit gaunamos sveikatos priežiūros paslaugos, neribojamas judėjimas į miestą.
Tereikia žinoti keletą tvarkos svarbių akcentų: svarbu turėti galiojančius dokumentus: asmens dokumentą ir nuomos sutartį, sudarytą su buto savininku arba bendraturčiu (pakanka vieno, jei jų daug). Sutartis net nebūtinai turi būti patvirtinta notaro - tokio reikalavimo nėra. Turint šiuos dokumentus, belieka kreiptis į savo seniūniją arba savivaldybę nuotoliniu būdu - elektroniniu paštu arba per e.pristatymo sistemą.
Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu, ją skaityti galite ČIA.
Informacija Būsto Savininkams
Nuomojantys būstus neretai be reikalo nerimauja - nuomininkų gyvenamosios vietos deklaravimas jų būste - tai didžiulė nauda miestui, ir kartu formalumas „Gyventojų registre“, kuris visiškai neturi įtakos komunalinių mokesčių dydžiui ar nuosavybės teisei.
„Atsakydamas į tokius nuogąstavimus, visad pabrėžiu, kad tai labiau santykių tarp savininko ir nuomininko klausimai. Matyt, neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketini deklaruotis jo bute. O deklaruodami mes tikrai neklausinėjam žmonių, ar jie apie tai jau pranešė savininkui. Procedūrai atlikti ši informacija nereikalinga. Kita vertus, būstų savininkai neturėtų baimintis - gyvenamosios vietos deklaravimas yra naujo Vilniaus gyventojo „įforminimas“ gyventojų registre. Jis nei su komunaliniais mokesčiais, nei su nuosavybės teise neturi nieko bendra“, - ramina V.Mosin.
Tvarka Užsienio Piliečiams
Jei vilniečiu tapti nori užsienio valstybės pilietis, jam reikia turėti leidimą (nuolat arba laikinai) gyventi Lietuvoje. Pirmą deklaraciją jis turi pateikti per Migracijos departamentą. Jei vėliau keičiasi asmens gyvenamoji vieta, tvarka tampa įprasta, kaip ir kiekvienam kitam.
Svarbu žinoti ir tai, kad už nepilnamečius vaikus deklaraciją teikia jų tėvai (įtėviai), globėjai ar kiti teisėti atstovai.
Būsto Pirkimas Lietuvoje
Užsieniečiai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, paprastai gali įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje be specialaus leidimo iš vietos valdžios institucijų. ES piliečiams nėra jokių apribojimų, tačiau ne ES piliečiams gali būti tam tikrų ribojimų, ypač kalbant apie žemės įsigijimą.
SVARBU: Šiuo metu Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, draudžiama pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Norint turėti nuosavybę Lietuvoje, nereikia būti rezidentu, tačiau nuosavybės turėjimas automatiškai nesuteikia teisės gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
Nekilnojamojo Turto Kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.
Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis 2025 metų gruodžio mėnesio duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:
- Vilniaus centre: nuo 2 300 iki 8 500 EUR už kv. m
- Kauno centre: nuo 1 950 iki 4 200 EUR už kv. m
- Šiaulių centre: nuo 960 iki 2 500 EUR už kv. m
Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 250 000 EUR.
Vidutines nekilnojamo turto kainas skirtinguose Lietuvos miestuose galite pasitikrinti čia.
Nekilnojamojo Turto Skelbimai
Skelbimų apie parduodamus būstus galite rasti svetainėse:
- aruodas.lt
- alio.lt
- capital.lt
- domoplius.lt
- ntportalas.lt
- realu.lt
- skelbiu.lt
- kitose
Būsto Pirkimo Procesas
Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis. Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola.
Atkreipkite dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre. Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Notaras, tvarkantis jūsų sandorį, suteiks tikslią informaciją apie šias papildomas išlaidas. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre. Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino (trumpesnis registracijos laikotarpis - didesnis mokestis).
SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.
Žemės Pirkimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Kas Gali Įsigyti Žemę Lietuvoje?
- Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
- Fiziniai asmenys: ES ir EFTA valstybių narių piliečiai; nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai; nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai
Žemės Paveldėjimas Lietuvoje
Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus. Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę. Jei paveldėtojai atitinka kriterijus, jie gauna pilnas nuosavybės teises.
Situacija Dėl Vietų Darželiuose
Kaip skelbia Vilniaus savivaldybė, pretenduojant į konkretų darželį, pirmenybė teikiama vaikams, kurių tėvų „deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus“.
„Nesuprantu, kodėl toks ilgas terminas. Esame jauna šeima, būstą nusipirkome prieš pusmetį ir tik įsikraustę - gruodį - deklaravome gyvenamąją vietą. Ar dabar reikia laukti dvejus metus, kad gautume prioritetą eilėje į šalia esantį darželį? Antraip nukrisime į eilės galą“, - sakė Akvilė.
Moteris supranta, jog naująja tvarka bandoma užkirsti kelią piktnaudžiavimams, kad žmonės nedeklaruotų gyvenamosios vietos vien dėl registracijos į darželius. „Tačiau gal prioritetas gali būti ne tik dvejų metų gyvenamosios vietos deklaracija darželio aptarnaujamoje teritorijoje, bet ir būsto pirkimo sutartis, kuri liudytų, kad iš tiesų kursimės šiame rajone“, - siūlė moteris, naujuosius namus matanti, ne kaip trumpalaikę, o kaip nuolatinę šeimos gyvenamąją vietą.
Akvilė įsivaizduoja, kad neturintiems būsto, tik nuomojantiems gyvenamąjį plotą žmonėms naujasis reikalavimas sukelia dar didesnį stresą. Retenybė, kad nuomininkams būtų leidžiama deklaruoti gyvenamąją vietą šeimininkų bute. „Du metai - labai ilgas laiko tarpas jaunoms šeimoms“, - pakartojo mama. Jos šeimos atveju motyvas pirkti nuosavą gyvenamąjį plotą kaip tik ir buvo vaikelio gimimas. Būsto paieškos, pirkimas ir dokumentų tvarkymas užtruko beveik metus. Rugsėjo gale įsigijusi būstą šeima jame dar nedeklaravo gyvenamosios vietos. Tai padarė tik įsirengę ir persikraustę į naujuosius namus.
Vicemero Komentaras
Kaip priminė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, dvejų metų gyvenamosios vietos deklaracija kaip prioritetas į pasirinktus darželius buvo nustatytas birželį. „Matėme, kad būdavo piktnaudžiavimų, kai iš vakaro tėvai prisiregistruodavo kažkurioje seniūnijoje, nes norėdavo papulti į tam tikrus darželius. Atnešdavo pažymas, o paskui tas gyvenamosios vietos deklaravimas būdavo panaikinamas. Todėl mes pirmenybę akcentuojame žmonėms, kurie gyvena toje teritorijoje bent dvejus metus, yra realūs to rajono gyventojai“, - DELFI sakė V. Benkunskas.
Pasak vicemero, kai eilės į darželius didelės, bet kokiu atveju atsiras tėvų, kurie netenkins vieno ar kito kriterijaus pirmumui. „Su nuomojančiais būstą problema ta, kad daugelis nuomos sutarčių nėra oficialiai registruotos ir šeimos, nuomojančios butus, gyvenamosios vietos juose nedeklaruoja. Tačiau ilgalaikės nuomos pagrindu iš buto savininko galima gauti sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą ir pasirašant sutartį šis punktas paprastai aptariamas“, - sakė vicemeras.
Jo žodžiais, svarstant, kokia deklaruota gyvenamosios vietos trukmė būtų priimtina kaip prioritetas eilėje į pasirinktą to rajono darželį, buvo siūlyta ir ilgesnis terminas. „Apsistojome prie dvejų metų, nes tada jau galima sakyti, kad žmogus yra sėslus, tikrai prisirišęs prie tos konkrečios teritorijos ir tokiu atveju jam pirmenybė suteikiama“, - motyvavo V. Benkunskas.
Paklaustas, ką siūlytų „nesėslioms“ šeimoms ar neturintiems kur deklaruoti gyvenamosios vietos, V. Benkunskas priminė, kad tai - ne vienintelis ir ne pagrindinis kriterijus, pagal kurį bus teikiama pirmenybė gauti vietą valstybiniame darželyje.
„Be to, reikia atsakingai rinktis pačius darželius, - atkreipė dėmesį vicemeras. - Ten, kur populiarūs darželiai ir eilės labai didelės, tikimybė papulti neturint prioriteto bus maža. Tačiau yra darželių, kur eilės mažesnės ir galbūt galima koreguoti prašymą, nurodant būtent juos“.
Dažnai būna, kad žmonės įsikelia į naują būstą ir po mėnesio sako, kad norėtų vesti vaikus į darželį, kuris čia pat už tvoros. „Tačiau to paties norėtų ir šeima, kuri tos seniūnijos senbuvė, gyvena ilgą laiką. Mūsų požiūriu, jie turėtų turėti prioritetą prieš tuos, kurie yra keliautojai“, - mano V. Benkunskas.
Vasario ar kovo pradžioje savivaldybės tinklalapyje turėtų būti skelbiama, į kokius darželius kokios eilės. „Kadangi prašymo padavimo laikas įtakos pirmumui neturi, tėvai, kurie jau registravosi, tačiau matys, kad jų vaikas nelabai pateks į norimą darželį, galės registruotis į kitą. Kiekvienas naujas prašymas naikina ankstesnį, taigi bus žiūrima į paskutinįjį“, - pabrėžė V. Benkunskas.
Kaip priminė vicemeras, registracija į sostinės darželius tęsis iki gegužės, paskui bus formuojamos grupės.
DELFI primena, jog nuo šių metų pradžios pasikeitė gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, pagal kurią faktinės gyvenamosios vietos nedeklaravę gyventojai metams įpusėjus gali prarasti kai kurias socialines, švietimo bei kitas paslaugas.
Nuo naujų metų būsto savininkai gali nustatyti datą, iki kurios leidžia nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Savo realią gyvenamąją vietą deklaruoti norintys būsto nuomininkai turi gauti jo savininkų sutikimą.
Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra per 100 tūkst. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas: Kas Tai Yra?
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
Kas Turi Deklaruoti Savo Gyvenamąją Vietą?
- Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
- ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
- Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Kur Galima Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Deklaruojama vieta gali būti:
- Nuosavo nekilnojamo turto adresas
- Nuomojamo būsto adresas
- Seniūnijos arba savivaldybės lokacija
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Deklaruojant gyvenamąją vietą nuosavame būste, užtenka su asmens tapatybės dokumentu apsilankyti seniūnijoje / savivaldybėje. Taip pat tai galima padaryti užpildžius paraišką internetu Elektroniniuose valdžios vartuose arba Registrų centre. Jungiantis prie savitarnos sistemų, jums reikės patvirtinti savo tapatybę el. būdu.
Šis būdas yra įmanomas tiek fizinėse vietos deklaravimo vietose, tiek internetu. Be asmens tapatybės dokumento privalote turėti ir būsto savininko leidimą. Jis gali būti įrašytas nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente.
Kur Galima Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Internetu?
Internetu per e.
Kada Savininko Sutikimas Yra Būtinas?
Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas elektroniniu būdu arba pateiktas atskiras, notaro patvirtintas sutikimas.
Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Ką Daryti, Jei Neturite Galimybės Deklaruoti Gyvenamosios Vietos Adreso?
Gali būti, kad į Lietuvą atvykęs arba jau gyvenantis asmuo neturi galimybės priregistruoti gyvenamosios vietos adresą. Pavyzdžiui, pilietis neturi nuosavo nekilnojamo turto, būsto nuomotojas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos adreso arba yra kitos nuo piliečio nepriklausančios aplinkybės.
Tokiu atveju žmogus turi kreiptis į tą seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena. Jis bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Už Nepilnamečius
Be suaugusiųjų būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai. Deklaracijos metu užtenka vaiko gimimo liudijimo ir tėvų tapatybę patvirtinančio dokumento.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai. Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Užsieniečiams
Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą.
Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Nestandartiniai Būstai
Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą. Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo.
Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Teikiama Nauda
Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją. Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui, turi galimybę vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą, pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms ir kt. Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro. Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu. Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Teikiama Nauda:
| Privalumas | Aprašymas |
|---|---|
| Išmoka gimus kūdikiui | Tėvai gauna vienkartinę išmoką po kūdikio gimimo. |
| Galimybė vesti vaikus į darželį/mokyklą | Užtikrinama galimybė vaikams lankyti nemokamą darželį ar mokyklą. |
| Socialinė parama | Galimybė pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis. |
| Prisiregistravimas prie medicinos įstaigos | Dirbantys asmenys gali pasirinkti medicinos centrą. |
| Pagalba ieškant darbo | Nedarbo atveju, Užimtumo tarnyba teikia pagalbą įsidarbinant. |
| Pensijos gavimas be nesklandumų | Senjorams užtikrinamas sklandus pensijos gavimas. |
| Balsavimas rinkimuose | Pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti rinkimuose. |
Svarbu Žinoti
Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.
Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu.
Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visas savo privilegijas.
Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame.
Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama.
Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.
Dokumentai Reikalingi Deklaruojant Gyvenamąją Vietą
- Asmens tapatybės dokumentas.
- Dokumentas, patvirtinantis teisę gyventi patalpoje (pvz., nuomos sutartis, savininko sutikimas).
Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo.
Informacija Apie Seniūnijas Kaune
Štai keletas seniūnijų Kaune, kuriose galite deklaruoti gyvenamąją vietą:
- Žaliakalnio seniūnija: Šv. Gertrūdos g.
tags: #kur #registruotis #jei #neturi #busto