Individuali veikla namuose: viskas, ką reikia žinoti Lietuvoje

Darbas sau, individuali veikla ar freelancinimas - tai nepriklausomybės, nuotykių ir tuo pačiu iššūkių verpetas. Svarstant pradėti dirbti sau, reikia pasukti galvą iš peties - nuo vidinių pamąstymų iki finansų. Aptarkime individualios veiklos aspektus, įskaitant pareigas, mokesčius ir galimybes.

Polinkis ir tikslai

Pirmiausia išsikelkite darbo sau tikslą. Kodėl norite pradėti individualią veiklą?

  • Esu gabus keletoje veiklų, noriu save išbandyti ir iš to užsidirbti.
  • Nuobodu dabartiniame samdomame darbe, nepavyksta savęs realizuoti taip, kaip noriu. Trūksta naujų iššūkių.
  • Vargina konkurencija, jaučiu, kad kilimo karjeros laiptais teks dar palaukti.

Nors variantai B ir C yra rimtos priežastys, tačiau jei tik tai yra pagrindinė motyvacija keisti savo karjerą - sukluskite. Didelė tikimybė, kad žolė kitoje tvoros pusėje žalesnė nebus. Tai ta pati žolė, tik kiek mažiau saulės spindulių „paragavusi“.

Galimas veiklos formos pasirinkimas:

  • Individuali veikla pagal pažymą
  • Verslo liudijimas

Norėdamas Lietuvoje užsiimti savarankiška komercine, gamybine, kūrybine ar profesine veikla, tai galite padaryti dviem būdais: įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą, jeigu tokios rūšies veiklai yra numatytas verslo liudijimas. Prieš pradėdamas vykdyti tam tikros rūšies veiklą, turėtumėte pats savarankiškai pasidomėti, ar norint užsiimti veikla, Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai (ne mokestiniai) nereikalauja įsteigti įmonės bei pasirūpinti visais veiklos vykdymui reikalingais leidimais ir licencijomis (jeigu jie reikalingi).

Individuali veikla - paprasčiausias būdas pradėti verslą, nesteigiant įmonės. Tam nereikia pradinių investicijų, o išankstinių mokesčių taip pat nėra.

Asmeninių ir darbo poreikių atskirtis

Individuali veikla pareikalauja disciplinos, saviugdos bei bent minimalios draugystės su skaičiais. Ar esate tam pasirengęs? Pajamas iš atliktų projektų ir apskritai gautas iš savo veiklos atskirti nuo asmeninių išlaidų. Darbo įranga, medžiagos, mokymai turi būti fiksuojami.

Svarbu paminėti, kad asmenys, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis, privalo mokėti PSD įmokas. Po mokyklos ar universiteto baigimo, jei nesikreipiate dėl darbo, nesiregistruojate bedarbiu arba vykdote nepriklausomą veiklą, privalote mokėti privalomasis sveikatos draudimas (PSD) įmokas. Pasikartosime, svarbu atkreipti dėmesį į privalomas sveikatos draudimo įmokas (PSD įmokas), kurias privalo mokėti įvairios grupės, tokios kaip studentai ir savarankiškai dirbantys asmenys.

Mokesčiai

Kiekviena veiklos forma turi savų niuansų ir skirtingus pagrindinius mokesčius. Pavyzdžiui, studentai, kurie nutraukia studijas arba užsiima savarankiška ekonomine veikla, privalo mokėti PSD įmokas. Valstybės finansuojami studentai, kurie studijuoja dieninėse studijose, yra apdrausti sveikatos draudimu be papildomų išlaidų, tačiau PSD jiems tenka mokėti deklaruojant pajamas… Aspektų yra daug, tad būtinai susipažinkite su svarbiausiais mokesčiais.

Aktualu tai, kad per kalendorinius metus gautų (uždirbtų) individualios veiklos pagal pažymą pajamų suma, neviršijanti 42 500 Eur, bus apmokestinama 20 proc. pajamų mokesčio tarifu. Individualios veiklos pajamoms viršijus 42 500 Eur, visa šių pajamų suma bus apmokestinama taikant pagrindinius pajamų mokesčio tarifus, sumuojant metines pajamas.

Vadinasi, jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma neviršija 42 500 Eur per kalendorinius metus, tai nuo individualios veiklos pajamų mokėtina pajamų mokesčio dydžio suma bus apskaičiuojama taikant pajamų mokesčio kreditą. Tai reiškia, kad individualios veiklos apmokestinamosios pajamos (iš pajamų atėmus dokumentais pagrįstas išlaidas arba leidžiamais atskaitymais pripažinus 30 proc. individualios veiklos pajamų):

  • neviršijančios 20 000 Eur, bus apmokestinamos 5 proc. dydžio pajamų mokesčiu.
  • Taip pat reiškia, kad individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms didėjant nuo 20 000 Eur iki 42 500 Eur, priklausomai nuo jų dydžio, pajamų mokestis didėja nuo 5 iki 20 proc.

Apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms neviršijus 42 500 Eur, ši suma, įtraukiama apskaičiuojant vidutinio darbo užmokesčio (toliau - VDU) dydžius bei taikytinus pajamų mokesčio tarifus. VDU taikomas apdraustųjų asmenų einamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Numatomas 1 mėnesinio VDU dydis 2026 metais - 2 304,5 EUR. Tad jeigu per kalendorinius metus gautos (uždirbtos) individualios veiklos apmokestinamosios pajamos nesieks 10 000 Eur, tai nuo jų bus apskaičiuojamas 5 proc. dydžio pajamų mokestis.

Kokios yra pareigos vykdant individualią veiklą?

Vykdydamas individualią veiklą turėsite:

  • Suteikęs paslaugą / pardavęs prekę išduoti apskaitos dokumentą (naudojami tokie apskaitos dokumentai: sąskaita faktūra (jei nesate PVM mokėtojas), PVM sąskaita faktūra (jei esate PVM mokėtojas), kasos aparato kvitai (jei pajamos apskaitomos kasos aparatu), kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai, pinigų priėmimo kvitai ir pan.).
  • Pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (jeigu naudojamas kasos aparatas, pildyti kasos aparato kasos operacijų žurnalą), išskyrus atvejus, kai apskaita tvarkoma per i.APS.
  • Pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d. VMI pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją (net ir tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamų negavote) ir sumokėti joje apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokesčio sumą.

Svarbu: jeigu kitam gyventojui išmokėjote nuomos išmokas už veikloje naudojamą nekilnojamąjį turtą (patalpas), nuo jų privalote išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį ir tokias išmokas deklaruoti VMI.

Svarbu: nuo 2022-04-01 vykdant statybos darbų veiklą, statybvietėje privaloma turėti Skaidriai dirbančio ID, kurį galima gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (Sodra).

Dirbant sau, ypač vykdant individualią veiklą, labai svarbu turėti aiškią finansų apskaitą. Čia itin praverčia sąskaita123 - tai patogus įrankis, kuris padeda greitai išrašyti sąskaitas, sekti pajamas ir išlaidas bei pasiruošti mokesčiams be papildomo streso. Individuali veikla registruojama per VMI Mano VMI sistemą.

Kaip įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą?

Prieš pradėdami vykdyti individualią veiklą pagal pažymą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki veiklos vykdymo pradžios, turite VMI pateikti elektroninį prašymą per portalą Mano VMI skiltyje: Paslaugos -> Individuali veikla pagal pažymą -> Individualios veiklos pagal pažymą užsakymas, keitimas, atsidariusiame lange paspauskite Pildyti. Taip pat prašymą galite pateikti atvykę į bet kurį VMI* aptarnavimo padalinį arba VMI konsultavimo telefonu**.

  • Atvykti į VMI aptarnavimo padalinius galite tik iš anksto užsiregistravę.
  • Prašymas konsultavimo telefonu priimamas, atlikus gyventojo autentifikavimą. Jei kartu su prašymu reikalinga pateikti papildomus dokumentus, prašymas konsultavimo telefonu neteikiamas.

Nesvarbu, kuriuo iš žemiau nurodytų būdų - internetu ar pateikę popierinę registracijos dokumento formą - užpildysite prašymą, individualią veiklą galėsite pradėti vykdyti dar tą pačią dieną. Gauti tą pačią pažymą, galima ir atvykus į savo apskrities VMI padalinį (dokumentas išduodamas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, taigi turite kreiptis į artimiausią skyrių).

SVARBU: gyventojas, registruodamas individualią veiklą, veiklos rūšies kodą turi pasirinkti iš Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus. Individualios veiklos pažyma išduodama neterminuotam laikui, todėl nereikia rūpintis jos pratęsimu, o, norint individualią veiklą nutraukti, tereikia apie tas asmeniškai (arba per įgaliotą asmenį) pranešti VMI ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po tos veiklos nutraukimo dienos.

Biudžetas

Stabilių ir pilnai tenkinančių pajamų gavimas gali užtrukti. Ar turite parengę planą?

  • Netikėtos išlaidos
  • Darbo įranga
  • Prekės
  • Mobilumas
  • Sveikatos priežiūra
  • Pensijų kaupimas

Taip pat įvertinti paskolas, jei turite tokių. Gal esate studentas ir pasiėmėte studijų paskolą? Gal įsigijote būstą ar automobilį? O gal esate pasiėmęs kreditą?

Emocinė savijauta

Įvertinkite savo emocinę būseną prieš pradedant naują etapą. Ar esate emociškai pasirengęs?

  • Nauja darbo rutina
  • Darbo laiko ir veiklos planavimas
  • Poilsis
  • Motyvacijos palaikymas
  • Klientų paieška

Ateities perspektyva

Pasirinkimas dirbti sau - kas tai?

  • Darbas sau - tai gyvenimo būdas. Turite apsispręsti, ko siekiate.
  • Darbas sau kaip papildoma veikla
  • Darbas sau pilnu etatu
  • Darbas sau su polinkiu tai paversti verslu

Čia teisingo atsakymo nėra. Sveika prieš pradedant vykdyti individualią veiklą realistiškai pasvarstyti galimybes ir norimą ateities proveržį.

Individualios veiklos pagal pažymą ir verslo liudijimo palyginimas

Savybė Individuali veikla pagal pažymą Verslo liudijimas
Registravimas VMI Mano VMI sistemoje VMI Mano VMI sistemoje
Mokesčiai Pajamų mokestis (5-20%), PSD, VSD Fiksuotas pajamų mokestis, PSD
Apskaita Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas Paprastesnė, gali būti nereikalaujama
Veiklos apribojimai Nėra Yra, priklauso nuo veiklos rūšies
Pažymos galiojimas Neterminuotas Terminuotas

Vaikų darbas

2019 m. „Swedbank“ surengta mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų apklausa atskleidė, kad daugelis jų savo atžaloms dirbti leistų ir netgi skatintų tai daryti. 75% iš beveik 500 respondentų teigė, kad vaikus į darbą išleistų nuo 14 metų. Jaunesniems vaikams tai daryti leistų 23% tėvų. Jie pageidauja, kad atžalos susipažintų su darbo aplinka ir pinigais, pajustų motyvaciją užsidirbti.

Norėdami patirti sėkmę savo pastangomis ir prisiimti atsakomybę už pasiektus rezultatus vaikai ir paaugliai patys vis anksčiau išreiškia norą dirbti, turėti asmeninių lėšų bei išbandyti save naujose srityse.

Nori pritaikyti savo gebėjimus

„Paaugliai ir jaunimas gyvena tame pačiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje kaip ir suaugusieji, ir jie mato daug galimybių pritaikyti savo gebėjimus, talentus, žinias. Neužtenka suvokti, jog paaugliai gali dirbti tik kur nors įdarbinti ar imtis suaugusiesiems neįdomaus, mažai apmokamo darbo“, - sako „Swedbank“ įkurtos „Finansų laboratorijos“ lektorė Natalija Vėževičienė.

„Turime džiaugtis, kad mūsų vaikai neprivalo dirbti, o jų prioritetas mūsų šalyje yra mokslas. Bet skatinti vaiką ar paauglį dirbti, kurti, ieškoti galimybių ir užsidirbti pirmuosius pinigus verta dėl kelių svarbių priežasčių: taip formuojasi jo savivertė, pasitikėjimas savimi, pasididžiavimas. Be to, savo uždirbtus pinigus vaikai labiau vertina, geba planuoti, mokosi taupyti. Žinoma, šį teigiamą efektą pajusime tuo atveju, jeigu vaikas dirbs tai, kas jam patinka“, - įsitikinusi N. Vėževičienė.

Lietuvoje dirbti vaikai gali nuo 14 metų

Nors įstatyme aiškiai nurodyta, kad savo veiklą legaliai vykdyti vaikas gali sulaukęs 14-os, jaunesnieji turi teisę sudaryti smulkius buitinius sandorius ir už tai gauti finansinį atlygį, tačiau jų uždirbtomis lėšomis disponuoja tėvai. „Dirbti smulkius darbus, tarkime, palaistyti kaimynų daržus, pjauti žolę, rinkti daržoves ar užsiimti kita veikla, kuri nekenkia jų sveikatai, gali ir jaunesni nei 14 metų vaikai, tai yra skatintina. Jie taip pat gali panaudoti savo talentus, gebėjimus, pomėgius: filmuotis reklamose, vaidinti teatre, kurti interneto dizainą, verti papuošalus ir pan. Už juos iki 14 metų atsakingi tėvai ir globėjai, tačiau tai nėra kliūtis užsiimti mėgstama veikla ir už ją gauti atlygį“, - detalizuoja N. Vėževičienė.

Atšventus 14-ąjį gimtadienį galimybės plečiasi

Vaikų nuo 14 metų darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei Asmenų iki 18 metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašas. Teisės aktuose aiškiai apibrėžtos galimos darbo valandos, jo pobūdis ir sąlygos.

Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. 14-16 metų vaikams leidžiama dirbti lengvus darbus kultūros, meno, sporto, reklamos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, administracinės veiklos ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio srityse. Jie gali dirbti tokius darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo darbuotojų pagalbą.

Jeigu 14-16 metų jaunuolis nusprendė dirbti, svarbu pasirašyti raštišką darbo sutartį, kuria suteikiamos darbo apmokėjimo, nelaimingų atsitikimų žalos atlyginimo ir kitos garantijos. Šios sutarties vienas nepilnametis negali pasirašyti - reikalingas vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo raštiškas sutikimas. Taip pat būtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota medicininė pažyma su išvada, kad jis tinkamas dirbti šį darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duotas mokyklos sutikimas.

Vyriausybės nutarimu yra numatyti darbai, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų: keliantys pavojų dėl elektros poveikio ar susiję su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba bei tvarkymu, taip pat tie, kurių spartą lemia mechanizmai ir kurie apmokami pagal kiekybinius rezultatus. Yra numatytas ir sveikatai kenksmingų, pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių sąrašas. Su jais susiję darbai jaunuoliams iki 18 metų taip pat draudžiami.

Darbas mokslo metais numatytas valandinis

Dažnai vaikai ir paaugliai, padirbę vasarą, tęsia darbą ir per mokslo metus. Įmonė, pamačiusi, kad vaikui yra tinkama, įvertina jo pareigingumą, atsakomybę. Taip priimamas abipusis susitarimas bendradarbiauti toliau. Dirbant mokslo metais galioja įstatymo numatytas darbo valandų ir poilsio režimas. Svarbu žinoti - mokslo metais vaikai gali dirbti tik laisvu nuo mokymosi metu.

Mokslo metais 16-os metų nesulaukusiems vaikams galima dirbti iki 12 valandų per savaitę, t. y. iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną jos nelankymo dienomis. Jiems dirbti įstatymu draudžiama rytais prieš pamokas nuo 6 iki 7 valandos bei vakarais ir naktį nuo 20 iki 6 valandos (paaugliams - nuo 22 iki 6 valandos).

Paauglių (16-18 metų amžiaus) darbo trukmė - ne daugiau kaip 8 valandos per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme. N. Vėževičienė pabrėžia, kad vaikui ar paaugliui ypač svarbi mokslo ir darbo, kokybiško poilsio ir socializacijos pusiausvyra.

Darbo vietą susikuria patys

Nors samdomą darbą vaikams susirasti nelengva, „Finansų laboratorijos“ lektorė pastebi augantį jų verslumą - jie dažnai darbo vietą susikuria patys: „Verslūs ir talentingi paaugliai nelaukia, kol kas pasiūlys darbo - jie patys aktyviai siūlo savo paslaugas. Paprastai tai yra vyresniųjų (10-12 klasių) mokiniai, dažniausiai užsiimantys individualia veikla. Jie kuria interneto svetaines ar žaidimus, programuoja, atlieka grafinio dizaino darbus, kuria ir administruoja socialinių tinklų profilius, fotografuoja, rašo tinklaraščius, daro makiažus ar šukuosenas, gamina konditerijos gaminius įvairioms progoms, prižiūri vaikus, lavina kitus, pavyzdžiui, veda šokių užsiėmimus, moko groti muzikos instrumentais. Tokie mokiniai taip pat dalijasi su mažesniaisiais tomis žiniomis, kurias jau yra sukaupę. Kiekvienas pasirenka dirbti tai, kas jam artima. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog kiekvienas darbas yra vertingas - nėra nei geresnių, nei blogesnių. Svarbu matyti galimybes ir išsiaiškinti, ką vaikui ar paaugliui pačiam patiktų daryti.“

Vaikams svarbus palaikymas

Norint skatinti vaikų norą dirbti, svarbu su jais kalbėtis apie verslą, ekonominę situaciją, mėgstamiausias įmones, rodyti savo pavyzdį. „Palaikykite vaikų norą papildomai užsidirbti ar įkurti savo verslą. Neniekinkite jokios idėjos. Leiskite vaikui pačiam susirasti darbą, tačiau kartu su juo atidžiai peržiūrėkite darbo sutartį ir darbo sąlygas. Žinokite, kad interneto skelbimuose nebūtinai rasite tinkamiausią pasiūlymą savo paaugliui. Pirma, dažnai rasite siūlomų darbų, kurių nenori daryti suaugusieji ir už labai menką atlygį. Antra, rasite nesaugių pasiūlymų, - tėvus ir globėjus įspėja N. Vėževičienė. - Kalbėkite savo aplinkoje, kad jūsų vaikas nori papildomai užsidirbti, galbūt kas nors susidomės jo gabumais ir taps pirmuoju darbdaviu.“

Svarbu palaikyti vaikų norą dirbti ir užsidirbti. Todėl tėvams būtina su savo vaikais kalbėtis apie jų talentus ir pomėgius. Prisiminkite, kad vaiko darbas - žingsnis į suaugusiųjų pasaulį, tad jam reikia jūsų tikėjimo ir padrąsinimo. Kol atžala dar yra vaikas ar paauglys, jis gali nežinoti, ką geriausiai moka daryti. Leiskite jam išbandyti įvairius darbus. Tegul pirmieji būna įdomūs, kad vaikas pajustų meilę, džiaugsmą, atsakomybę, o ne manytų, kad darbas gali būti tik sunkus ir atliekamas vien dėl pinigų.

tags: #individuali #veikla #name