Gandingos Piliakalnio Archeologiniai Radiniai: Istorija, Legendos Ir Dabartis

Lietuvos piliakalniai - gražiausi archeologijos paminklai. Ne veltui Lietuva vadinama piliakalnių kraštu. Žemaitijos piliakalniai gerai įvertinti.

Lietuvos piliakalnių žemėlapis

Gandingos Piliakalnio Apžvalga

Gandingos piliakalnis su gyvenviete ir kapinynas (žemaičių kalba Gondingos piliakalnis, Gondingos pilis) - piliakalnis ir kapinynas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Gandingos kaimo rytiniame pakraštyje, Nausodžio seniūnija, Babrungo dešiniajame krante. Svarbiausiu ar­cheologiniu punktu reikia laikyti Babrungo slėnio atkarpą su didingu Gandingos piliakal­niu, įruoštu Babrungo krante.

Pasiekiamas iš plento (166) Plungė - Kuliai pasukus dešinę link Stonaičių, už 670 m vėl pasukus į dešinę rytų kryptimi ir pavažiavus 430 m, už sodybos dešinėje paėjus 230 m į dešinę, į pietryčius.

Archeologiniai Radiniai Ir Istoriniai Faktai

Vakarinėje pu­sėje supiltas aukštokas pylimas, supąs beveik visą piliakalnio aikštelę, kuri kiek įdubusi at­rodo. Piliakalnio kultūrinis sluoksnis storas; jame randama senovės lie­kanų. Gandingos piliakalnis įruoštas ant vieno iškyšulio kalvos, kuri ateina iš vakarų, susilieja su lygiais laukais ir, pasiekusi Babrungą, sudaro aukštesnį pusiasalį. Iš šios pusės buvo įruošti sustiprinimai. Kiek atokiau būta kitos sustip­rinimų linijos. Randama XII-XIII a. dirbinių. Kiek toliau yra du mažesni piliakalniai, grei­čiausiai priešpiliai, vadinami pilikėmis. 3,5 km nuo piliakalnio teka Minija. Piliakalnio papėdėje buvusi stambesnė gyvenvietė su amato dirbtuvėmis.

Archeologai mano, kad šioje vietoje lietu­vių gyventa jau pirmaisiais amžiais prieš Kristų; kiti duomenys rodo žmones čia gyve­nus III, VI amžiuje po Kristaus ir vėliau - VII - XII a. Tad drąsiai galima teigti, kad Gandinga apgyventa jau daugiau kaip 2000 metų, ir todėl ją reikia laikyti viena iš se­niausių, jei ne pačia senąja, Žemaitijos vie­tovių. Senovėje čia buvo stambus kultūrinis ir gynybinis centras. Apgyventas buvo tiek Gandingos piliakalnis, tiek jo papėdė; žmonės savo so­dybas kūrė ruože kuris už kastinio kanalo plėtėsi į vasaros vakarus sąsmauka tarp van­denų. Čia būta tankiai išmėtytų sodybų, kurių gyventojai, ištikus pavojui, perplaukdavo per perkasą ir atsidurdavo jau pilaitėje. Iš išaria­mų senų liekanų galima nustatyti, kad sody­bos tęsėsi apie 1,5 km nuo perkaso: visame šiame ruože randama daug puodų šukių, žal­varinių papuošalu, ginklų liekanų; aptiktas nemažas žemės plotas, padengtas pelenais ir anglimis. Tai rodo, kad sodybos, gal būt, buvo staiga sudegintos. Apylinkės gyventojai savo pasakojimuose dažnai mini žuvėdus; ga­lima net spėlioti, kad senąją Gandingą sudegino normanai.

Senovės Kapinynas

Senosios Gandingos gyvenvietėse aptiktos ir senųjų kapinių liekanos, kurios apėmė apie 1 ha plotą. Darytina išvada: jeigu tiek žemės reikėjo kapinėms, tai ir gyventojų buvo nemažai. Degintų lavonų liekanos čia guli 20 cm - 1.5 m gylyje. Kai kurie kapai visiškai apkrauti akmenimis, kiti tik elipsės vainikais apdėti; akmenys taip pat parinkti (daugiau, šia spalvoti granitai). Lavonai buvo guldomi galvomis į pietryčius: jeigu velionis, nepajudinęs pėdų iš vietos, atsikeltų, būtų veidu į piliakalnį; laidota su ginklais ir papuošalais.

Kai kurie radiniai liudija čia buvus dide­lius mūšius: viename bendrame kape, tiks­liau tik jo paviršiuje, buvo suskaityta apie 20 lavonų liekanų, gulinčių netvarkingai įvai­riomis kryptimis. Vieno jų kaukolėje per plonimą buvo įstrigusi per visą galvos kaušą perlindusi strėlė, kurios geležinė dalis dar laikėsi kaule. Netoli šio kapo, kiek į šiaurę, rastas įdomus pavienis kapas: jame buvo susirietusio žmogaus kaulai; galva nukirsta ir laido­jant padėta šalia viso kūno, o galvos vietoje, prie kaklo, padėtas kirvis. Dar kitame kape rastos lavono, perdurto ietimi, liekanos; ietis buvo įsmigusi stuburkaulio slankstelin (iš priešakinės pusės). Taip pat rasti kelių strė­lių galai; jų padėtis rodė, kad jie buvo šių žmonių mirties priežastis. Dar kitame kape rastos moters ir šalia jos gulinčio mažo vaiko griaučių liekanos; moters kaulai vietomis buvo visiškai gerai išsilaikę, o vaiko - sutrū­niję, pavirtę į miltus.

Kapų kalno viršūnės vakarinėje pusėje ap­tikta ir mirusiųjų deginimo vieta (poros met­rų spindulio plotas). Atskiruose kapuose buvo ir arklių, palaidotų drauge su žmonėmis, griaučių. Ant vieno mirusio krūtinės rastas skambutis, labai gerai užkonservavęs ano me­to drabužio liekaną: būta lininių trinyčių. Ypač daug rasta žiedų, spiralinių papuošalų ir kitų radinių, kurie rodo, kad Gandingos gyventojų būta gana aukštos kultūros. Kadangi tada santykiai su užsieniais buvo labai menki, reikia manyti, kad šiuos dalykus pasidarė vietoje. Visi čia suminėti kapai yra senojo geležies amžiaus, III-VI amžiaus tipiš­kos liekanos.

Gynybinė Sistema Ir Kryžiuočių Šaltiniai

Gandinga minima jau XIII a. kryžiuočių šaltiniuose. Ar pilis tada buvo naudojama gynimuisi be sistemingų archeologinių tyrimų sunku atsakyti. Strateginė padė­tis rodo, kad taip: Gandingos apylinkėje yra dar penki piliakalniai, su kuriais Gandingos pilis sudariusi vieningo gynimosi sistemą.

Gandingos piliakalnis

Gandingos Piliakalnio Legendos Ir Padavimai

Apie Gandingą yra išlikę keletas padavimų, kurių vieni jos pra­eitį riša su kryžiuočiais, kiti perkelia į vė­lesnius švedų laikus. Buvusios pilies požemiuose esą paslėpta aukso, sidabro, brangių indų ir ginklų. Kai švedams (žuvėdams) skubiai rei­kėjo apleisti pilį, jie požemius uždarę duri­mis ir taip žemėmis užvertę, kad žymės neli­kę. Tos durys esančios pietinėje buvusios pilies pusėje, kur iš kalno sunkiasi mažas šaltinėlis. Jų raktai gulį po vienu Babrungo sietuvoje gulinčiu didžiuliu akmeniu. Visus tuos turtus saugą velniai, kuriems vadovaująs „pilies po­naitis“. Išbėgdami švedai užkeikę: po kiek metų ateisiąs prie pilies žmogus, pilies lubos lūšiančios ir jį užmušiančios. Senieji gyven­tojai, bijodami, kad pranašystė neišsipildytų, vengdavo piliakalnį lankyti.

Pagal kitus padavimus buvusioje pilyje paslėpti didžiuliai turtai. Jeigu jie būtų surasti, visi gandingiečiai galėtų karališkai 13 metų gyventi.

Pasakojimai Apie Dvarą Ir Karą

Senaisiais laikais Gandinga buvusi didžiu­lis dvaras su didingais rūmais, kurie dieną švietė aukso šviesa, o naktį sidabru žėrėję. Galingas dvaro ponas turėjęs vienintelę duk­terį. Iškilus karui, dvarininkas parsigabenęs keletą belaisvių, svetimo krašto karių, kurie sukaustyti jo ūkyje dirbę. Vieną iš jų šviesiaplaukį dvarininko vienturtė įsimylėjusi, atrakinusi pančius, atvedusi žirgus ir abudu pabėgę. Po kelių dienų sugrįžę, vesdamiesi pulkus geležimi apkaustytų vyrų; šie tamsią naktį įsiveržę į rūmus ir užmušę valdovą. Šis mirdamas prakeikęs dukterį ir žudikus. Po jo ištartų žodžių tris dienas siautusi baisi audra, daužęsis Perkūnas, kuris uždegęs dvarą ir aplink išnešiojęs blizgančių rūmų šukes. Toji vieta likusi užkeikta ir niekas nebemėginęs joje įsikurti. Ilgainiui ji apaugo miškais, storiausiais medžiais. Iš to viso likusi tik pasaka, ateinančioms kartoms iš lūpų į lūpas perduodama.

XIX A. Piliakalnio Būklė Ir Vietinių Pasakojimai

Zenonas Vaitkus, Aloyzas Vaitkus ir kiti gandingiečiai pasakodavo, kad XIX a. gale piliakalnio viršūnėje dar buvusi skylė, į kurią bernai ir piemenys akmenis mėtydavę. Šie, krisdami, suskambėdavę, lyg į metalinį pa­viršių atsimušdami. Ši pramoga traukusi vis daugiau smalsuolių, nepatikusi savininkui, nes lankytojai javus išbraidydavę ir jis skylę užvertęs žemėmis (ji buvusi gili - net ilgiau­sia kartimi dugno nepasiekdavę).

Naujausi Archeologiniai Tyrimai

Besidomintiems istorija žinoma, kad Gandinga kaip gyvenvietė formavosi valstybingumo susidarymo išvakarėse ir rašytiniuose šaltiniuose paminėta net anksčiau už Vilnių, bet tik prieš savaitę archeologinės ekspedicijos metu atkasti radiniai įrodė, kad ji - vienintelė Lietuvoje, turinčią tokią piliakalnių gausą palyginti nedideliame plote, kad net aplenkė Kernavę, turinčią keturis piliakalnius. Gandingos apylinkes nuo 1987 metų su pertraukomis tyrinėjantis Kultūros paveldo centro archeologas Bronius Dakanis pasakojo, kad retai kada nusišypso tokia sėkmė - be trijų anksčiau žinomų piliakalnių Gandingoje per kelias dienas aptikti dar du piliakalniai. Negana to, atrasta I amžiaus pabaigos - II amžiaus pirmos pusės senovės gyvenvietė, apie kurią iki šiol nebuvo jokių duomenų rašytiniuose šaltiniuose, bei dvarvietė. Iki šiol čia buvo žinomi trys piliakalniai: pirmasis - Gandingos, ant kurios stovėjo pagrindinė, net 24 legendomis apipinta pilis su didžiuliu į vakarus stūksančiu Papiliu, apjuostu pylimais; antrasis Nausodžio, esantis už pusės kilometro kitame Babrungo upės krante; ir trečiasis - Varkalių piliakalnis. Taip pat archeologai buvo ištyrinėję du V- XIII amžių kapinynus: Mardosų bei Šiaurės Rytuose ant kalvos, esantį Alimų sodyboje. Šįkart archeologus domino alkakalnis, esantis tikrojo piliakalnio papėdėje, kuriame anksčiau nebuvo užtikta radinių. Ožkupriu vadinama raguvų atskirta ir Babrungo plaunama kalva taip pat patraukė archeologų žvilgsnius.

Kad tai tikrai penktasis piliakalnis, įrodė gynybiniame griovyje rasta banguotu ornamentu puošta žiesto puodo šukė, kurio masėj - daug akmenėlių, gludinti, apdirbti akmenys, taip pat kiti požymiai atkastoje vietoje. Tačiau Babrungui plaunant krantą ir kalvai ėmus griūti, gyventojai, kaip spėja archeologas Bronius Dakanis, galėjo persikelti už pusės kilometrų į užuovėją prie taip reikalingo vandens - čia šlaitas juosė iš Šiaurės pusės, o iš Pietų - telkšojo šaltiniuota pelkė.

Kaip pasakojo B. Dakanis, šios archeologinės ekspedicijos metu jie tyrė ir Pasklepius, apie kuriuos dar 1935 m. užrašytas pasakojimas, kaip kasant bulvėms rūsius, buvo rastas žiedas. Tais pačiais metais kiti rašytiniai šaltiniai mini, kad Pasklepiuose stovėjusi bažnyčia ir buvę kapai. „Gali būti, kad vinys - iš medinės šventyklos, o kulka susijusi su 17 a. įvykiais, kai švedai nusiaubė Gandingą,“ - kalbėjo B. Dakanis. Prieš mėnesį atkasusi Jogaudų kapinyną, po sėkmingo Gandingos gyvenvietės atradimų, archeologinė ekspedicija planuoja šiais metais patyrinėti dar vieną Gandingos alkakalnį, kuriame kasant žvyrą, rasta kaulų, tad yra tikimybė, kad gali būti surastas dar vienas kapinynas.

Kaip pasakojo Gandingoje susitikime su žiniasklaida dalyvavęs Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius, laikinai einantis Telšių teritorinio padalinio vedėjo pareigas Antanas Eičas, šie archeologiniai darbai atliekami, vykdant projektą, kuriam skirtas 300 tūkstančių litų finansavimas.

Galima Miesto Prielaida

„Nejučiomis kyla mintis, kad jei penkių piliakalnių ir dviejų žinomų kapinynų kompleksas yra palyginus nedideliame - kilometro spindulio plote - ir datuojamas tuo pačiu laikotarpiu, tai Gandinga galėjusi būti ir miestas, išsidėstęs pagal Babrungą, ir ypač klestėjęs apie XIII - XVII amžius, o XVI amžiuje net buvo įrašyta į neprivilegijuotųjų Lietuvos miestų sąrašą. Žinoma, tai tik prielaida, “ - savo mintimis dalijosi archeologas B. Dakanis.

Kiti Žemaitijos Piliakalniai

Šiaurės Vakarų Lietuva - kuršių kraštas. Prieš tūkstantmetį čia gyvenusių žmonių buitį ir kultūrą pažįstame beveik išimtinai archeologinių tyrimų dėka. Tarp Klaipėdos, Telšių, Mažeikių ir Baltijos jūros žinoma daugiau nei 100 įvairių archeologinių vietovių siejamų su kuršiais. Iš jų bene labiausiai akį patraukia kelios dešimtys upių slėniuose įrengtų piliakalnių, menančių apie kadaise čia stovėjusias medines pilis ir kunkuliavusį gyvenimą. Ne visiems piliakalniams dėkinga buvo šimtmečių kaita - kai kuriuos apgadino žemdirbių arimai, dalis neatsispyrė upelių kaimynystei ir atidavė savo šlaitus sraunioms srovėms. Todėl žvelgdami į vieną ar kitą piliakalnį mes nematome to vaizdo kurį paliko piliakalnius įrengę protėviai. Šių dienų vaizdą šimtmečiais formavo gamta ir besikeičiančios krašto gyventojų kartos.

Lietuvos Kurše žinoma daugiau nei pusšimtis piliakalnių, dalis jų išsiskiria iki šių laikų išlikusiais galingais gynybiniais įtvirtinimais - grioviais, aukštais pylimais bei stačiais šlaitais - tai regiono kraštovaizdžio puošmenos. Tai Negarba, Senoji Įpiltis, Imbarė ir Kartena. Visi piliakalniai yra pritaikyti lankymui - juose įrengti laiptai, nutiesti pažintiniai takai ar net įrengtos poilsio zonos. Iš archeologinių tyrimų rezultatų žinome, jog šios kalvos buvo apgyvendintos jau pirmaisiais amžiais po Kristaus, tiesa, tuomet įtvirtinimai nebuvo tokie gausūs ir galingi kokius matome šiandien. Dabartinę išvaizdą buvusių pilių vietos įgavo geležies amžiaus pabaigoje, maždaug 9-13 amžiuose.

Negarbos Piliakalnis

Negarbos piliakalnis yra greta Tenžės upės. Vietiniai gyventojai jį vadina Bliūdkalniu. Toks pavadinimas atsirado ne šiaip sau - piliakalnio aikštelę juosia galingas iki 7 m aukščio ir 40 m pločio pylimas. Nusileidus nuo pylimo į buvusio pilies kiemo vidurį puikiai atsiveria šių įtvirtinimų masyvumas. Drėgnesniu metų laiku žemiausioje aikštelės vietoje tarsi bliūdelio dugne telkšo bala. Negarbos pilis paminėta XIII a., žmonės gyveno ne tik pilyje tačiau ir gretimoje pievoje buvusioje gyvenvietėje, o mirusiuosius laidojo už 1 km į šiaurę esančiame kapinyne.

Senoji Įpiltis

Iš Negarbos vykstame į šiauriau esančią Senąją Impiltį, kur tarp Šventosios upės bei jos intako Impilties upelio esančią archeologinę vietovę sudaro net 3 piliakalniai, papėdės gyvenvietės, Alkos kalnas, kapinynas bei Aukuro akmuo iš po kurio trykšta šaltinis, vietos gyventojų manymu pasižymintis gydomosiomis galiomis. Pagrindinis piliakalnis yra greta patvenkto upelio, supusio pilį iš trijų pusių, tai natūrali gamtos suteikta apsauga nuo priešų. Likusioje dalyje piliakalnis ribojasi su lauku kuriame buvo papilio gyvenvietė. Svarbiausias piliakalnio akcentas - didžiulis pylimas ratu juosiantis buvusios pilies kiemą. Tarpukariu vykdyti piliakalnio tyrimai parodė, jog jis naudotas nuo pirmųjų amžių po Kr. iki XIII a. antros pusės. Dabartinę išvaizdą įgavo ne iškarto - identifikuoti bent 4 pylimo aukštinimo etapai, kuomet sudegus ar sunykus buvusiems įtvirtinimams virš jų buvo įrengiamas aukštesnis pylimas panaudojant akmenis, rąstus bei gruntą. Vakariniame piliakalnio šlaite yra buvęs kelias į pilį. Jo vietoje archeologai aptiko 8 m ilgio, 3 m pločio ir 2 m aukščio tunelį sutvirtintą ąžuoliniais rąstais. Rašytiniai šaltiniai atskleidžia, jog pilis buvo sudeginta 1263 m. ir daugiau nebeatstatyta. Archeologiniai tyrimai tik patvirtina buvusius neramumus - piliakalnyje gausu strėlių antgalių bei degusių pastatų liekanų.

Imbarės Archeologinis Kompleksas

Toliau keliaujame į rytus - link Salantų. Keletas kilometrų į pietus nuo miestelio, Salanto ir Pilsupio santakos slėnyje esantį Imbarės archeologinį kompleksą sudaro piliakalnis, papilio gyvenvietės, kapinynas, keletas mitologinių akmenų. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš 3 pusių supa upių slėniai, o šiaurinėje pusėje nuo greta esančios pievos skiria gynybinis pylimas. Piliakalnis ir jo aplinka gausiai tyrinėta archeologų, ankstyviausi radiniai siekia neolitą, tačiau pačiame piliakalnyje buvo apsigyventa tik I tūkst. pr. Kr. pabaigoje. Laikui bėgant piliakalnio gynybiniai įtvirtinimai buvo stiprinami, plėtėsi ir apgyvendinta teritorija - pastatų liekanų bei įvairių buities dirbinių aptinkama į vakarus nuo piliakalnio esančiame Salanto slėnyje, bei į rytus stūksančioje aukštumoje. Pilis ir papilio gyvenvietės buvo naudojamos iki XIII a.

Kartenos Piliakalnis

Paskutinė stotelė - išraiškingas ir puikiai iš tolo matomas Kartenos piliakalnis. Nuo jo atsiveria greta tekančios Minijos slėnio bei tolimesnių apylinkių panorama. Įrenginėjant piliakalnį buvo nukastas gruntas nuo šlaitų viršutinės dalies siekiant juos padaryti kuo statesnius, o lengviausiai prieinamoje, t.y. mažiausiai gamtos apsaugotoje pusėje - supilti pylimai tarp kurių iškastas gynybinis griovys. Apgyvendinta buvo ir greta piliakalnio esanti pieva - joje aptikta molinių puodų šukių bei molio tinko. Kartenos piliakalnio aplinkoje žmonės apsigyveno dar pirmojo tūkstantmečio po Kr. antroje pusėje. Rašytiniuose šaltiniuose Kartenos pilis paminėta XIII a.

Šie piliakalniai liudija turtingą Lietuvos istoriją ir kultūrą. Archeologiniai radiniai ir legendos padeda geriau suprasti mūsų protėvių gyvenimą ir tradicijas.

Lentelė: Pagrindiniai Gandingos piliakalnio archeologiniai radiniai

tags: #gandingos #piliakalnio #turtai