Šiuolaikiškos Sodybos Projektai Lietuvoje: Tradicijos ir Modernumo Harmonija

Lietuvių etninė architektūra visuomet suvokiama sodybos kontekste. Sodybą sudaro pastatų (namas, klėtis, tvartas, klojimas ir kt.), želdinių (sodas, gėlių darželis, medžiai), kiemo erdvių ir mažosios architektūros (kryžius, vartai, šulinys, aviliai ir kt.) formų visuma, atspindinti regiono specifiką, gyvenseną ir vietinę gamtą.

Šiuolaikinės sodybos ir jose įrengti šildymo, vėsinimo bei vėdinimo sprendimai leidžia jas pritaikyti visiems gyvenimo atvejams. Ji gali būti tik vasaros ar savaitgalių atgaiva sielai pabėgant iš miesto. Sodyba taip pat gali būti tinkama ir visaverčiam kasdieniam gyvenimui ar, kaip parodė COVID-19 pandemija, nuotolinio darbo vieta.

Kiekvienais metais Europos šiuolaikinės architektūros konkursas „EUmies Awards“ išrenka geriausius žemyno architektūros kūrinius. Šis prestižinis apdovanojimas, dažnai vadinamas architektūros „Oskaru“, atkreipė dėmesį į Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) docento Vytauto Baltaus rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime (Kauno raj.) projektą. Pagrindinis prizas - 60 tūkst.

Pasak architekto V. Baltaus, nominacija „EUmies Awards“ konkurse yra daugiau nei profesinis pripažinimas - tai simbolinis patvirtinimas, kad pasirinkta kryptis yra prasminga. Konkursas, kurį organizuoja „Mies van der Rohe“ fondas ir Europos Komisija, pabrėžia naujus pasiekimus, kurie prisideda prie gyvenimo ir aplinkos kokybės gerinimo Europoje.

V. Baltaus kurtas nekilnojamojo turto projektas pasižymi europietiška mąstysena - jautrumu aplinkai, santūrumu ir pagarba vietos kultūrai. „Tai man labai brangus darbas, nes jame įprasmintas santykis su vieta, atmintimi ir lietuviškos architektūros tradicija,“ - sako KTU aukštojo mokslo atstovas. Rekonstruojant sodybą Gaižėnų kaime, buvo siekiama sukurti aplinką, kuri turėtų kultūrinį ir emocinį gylį. Svarbiausia - gyvenimo kokybė, kylanti iš dermės su aplinka, o ne iš ambicijos ją valdyti.

Sodybos Gaižėnų kaime (Kauno raj.) rekonstrukcijos projektas ypač vertinamas dėl gebėjimo sujungti šiuolaikines idėjas ir lietuviškos architektūros tradiciją. Architektas V. Būti tarp „EUmies Awards“ nominantų reiškia tapti dalimi labai subtilaus europinio dialogo apie architektūros kokybę, atsakomybę ir esmę. Pagrindinis konkurso nugalėtojas ir jo autoriai apdovanojami Mies van der Rohe prizu bei solidžia 60 tūkst. eurų premija. Be to, apdovanojami ir jaunieji architektūros kūrėjai (angl. Emerging architecture), kuriems skiriama 20 tūkst.

Sodybos Formavimosi Istorija

Senąsias lietuvių sodybas sudarė 4-5 trobesiai: gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, kluonas ir pirtis. Turtingų valstiečių sodyboje būdavo iki 20 pastatų, neturtingų - tik 1 arba 2. Iki Valakų reformos sodybos plėtojosi laisvai, pastatų išdėstymo tvarka nebuvo reglamentuota įstatymų. Valakų reforma sunormino sodybos užstatymą.

Taisyklingos formos sodybos rikiuotos viena prie kitos, trobesiai statyti abiejose gatvės pusėse: gyvenamieji namai ir svirnai - vienoje, ūkiniai pastatai - kitoje. Mažažemių sodybos turėjo 1-3, dideli ūkiai - 8-10 trobesių. Visi sodybos pastatai buvo grupuojami aplink 1 arba 2 kiemus.

Padrikojo plano kaimo sodybos formavosi iš vienos arba kelių sodybų, dažniausiai įsikūrusių kalvotose vietovėse, miškuose, prie upelių. Vienkiemiai skirstomi į senąsias (žemaičių, užnemuniečių) ir po 20 a. žemės reformų susikūrusias sodybas. 20 a. 3-4 dešimtmetyje statyti vienkiemiai yra itin aiškios struktūros. Pastatai, kaip ir Užnemunėje, dažniausiai statyti apie vieną keturkampį kiemą.

Gyvenamojo Namo Raida ir Tipai

Seniausi gyvenamieji namai Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo panašūs, statyti iš moliu drėbto sunertų šakų karkaso. Kintant ūkininkavimo būdui, irstant didžiosioms šeimoms paplito naujo tipo gyvenamasis namas su šoniniu įėjimu ir plūkto molio krosnimi gyvenamojoje patalpoje. Gyvenamąjį namą sudarė 1-3 nedidelės patalpos.

Skirtinguose etniniuose regionuose statyta įvairios architektūros gyvenamieji namai: troba (Vakarų ir Pietų Lietuvoje), gryčia (Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje), pirkia (Lietuvos pietryčių dalyje), stuba (Lietuvos pietvakarinėje dalyje). Jie skyrėsi planu, konstrukcijomis, šildymo sistemomis, patalpų funkcine paskirtimi. Nesudėtingo plano viengaliai arba dvigaliai gyvenamieji namai statyti aukštaičių ir dzūkų sodybose.

Valstiečių buitis, namų interjeras, ypač dūminių gryčių, buvo skurdūs: aprūkusios plikų rąstų sienos, vožtinės lubos, plūktinės molio aslos, primityvūs baldai, dauguma jų gaminta iš medžio, puošta drožiniais ir tapyba. Turtingesniems ūkininkams miestelio amatininkai padirbdavo modernesnius, tobulesnių formų baldus.

Tradicinio Būsto Interjeras

Pagrindinės gyvenamosios patalpõs (žemaičių šeimyninėje troboje, aukštaičių ir dzūkų pirkioje, sūduvių ir lietuvininkų šeimyninėje stuboje) svarbiausioje vietoje - geriausiai apšviestame kampe prieš duris - stovėjo stalas. Kiti baldai (suolai, kėdės) dėstyti pasieniais, spintelė indams, spinta, šaukšdėtė - šalia krosnies.

Trobos gerajame gale (seklyčioje, troboje arba stuboje) buvo sustatomi geresni, ąžuoliniai arba uosiniai ištobulintų formų, raižiniais, tapyba puošti, kaustyti baldai (rankšluostinė, kraičio skrynia, kraitkubilis, spinta), kartais pramoninės gamybos baldas - veidrodis arba laikrodis.

Kiti Sodybos Statiniai

Svirnas

Svirnas - antras pagal svarbą pastatas sodyboje (daugelyje regionų vadintas klėtimi); tai nešildomas pastatas, skirtas grūdams, miltams, kitoms žemės ūkio gėrybėms, įvairiems daiktams laikyti. Seniausi svirnai būdavo vienos patalpos, kvadratinio plano (4-5 m ilgio sienomis) su tradiciniu priesvirniu ir įėjimu iš galo, be langų ir lubų. Svirnai statyti iš geros kokybės medienos, ant pavienių didelių akmenų arba medžio trinkų, 0,5-1 m pakelti nuo grunto paviršiaus, kad gerai vėdintųsi.

Tvartas

Tvartai (dar vadinami staldais, kūtėmis, gurbais, abarėmis, namais) plito plėtojantis žemdirbystei ir gyvulininkystei. Jų būta stačiakampių, su vienu arba dviem linkiais (L, U formos), o dydis ir kiekis sodyboje priklausė nuo ūkio pajėgumo. Modernėjant ūkiams uždari diendaržiniai tvartai išnyko. 19 a. statyti stačiakampio plano tvartai su atskiromis gyvulių patalpomis ir pašiūrėmis (kiaulėms ir paukščiams).

Kluonas

Kluonas (dar vadinamas klojimu, jauja, rėja) - didžiausias sodybos pastatas, skirtas javams sukrauti ir kulti. Jį sudarė klojimas (dar vadinamas kluonu, laitu, padu, grendymu - plūkto molio asla javams kulti), jauja (dar vadinama duoba, rėja - atskira sandari patalpa javams džiovinti), nampusės (dar vadinamos šalinėmis, strėkiais, galais - erdvė javams sukrauti), prieklojimis ir peludės (vieta pelams supilti).

Pirtis

Pirtis statė ir naudojo vienas arba keli ūkininkai. Tai nedidelis (3-4×5-7 m) stačiakampis pastatėlis, kurį sudarė dvi patalpos be grindų: priepirtis ir patalpa su akmenų krosnimi (senesnės pirtys buvo vienos patalpos). Priepirtį sudarė stogo užlaida, kartais paremta kolonėlėmis.

Kiti Sodybos Elementai

Vienas svarbiausių sodybos elementų ‒ tvoros. Jomis buvo skiriami kiemai, tveriami gėlių darželiai, kluoniena, daržai, sodas, pievos, ganyklos, takai gyvuliams išginti. Gerojo kiemo, darželio ir sodo tvoros būdavo tankios, skirtos smulkiems naminiams gyvūnams sulaikyti. Daržai ir pakelės būdavo aptveriami retesnėmis tvoromis. Ties takais tvorose rengtos lipynės.

Vartai ir varteliai būdavo įrengiami tarp atskirų kiemų, ties įvažiavimais į sodybą, kluonieną, daržus. Paprasti vienvėriai vartai dažnai gaminti iš horizontalių karčių arba lentų. Šuliniai dažniausiai rengti tarp švariojo ir ūkinio kiemo. Senesni šuliniai buvo su svirtimis, nuo 19 a.

Kiti smulkiosios architektūros elementai - aviliai, balandinės (karvelidė), inkilai, lesyklos, lauko baldai - teikė sodybai jaukumo, jungė visus pastatus, kartu su jais sudarė vientisą sodybos ansamblį. Kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės - vieni unikaliausių etninės kultūros ir architektūros statinių. Jie statyti sodybose (švariajame kieme), pakelėse, kapinėse.

Statybinės Medžiagos ir Technologijos

Lietuvių sodybų pastatų pagrindinė statybinė medžiaga iki 20 a. buvo mediena, dažniausiai spygliuočių (pušies ir eglės). Apatiniai sienojai, polangiai ir šulai gaminti iš ąžuolo. Pamatams naudoti akmenys, stogo dangai - šiaudai, nendrės, meldai arba įvairūs medžio gaminiai (skiedros, lentutės, malksnos), vidaus įrangai, aslai, krosnims, kaminams - molis. Pagrindiniai statybos įrankiai - kirvis, oblius, nuo 18 a. pabaigos imtas naudoti skerspjūklis (dvirankis pjūklas).

Ėmus naudoti skerspjūklį palengvėjo statyba, aslas pakeitė medinės grindys, priemenėse imta dėti lubas, sienas ir skliautus apkalti lentomis. 19 a. pabaigoje atpigus metalo ir molio gaminiams, jie gausiau naudoti buityje. Senkant medienos ištekliams 19 a. pabaigoje pradėta mūro statyba. Po I pasaulinio karo vėl statyti mediniai gyvenamieji namai, o moliniai tvartai, daržinės apkalinėtos karkasinėmis lentomis.

Sienų ir Stogų Konstrukcijos

Sodybos pastatų statybos tradicijoje skiriami trys sienų konstrukcijų tipai: stulpinė (seniausia; išliko Rytų Lietuvos kluonų ir daržinių statyboje), karkasinė ir rentininė. Karkasinėms konstrukcijoms naudota mažiau medienos, užpildui - įvarios medžiagos: medis, molis, plytos, šiaudai. Sienos ręstos dvejopai: Rytų Lietuvoje sienojai jungti sąlaidomis, Vakarų Lietuvoje - lygiomis kertėmis.

Vyravo trys stogų konstrukcijų tipai: pėdinė (seniausia; išliko statinių Rytų Lietuvoje), sijinė (išliko archajiškų formų svirnų architektūroje Rytų Lietuvoje), gegninė (taikyta gyvenamųjų namų ir tvartų statyboje, būdinga Vakarų Lietuvos trobesių stogams). Tradiciškai gegnių ilgis sudarydavo 2/3 pastato pločio, todėl stogų nuolydis būdavo 42-49° (Vakarų Lietuvoje stogai statesni, Rytų Lietuvoje - lėkštesni).

Aukštaitiško Namo Bruožai

Dėl konstrukcinių ypatumų susiformavo saviti aukštaitiško gyvenamojo namo bruožai. Pirkių sienos aukštos, atviros, pastogės/stogų užlaidos nedidelės todėl langai daryti siauresni aukštesni, lyginant su Vakarų Lietuvos trobesiais, jų nedengė krintantis šešėlis ir tai leido išplėtoti viršlangių puošybą. Dvišlaitė stogų forma lėmė itin dekoratyvią skydų/skliautų apdailą. Kadangi Aukštaitijoje nebuvo platinamos stogų užlaidos, praktiškumo sumetimais plačiai paplito pristatomi prieangiai kurie įgijo ir estetinę dekoratyvinę išraišką.

Gyvenamojo namo galinis fasadas dažnai būdavo atsuktas į gatvę, todėl puošnus. Medinių sienojų namas vertikaliai apkaltas lentomis (18 cm pločio) ir ant jų dekoratyviai užkaltos siauros juostelės (6 cm pločio). Kaip ir kituose aukštaitiškuose namuose, čia namo skliautą nuo sienos skiria apie 1 m pločio stogelis (stoginukas). Namo stogas dvišlaitis, plačiomis užlaidomis. Langai naujesni, nebe tradicinių šešių dalių, o trijų. Langų rėmai įstatomi į staktas, plyšiai užkalami apvadais, vadintais „lamperijomis“.

Pastatas - darni, praktiška, estetiška, ekonomiška ir ekologiška struktūra kur visos jo dalys: pamatai, sienos, stogas, langai, durys, puošybos detalės yra svarbios, reikšmingos ir tampriai tarpusavyje susiję. Jų tarpusavio santykis - statybos būdas ir sudaro etninės architektūros esmę.

Rytų Aukštaitijoje ir Žemaitijoje išliko archaiškiausios trobesių formos ir gryniausios (nesumišusios) konstrukcijos. Kituose Lietuvos regionuose vyrauja mišrių formų trobesiai. Rytų Lietuvoje vienu metu naudoti visi statybos būdai (konstrukcinės struktūros), kas rodo daugiasluoksnes, nevienalaikes statybos tradicijas.

Štai keletas esminių skirtumų tarp Rytų ir Vakarų Lietuvos architektūros:

Modernios Interpretacijos

Asvejos regioniniame parke, netoli vieno gražiausių Lietuvos ežerų įkvėpė sukurti tradicinę rąstinę sodybą. Čia architektūra prisitaiko prie kraštovaizdžio, šiuolaikiškas interjeras įsilieja į natūralią gamtą.

Pagrindinis pastatas, gyvenamasis namas, tradicinės „dviejų galų“ trobos formos. Pagrindinės apdailos medžiagos natūralios -fasadai rąstiniai, stogas-nendrių, cokolis, kaminai - skalūno apdaila. Sodybos visuma atspindi Dzūkijos regiono architektūros tradicijas ir kraštovaizdį.

Komisija, sudaryta iš saugomų teritorijų specialistų, architektų ir kultūrologų, vertino bendrą sodybos vaizdą kraštovaizdyje, gyvenamojo namo ir priklausinių išdėstymą, pagrindinių fasadų atitikimą to krašto tradicijai, sodybos pastatų architektūrines detales, puošybą, mažosios architektūros įkomponavimą.

Vyrauja nuomonė, jog pastaruoju metu statybų objektai Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, kotedžų kvartalai, dažnai atkartoja standartines kvadratines formas, o architektai mažiau orientuojasi į estetiką. Tačiau architektūros istorikas, KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas doc. dr. „Vargu ar sutikčiau, kad šiuolaikinė architektūra stokoja estetikos. Priešingai - architektūrinių patyrimų laukas ilgainiui tapo itin įvairius: nuo svaiginančio iki subtilaus mastelio, nuo koketiškumo iki santūrumo, nuo techninių iki natūralių paviršių. Netgi tai, kas vadinama „dėžute“, modernizmo klasikas Miesas van der Rohe buvo ištobulinęs iki visiškos precizikos.

„Spėčiau, kad Lietuvos statybų sektoriuje dar ilgą laiką radikalių pokyčių nebus. Viena vertus ekonomiškesnio, erdvesnio, gamtos ar inspiruojančių istorinės aplinkos vaizdų apsuptyje esančio būsto paieškos liks daugelio lietuvių geidžiama, nors ne būtinai prieinama, preke. Kita vertus, ambicingesni ir kūrybiškiems sprendimams atviresni užsakovai ieškos netradicinių verslo ir gyvenimo modelių, kurie leis įgyvendinti vis daugiau kokybiškų bei inspiruojančių architektūrinės aplinkos projektų. Visgi, architektūra yra ne kas kita, kaip visuomenės refleksija fizinėje formoje, todėl norint sukurti kokybišką aplinką svarbi ne tik kūryba, tačiau ir užsakovo nusiteikimas šią kūrybą provokuoti ir priimti“, - įspėja V.

Šiuolaikiniai Projektai

Metams baigiantis siūlome pasimėgauti viena iš devynių „Žvilgsnis į save“ kategorijų - individualiais namais, kurie buvo pastatyti per pastaruosius dvejus metus. Ir pasidžiaugti, kokių gi talentingų kūrėjų ir išsilavinusių užsakovų šalyje gyvename.

• ŽALIAKALNIO VILA - Rekonstruojamas namas E. Fryko gatvėje išdėstytas dviem lygiais, reaguojant į šlaito reljefą.
• NAMAS LIETUVOJE - Eklektiškoje naujai vystomoje Vilniaus miesto gyvenamųjų namų teritorijoje, 6 arų sklype kartu su modernią architektūrą mylinčia ir minimalistiškai gyvenančia 5 asmenų šeima buvo siekiama sukurti individualią architektūros oazę.
• PRIEMIESČIO NAMAS - Nedideliame iš visų pusių kaimynų apsuptame sklype Vilniaus priemiestyje sukurtas nedidelis namas uždaro sklypą iš trijų pusių suformuodamas privatų namo kiemą į kurį atsiveria visas vidinis namo gyvenimas.
• BIRDHOUSE - Namas tankiame privačių namų kvartale Vilniuje. Pagrindinis noras buvo turėti didelę bendrą erdvę, kuri jokiu būdu nebūtų padalinta laiptais.
• POILSIO NAMAS KAUPIŠKIO K. - Poilsio namas suprojektuotas vaizdingoje reljefo, vandens bei miško apsuptyje. Miško proskynoje pastatas ir jo architektūra atkartoja pušų kamienų ritmiką.
• NAMAS JONAVOJE - Jonavoje, vos užkelių šimtų metrų nuo sovietinio mikrorajono, naujame chaotiškos architektūros individualių namų kvartale išliko fragmentas nepaliestos gamtos.
• LAUMIŲ NAMAS - Gyvenamasis pastatas yra vieno sudalinto tūrio. Minėti dalinimai skaido objekto mastelį, suteikia fasadams erdvinės dinamikos ir padeda vidinėms patalpoms suformuoti tinkamą patalpų išdėstymą, bei erdvinę samplaiką.
• ORANŽERIJOS NAMAS - Vienbutis gyvenamasis namas stovi sklype su vandens telkiniu, kuris savo forma ir dydžiu išsiskiria iš tankiai apgyvendintos Domeikavos gyvenvietės.
• NAMAI MIŠKE - Namai miške - vienbučių duetas, suprojektuotas miško tankmėje prie Vilniaus. Išraiškinga gamtos aplinka paveikė laisvą pastatų tūrių išdėstymą erdvėje.
• BALTAS NAMAS - Namas įsikūręs nedideliame Vilniaus priemiesčio kvartale, gamtinėje aplinkoje. Projektuojant pastatą, uždaras fasadas tikslingai orientuotas į gatvę, o atvirasis - nukreiptas į gamtą.
• NAMAS ANTAKALNYJE - Modernus, individualus šeimos namas viename iš centrinių Vilniaus gyvenamųjų rajonų.
• TRIKAMPIS NAMAS - Modernus trikampis namas suprojektuotas gamtos apsuptyje. Aštri forma ir planas buvo užduoti neįprastos sklypo formos, kuri tapo pagrindiniu įššūkiu sukurtį patogų ir funkcionalų pastatą.
• GYVENAMASIS NAMAS VILNIUJE - Sklypas šlaite su išraiškinga gamtine aplinka lėmė gyvenamojo namo dviejų lygių funkcinę struktūrą ir visų gyvenamųjų patalpų orientavimą į gamtos peizažą bei privatų kiemelį šlaite.
• RIBIŠKIŲ TAKO NAMAS - Projektu buvo siekta atspindėti vietos dvasią, kontekstualiai ir jautriai išpildyti modernaus namo poreikius.
• NAMAS Į UPĘ - Gyvenamasis namas projektuotas upės slėnyje ant šlaito, todėl visos funkcijos sklype ir vidinės namo e...

Nekilnojamojo Turto Specialisto Patarimai

Taigi apie sodybas ir jų gyventojus ir kalbėjomės su nekilnojamojo turto (NT) specialistu IĮ „Namudė“ ir UAB SODYBŲ PASAULIS vadovu ir savininku Alvydu Boguševičiumi.

• Kiek laiko užsiimate NT ir su jo pirkimu bei pardavimu susijusiais klausimais? Patirtis - 35 metai. Nuo 1992-ųjų esu aktyviai įsitraukęs į NT sritį, didesnį dėmesį skirdamas būtent sodybų ir rekreacinio NT segmentui. Per šį laiką teko padėti šimtams šeimų įsigyti svajonių sodybas ar konsultuoti norinčius investuoti. O sukaupta patirtis dar geriau leidžia įvertinti rinkos pokyčius bei pirkėjų lūkesčius.
• Kaip per šį laiką keitėsi sodybos ir jų gyventojai? Kardinaliai. Jei ankščiau gyvenimas sodyboje buvo nepasiturinčiųjų požymis, dabar sodybas perka pasiturintys žmonės: gyvybingi, save realizuojantys, kuriantys. Jei 1991-2000 metais sodybas teko parduoti Panevėžio „tulpinių“, Kauno „daktarinių“ ar Šiaulių „princų“ (nusikalstamo pasaulio atstovai - aut. past.) rato atstovams, dabar pirkėjų ratas išsiplėtė iki kitų pasaulio šalių piliečių: Šveicarijos, Vokietijos, Liuksemburgo ar net Singapūro.
• Kokiems gyvenimo atvejams sodyba - tinkamas pasirinkimas? Visiems. Kovidas parodė, kad turėti nuošalią erdvę gamtoje - ne prabanga, o būtinybė. Žmogus išėjęs į pensiją realizuoja savo nerealizuotus hobius ir svajones. Dažnas biuro darbuotojas ją pritaiko darbui nuotoliu. Šiandien, kai žiniasklaida kalba apie „neramius laikus“, sodyba tampa ir saugiu uostu bei ramybės šaltiniu karo atveju.
• Kodėl lietuviai perka sodybą, o ne, tarkime, kotedžą Ispanijoje? Dažnas perkantis kotedžą Ispanijoje jau turi sodybą Lietuvoje. Be to, lietuviai jau paragavo gyvenimo pietuose - ispanijų, italijų, kiprų - ir pajuto, kad pusę metų alinantis karštis nėra toks patrauklus, kaip atrodė. O Lietuva tampa vis labiau patrauklesnė savo atgaiva ir žaluma, nes persikėlus iš buto Lietuvoje į butą svetimoje valstybėje laisvės nepadaugėja.
• Koks yra tipinis sodybos pirkėjas? Gyvybingas, kūrybingas, turintis daug energijos žmogus. Dažnu atveju tai šeimos žmogus, kuriam rupi vaikų ir artimųjų gerovė. Pasiturintis, aukštesnių vertybių ir tvirtos motyvacijos turėti „savo“ žmogus.
• O gal sodyba gali būti tik kaip investicija? TAIP. Sodyba vandens telkinio pakrantėje, miške šiandien prilygsta ir kitoms klasikinėms investavimo formoms į NT mieste ar auksą. Tinkama tiek nuomai, tiek vertės išsaugojimui.
• Ką patarsite galvojantiems ir svajojantiems apie savo sodybą jos dar neturintiems? Nebūtina svajoti tik apie „madingų“ ežerų pakrantes. Aukštaitijos kraštuose galima rasti alternatyvų, galbūt ir mažiau žinomų ar populiarių, bet stebinančių gražiomis vietovėmis bei žemomis kainomis. O kad svajonės išsipildytų - užsukite pasitarti.

Visus galvojančius apie savo svajonių sodybą daugiau nei 35 metų patirtį NT sektoriuje turintis Alvydas Boguševičius kviečia susitikti ir pasitarti. +370 698 51269, el. p. Daugiau apie sodybas sužinosite apsilankę www.namude.lt.

tags: #siuolaikiskos #sodybos #projektai