Šiame straipsnyje aptariami įmonės turto pasisavinimo teisiniai aspektai Lietuvoje. Aptarsime sukčiavimo PVM srityje sampratą, didelės vertės turto pasisavinimą ir antstolių atsakomybę.
Sukčiavimo PVM Srityje Samprata ir Šios Nusikalstamos Veikos Sudėties Požymiai
Pagal susiformavusią teismų praktiką kaip sukčiavimas kvalifikuojami ir veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus.
Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su VMI pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas (kartais ir kitus dokumentus) ir taip suklaidinant dėl PVM prievolės dydžio ar teisės į atskaitą apimties.
Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma.
Apgaulė išvengiant PVM reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu.
Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Teismų praktikoje sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti PVM paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai mokesčių administratoriui pateikiama PVM deklaracija, kurioje, siekiant apgaule išvengti PVM, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą.
Kvalifikuojant tokią veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuri pasireiškia per tai, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia).
Veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, kvalifikuojami kaip sukčiavimas.
Kasatorius teisus teigdamas, kad tuo atveju, kai realias paslaugas parduodanti įmonė PVM sąskaitas faktūras laiku įtraukia į savo buhalterinę apskaitą, deklaruoja jas VMI ir sumoka valstybei šių sąskaitų faktūrų pagrindu atsiradusį PVM, paslaugas perkanti įmonė turi teisėtą pagrindą įgyti valstybės biudžeto lėšas (atgauti sumokėtą PVM) arba panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (sumažinti savo mokėtiną PVM), t. y. sukčiavimo tokiu atveju nėra.
Didelės Vertės Svetimo Turto ar Turtinės Teisės Pasisavinimas
Objektyviai turto pasisavinimas - tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas.
Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.
Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto.
Turto pasisavinimo subjektas - specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes - kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai, ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.).
Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.
Nuteistojo G. R. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes fiktyvios sutarties pagrindu UAB „R“ įgyti pinigai negali būti nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, dalykas, nes tai nėra UAB „R“ teisėtai priklausantis turtas.
Turto pasisavinimo dalykas yra svetimas turtas. Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad turtas laikomas svetimu, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.
Uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto.
Uždarosios akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu.
Antstolių Vaidmuo ir Atsakomybė
Antstoliai atlieka svarbų vaidmenį vykdant teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo. Tačiau jų veikla turi būti griežtai reglamentuota, siekiant užtikrinti įstatymų laikymąsi ir apsaugoti visų suinteresuotų šalių teises.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, susijusios su antstolių veikla, kelia susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir areštuoto turto perleidimo.
Pernai teisingumo ministras Remigijus Šimašius iš pareigų atleido du teismo nuteistus Vilniaus antstolius. Iš pareigų atleistas Vytenis Stungurys teismo buvo nuteistas už tai, kad iš skolininkų gautus pinigus bankuose laikė kaip terminuotus indėlius ir už tai gaudavo palūkanas. Aukščiausiasis Teismas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo uždraudė jam dvejus metus eiti antstolio pareigas.
Antstolei Janinai Gančierienei Aukščiausiasis Teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir nurodė dviem nukentėjusiesiems atlyginti žalą - daugiau kaip 73 tūkst. litų. Bausmė J.Gančierienei skirta už tai, kad antstolė neteisėtai kitam asmeniui perleido didelės vertės areštuotą turtą ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi padarė didelės žalos valstybei bei fiziniams asmenims.
Pagal ministro įsakymus, V.Stungurys, atlikęs paskirtą bausmę, negalės dar 3 metus sugrįžti į antstolio pareigas kol neišnyks teistumas, o J.Gančierienė visam laikui prarado teisę vykdyti antstolio veiklą.
Vėliau prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė nuteistai antstolei malonę ir atleido ją nuo vienų metų laisvės atėmimo bausmės.
Skolų išieškojimo procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidumo bei profesionalumo. Svarbu, kad tiek kreditoriai, tiek skolininkai žinotų savo teises ir pareigas, o antstoliai veiktų griežtai laikydamiesi įstatymų.
Skolų Išieškojimas ir Skolininkų Teisės
Jei gavote pranešimą apie skolą, svarbu nedelsiant kreiptis į antstolį ir pasidomėti, kokiu pagrindu jis iš Jūsų reikalauja skolos grąžinimo.
CPK 736 straipsnis. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
Rekomenduojame kreiptis į kreditorius, paaiškinti situaciją ir susitarti dėl kitokio įmokų mokėjimo grafiko. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
Pagal įstatymą turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, turi būti įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Kaip skelbia CPK 604 straipsnis, registruotu laišku siunčiami dokumentai vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (išskyrus antstolio raginimus įvykdyti sprendimą - jei nepavyksta jų įteikti, raginimai skolininkui turi būti paskelbti vietos spaudoje).
Už antstolio informavimą apie adreso pasikeitimus yra atsakingi patys proceso dalyviai. Įstatymas įpareigoja nedelsiant raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą.
Ar gali antstoliai atimti viską?
Ne, negali visko nuskaičiuoti, nepaliekant pragyvenimui. CPK 736 straipsnis nustato išskaitos dydį, kuris priklauso nuo skolininko pajamų ir išlaikytinių skaičiaus.
Ką daryti, jei nesutinku su skolos išieškojimu?
Jei nesutinkate su skolos išieškojimu, turite teisę kreiptis į teismą. Taip pat galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jei manote, kad Jūsų teisės buvo pažeistos.
Ar galima atidėti skolos išmokėjimą?
Taip, galima susitarti su kreditoriumi dėl skolos išmokėjimo atidėjimo arba mokėjimo grafiko pakeitimo.
Kaip nurodoma prokuratūros pranešime, bankroto likviduojamos įmonės „Rinresta“ buvusiam vadovui skirta subendrinta bausmė - 30 tūkst. eurų bauda. Nuteistasis įpareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą. Teismas civilinės ieškovės naudai iš nuteistojo priteisė apie 215 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti.
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistasis E. J., būdamas „Rinresta“ statybos direktoriumi, o vėlesniu laikotarpiu įmonės direktoriumi, nuo 2017 m. spalio iki 2022 m. rugpjūčio, gavęs bendrovės pinigines lėšas skirtas bendrovės veiklos išlaidoms, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje bei piniginių įmonei negrąžino. Nustatyta, kad asmuo pasinaudodamas įmonės banko kortele išgrynino apie 33 tūkst. eurų.
Nustatyta, kad nuo 2021 m. birželio iki 2022 m. rugpjūčio, įmonės direktoriumi būdamas E. J. apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą. Anot teisėsaugos, nuteistasis atliko asfalto liejimo darbus, išrašė pinigų priėmimo kvitą apie 26 tūkst. 200 eurų sumos gavimą, tačiau šių dokumentų nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus. Gautos pajamos, suteiktos paslaugos nebuvo apskaitytos įmonės apskaitoje. Teismas nustatė, kad nuteistasis nusikalstamais veiksmais iš įmonės neteisėtai pasisavino 235 tūkst. eurų.
Taip pat teismas nustatė, kad vyriškis būdamas įmonės direktoriumi, veikdamas mažosios bendrijos vardu ir turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, jo žinioje buvusį įmonės turtą perdavė nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu iššvaistė „Rinresta“ priklausantį turtą, automobilio priekabą bei kitą bendrijos įrangą ir turtą, tuo įmonei padarydamas virš 6 tūkst. eurų žalą.
Turto pasisavinimas laikomas administraciniu nusižengimu, jei pasisavinto turto vertė neviršija 3 trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) turto pasisavinimas skirstomas į baudžiamąjį nusižengimą (pasisavinto turto vertė - 1-3 MGL), nusikaltimą (vertė paprasta - 3-250, didelė - daugiau kaip 250 MGL), t. p. nustatyta atsakomybė už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimą.
Pagal verslo pobūdį kai kurioms įmonėms tenka su darbuotojais sudaryti nekonkuravimo sutartis - kai kurie specialistai turi itin daug įtakos vystant ir įgyvendinant projektus, o įgytos žinios bei patirtys užtikrina ne tik aukštą darbuotojo kvalifikaciją, bet ir įmonės konkurencinį pranašumą. Dažniausiai nekonkuravimo susitarimais siekiama apriboti darbuotojų galimybes per tam tikrą laikotarpį po išėjimo iš įmonės prisijungti prie konkurentų arba pradėti konkuruojantį verslą.
Teisinių veiksmų imtis tenka, kai darbuotojas pažeidžia šias sąlygas ir galimai būtent dėl to nukenčia verslas, sumažėja jo išskirtinumas, konkurencingumas ir pan.
Neretai kilus ginčui, pavyzdžiui, darbuotojui atskleidus tam tikrą informaciją apie bendrovę arba perėjus dirbti į konkuruojančią įmonę, darbdaviai turi įveikti sunkiausius kelius tam, kad įpareigotų darbuotoją susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų arba atlyginti padarytą žalą.
Kitas panašus atvejis - konfidencialios informacijos, o taip pat ir komercinių paslapčių atskleidimo atvejai. Čia taip pat situacijų būna įvairių - nuo pasidalijimo partnerių kontaktais, konfidencialiomis sutarčių sąlygomis ar kita jautria informacija, kuri leidžia užtikrinti verslo stabilumą ar konkurencinį pranašumą.
Konfliktai kyla dėl labai paprastos priežasties - kai darbuotojas ar darbuotoja neteisėtai dalijasi šia informacija su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, konkurentais ar visuomene.
Kai kuriais atvejais verslams teisinių veiksmų prieš darbuotojus tenka imtis ir dėl apgadinto ar pasisavinto turto. Pasisavinimas apima neteisėtą bendrovės išteklių naudojimą arba vagystę - tai gali apimti fizinį ar skaitmeninį turtą ar tiesiog specialistams prieinamas lėšas.
Prie įmonės turto priskiriamas ne tik fizinis, bet ir intelektinis turtas. Jis, beje, verslams kartais yra brangesnis už fizinius daiktus, įmonės automobilius ar net biurus.
Puikus pavyzdys, situacijos, kai darbuotojai be leidimo naudoja įmonės patentuotą technologiją, prekių ženklu pažymėtą medžiagą arba dirbdami sukuria konkuruojančią intelektinę nuosavybę.
Apskritai, dažniausiai darbo santykius aiškintis bei savo verslo interesus ginti tenka tada, kai nesilaikoma darbo sutartyse nurodomų konkrečių pareigų, atsakomybių ir įdarbinimo sąlygų.
Jei nesate tikri, ar jūsų įmonė užtikrina atitiktį darbo teisei ir visa aktuali dokumentacija atspindi įmonės poreikius, verta pasikonsultuoti su šios srities teisininkais.
Iškėlus įmonei bankroto bylą, tuo metu įmonei vadovaujantis asmuo privalo perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui. Jei jis neįvykdo šios pareigos, bankroto administratorius gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ne tik esamam vadovui, bet ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės arba tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės.
Paskutinis vadovas bus laikomas pažeidusiu pareigą perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, o ankstesni vadovai bus traukiami atsakomybėn už netinkamą apskaitos dokumentų tvarkymą ir išsaugojimą arba privalomų finansinės atskaitomybės dokumentų neparengimą ir nepateikimą Juridinių asmenų registrui.
Teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad tokiu atveju bendrovės vadovų atsakomybė yra solidari. Tai reiškia, kad bankroto administratorius ieškinį dėl žalos gali reikšti abiems įmonės vadovams kartu arba bet kuriam iš jų.
Tokia atsakomybės forma yra taikoma ne tik, kai bendri, tarpusavyje suderinti vadovų veiksmai sukėlė žalą, pavyzdžiui, sąmoningas, tarpusavyje suderintas turto ir dokumentų neišsaugojimas ar turto pasisavinimas, ar „perkėlimas“ į kitą bendrovę, bet ir tada, kai vadovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus.
Bylose dėl dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratorius prašo priteisti įmonei padarytą žalą. Atkreipti dėmesį reikėtų į tai, kad tinkamai neperdavus dokumentų ir turto, neįmanoma nustatyti bankrutuojančios bendrovės turto masės, todėl nuostoliais paprastai laikoma įmonės turėto turto visuma.
Svarbu, kad turtu laikomas ne tik materialus turtas, bet taip pat ir debetinės skolos, todėl bankroto administratoriaus pareikšto reikalavimo suma gali būti ženkli.
Buvę vadovai gali sumažinti iš jų norimą priteisti žalos dydį, įrodę, kad žala nėra bendra, t. y. kad jų veiksmai lemia tik dalį žalos. Pavyzdžiui, kai dalis dokumentų ir turto, kurių negalima rasti įmonėje, buvo perduoti naujam vadovui.
Tinkamas dokumentų ir turto perdavimas yra tuomet, kai jis atliekamas būtent atsistatydinimo iš pareigų momentu.
Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai buvusio ir naujai paskirto vadovo pasirašytas dokumentų ir turto perdavimo aktas, tiksliai neidentifikuojantis perduodamų objektų, yra laikomas tinkamu dokumentų ir turto perdavimu.
Vis dėlto, teismų praktika formuoja ir ženkliai griežtesnes taisykles, kuriose aiškiai įtvirtinamas reikalavimas dokumentus ir turtą perduoti taip, jog būtų galima nustatyti bendrovės turto dydį bei identifikuoti perduodamus dokumentus.
Pavyzdžiui, vienos įmonės akcininkas ir vadovas, pardavęs akcijas, su nauju akcininku ir būsimu įmonės vadovu pasirašė dokumentų ir turto perdavimo aktą. Šis aktas nebuvo pripažintas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog visi įmonės dokumentai ir turtas naujam vadovui buvo perduoti tinkamai.
Todėl yra rekomenduojama įmonės vadovui atsistatydinimo momentu su nauju vadovu pasirašyti detalų dokumentų ir turto perdavimo aktą, iš kurio būtų galima identifikuoti perduodamą turtą ir dokumentus. Be to, papildomai parengti įmonės turto balansą. Nors šių dokumentų parengimas reikalauja daug laiko sąnaudų, tačiau šis veiksmas turėtų padėti išvengti nemalonumų ateityje.
Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia įsiminti:
- Sukčiavimas PVM srityje yra nusikaltimas, susijęs su neteisingų duomenų pateikimu VMI.
- Turto pasisavinimas yra neteisėtas svetimo turto pavertimas savu.
- Antstoliai turi griežtai laikytis įstatymų vykdydami skolų išieškojimą.
- Skolininkai turi žinoti savo teises ir pareigas.
- Įmonės vadovai turi tinkamai perduoti dokumentus ir turtą atsistatydinimo momentu.
Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Jei turite teisinių klausimų, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.
Sukčiavimo tyrimo procesas
tags: #imones #turto #pasisavinimas