Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra įmonės nuosavas kapitalas, kokia jo sudėtis ir kokie yra pagrindiniai apskaitos principai. Taip pat panagrinėsime, kaip analizuoti balansą ir kokie rodikliai yra svarbūs vertinant įmonės finansinę būklę.
Kas yra nuosavas kapitalas?
Nuosavas kapitalas - tai įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Kitaip tariant, tai yra skirtumas tarp įmonės turimo turto ir skolų. Nuosavas kapitalas atspindi įmonės savininkų investicijas ir sukauptą pelną.
Pagrindiniai balanso elementai
Įmonės balansas yra viena iš pagrindinių finansinių ataskaitų, parodanti įmonės finansinę būklę tam tikru momentu. Balanse pateikiama informacija apie įmonės turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą. Ši informacija yra svarbi vertinant įmonės finansinį patikimumą ir bendradarbiavimo riziką.
Turtas
Turtas - tai išteklius, atsiradęs įmonei veikiant. Turtas naudojamas paslaugoms teikti arba prekėms gaminti, kurias pardavus tikimasi gauti daugiau pinigų, negu buvo išleista. Turtas gali būti materialus (pvz., pastatai, įrenginiai) arba nematerialus (pvz., patentai, prekiniai ženklai).
Trumpalaikis turtas
Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurį tikimasi realizuoti arba sunaudoti per vienerius metus nuo balanso datos arba per vieną įprastinį įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikiam turtui priskiriamos atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai.
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ilgiau nei metus. Ilgalaikiam turtui priskiriami pastatai, žemė, gamyklos įrenginiai, kompiuterinė technika ir kitas turtas, kuris nepriskiriamas trumpalaikiam turtui.
Įsipareigojimai
Įsipareigojimai - tai įmonės skolos. Įsipareigojimai gali būti esamieji ir būsimieji. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esamieji įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą.
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai - tai įsipareigojimai, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikiai įsipareigojimai - tai įsipareigojimai, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas - tai įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Nuosavas kapitalas susideda iš:
- Apmokėto įstatinio kapitalo
- Akcijų priedų
- Rezervų (perkainojimo, privalomojo, rezervo savoms akcijoms įsigyti bei kitų rezervų)
- Nepaskirstytojo pelno (nuostolių)
Balanso sudarymo principai
Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir parodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje.
Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką.
Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka.
Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir įvykius didžiausias dėmesys kreipiamas į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus.
Balanso analizė
Analizuojant balansą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų:
- Fizinio turto nuvertėjimas: Fizinis turtas (išskyrus nekilnojamąjį) nuolat nuvertėja. Kompanija įvertina įrangos naudingo tarnavimo laiką ir palaipsniui apskaitoje nurodo sumažėjusią fizinio turto vertę.
- Nekilnojamojo turto vertė: Dėl skaičiuojamo nusidėvėjimo tikroji nekilnojamojo turto vertė gali skirtis nuo nurodytos apskaitoje. Realybėje nekilnojamojo turto vertė gali būti didesnė, nei nurodyta balanse.
- Nematerialus turtas: Nematerialų turtą reikėtų vertinti atsargiai, kadangi įmonei bankrutavus nei programinė įranga, nei licencijos, nei prestižas nebus parduotas.
Nuosavo kapitalo apskaitos pokyčiai
Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujieji Verslo apskaitos standartai, kurie nustato, kaip turi būti registruojamos apskaitoje ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su nuosavo kapitalo suformavimu, padidinimu, sumažinimu ar sudėties pasikeitimu. Taip pat pakeistas bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykio reikalavimas - bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo.
Nuosavo kapitalo sudėtis pagal naująjį LR akcinių bendrovių įstatymą bei pagal 8-ąjį Verslo apskaitos standartą
Pažymėtina, kad nuosavam bendrovės kapitalui priskiriamas ne visas įstatinis kapitalas, o tik apmokėtoji jo dalis. Taip pat pagal naująsias nuostatas dotacijos, negrąžintinos subsidijos bei atidėtosios išlaidos nebepriskiriamos bendrovės nuosavam kapitalui.
Taigi nuosavo kapitalo apskaita apima kapitalo (apmokėtos įstatinio kapitalo dalies, akcijų priedų), rezervų (perkainojimo, privalomojo, rezervo savoms akcijoms įsigyti bei kitų rezervų) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) apskaitą.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.
Akcijų priedai atsiranda, kai akcijų emisijos (išleidimo, pardavimo) kaina yra didesnė už akcijų nominaliąją vertę. Skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir tų pačių akcijų emisijos kainos vadinamas akcijų nominaliosios vertės perviršiu ir apskaitoje registruojamas sąskaitoje Nr. 303 “Akcijų priedai”.
Bendrovė turi teisę įsigyti savas akcijas įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tikslu yra išskiriama sąskaita Nr. 304 “Savos akcijos (-)”, kuri yra kontrarinė “Įstatinio pasirašyto kapitalo” sąskaitai.
Įstatinio kapitalo didinimas
Įstatinio kapitalo didinimas yra vienas iš svarbiausių nuosavo kapitalo formavimo klausimų. Bendrovė gali didinti įstatinį kapitalą:
- padidinant išleistų akcijų nominalią vertę;
- išleidžiant naujas akcijas.
Didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina).