Pavasaris - bene gražiausias metų laikas, kada sužaliuoja medžiai ir pražysta gėlės. Kai vieni nekantriai laukia šilumos, kuomet pagaliau sužaliuos medžiai ir pražys pirmosios gėlės, kitų pavasaris visai nedžiugina. Pavasarį nemažai žmonių kenčia nemalonius simptomus - galvos skausmą, čiaudulį, gomurio perštėjimą, nuolat šluostosi varvančią paraudusią nosį, ašarojančias akis.
Tai šienligės, dar vadinamos polinoze, požymiai. Šienligė arba polinozė - dar vadinama šieno sloga, šieno karštlige, pavasario - vasaros sloga. Tai alerginė liga, kuri atsiranda dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes ir pasireiškia ūmiu akių, nosies, viršutinių kvėpavimo takų ir kt. gleivinių pakenkimu.
Ši liga kartojasi kasmet ir dažniausiai prasideda tuo pačiu metu, pradėjus žydėti augalams. Jeigu vasara lietinga ir šilta, ligos požymiai esti neryškūs arba galima ir visai nesirgti.
Alergija - seniai žinoma liga, ir jau ūsų senoliai žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Dažniausiai sezonines alergijas sukelia ore esančios žiedadulkės, kurias kaip labai smulkią pudrą ore paskleidžia medžiai, žolės ir krūmai.
Alergijos Sukėlėjai ir Žydėjimo Laikotarpiai
Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia motiejukų, šunažolių, eraičinų, javų ir kiečių žiedadulkės, lazdynų, alksnių ir beržų žirginiai bei gluosnių „kačiukai“.
Lietuvoje intensyviausio žydėjimo laikotarpiai yra šie:
- medžių - gegužė,
- žolių - birželis,
- piktžolių - rugpjūtis.
Polinoze pradedama sirgti žiedadulkėms pasklidus aplinkos ore. Kuo daugiau žiedadulkių, tuo ryškesni ir sunkesni ligos požymiai. Jeigu pavasaris ankstyvas, staiga sušyla oras ir sužaliuoja gamta, polinoze susergama anksčiau nei įprasta.
Kadangi medžiai, krūmai ne tik skirtingose šalies vietovėse, bet ir tame pačiame mieste žydėti pradeda skirtingu metu, ligos protrūkį prognozuoti beveik neįmanoma.
Žinoma, kad beržų, alksnių, lazdynų žiedadulkėms alergiškų žmonių organizmas gali netoleruoti kaulavaisių, citrusinių vaisių, obuolių, kivių, salierų, petražolių, morkų, bulvių, pomidorų, braškių, visų rūšių, išskyrus žemės, riešutų. Suvalgius net nedidelį šių produktų kiekį, gali patinti lūpos, perštėti gomurį, niežėti burnos gleivinę, atsirasti pūslelių.
Tiriant žiedadulkių spektrą, aplinkos ore išskirti trys pikai, kurie skiriasi savo rūšimi ir koncentracija:
- Pavasario žiedadulkių pikas yra balandžio 1-gegužės 30 d. Vyrauja medžių žiedadulkės: beržo, ievos, tuopos, alksnio, klevo, uosio.
- Vasaros pikas - nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Šiuo metu ypač daug varpinių žolių žiedadulkių: šunažolės, motiejuko, miglės, varpučio, mažiau - gysločio.
Kryžminės Alerginės Reakcijos
Stebima, kad 70 - 90 proc. alergiškų žiedadulkėms žmonių pasireiškia padidėjęs jautrumas augaliniam maistui - daržovėms, įvairiems žalumynams, vaisiams ir riešutams.
Žolinė ir Alergijos
Žolinės puokštėje tradiciškai sugula šiuo laikotarpiu žaliuojantys ir žydintys augalai, kaip ramunėlės, rūtos, kraujažolės ir kiti. Tačiau alergiški žmonės po žolynus braidyti turėtų atsargiai - kai kurie į Žolinės puokštę rišami augalai gali sukelti kontaktinį dermatitą.Alergiškiems žmonėms reikėtų vengti tokių šiuo metu žydinčių lauko gėlių kaip ramunėlės, kraujažolės, rykštenės, medetkos, taip pat rūtų, kurios jautresnę odą greitai nudegina - atsiranda pūslelės, gali pakisti odos pigmentacija. Į Žolinės puokštę tradiciškai gali būti rišamos ir derlių simbolizuojančios daržovės, tačiau alergiškiems žmonėms reikėtų vengti prisilietimo prie petražolių ir morkų lapų.
Augaluose esančios toksinės medžiagos dažniausiai sukelia vietinę odos reakciją - alerginį kontaktinį dermatitą.
Peršalimas ar alergija? Štai kaip atskirti
Simptomai
Aktyvus augalų žydėjimas taip pat gali pabloginti astma sergančių žmonių savijautą, gali padažnėti dusulio ir kosulio priepuoliai.
Dažniausi šienligės simptomai:
- Nosies paburkimas
- Pasunkėjęs kvėpavimas per nosį
- Čiaudulys
- Vandeninga sloga
- Akių niežėjimas
Kiti galimi simptomai:
- Galvos skausmas
- Gomurio perštėjimas
Negydoma alergija gali sukelti sinusitą, konjunktyvitą ar bronchinę astmą. Kai kuriems pacientams alerginės reakcijos gali pasireikšti ir daug sunkesnėmis formomis: dusuliu, padažnėjusiu širdies plakimu, sąmonės netekimu, kartais įvyksta net ir klinikinė mirtis. Todėl sunerimus dėl sveikatos būklės visada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Diagnostika
Jeigu alergijos simptomai pasireiškė pirmą kartą, svarbu nustatyti diagnozę ir išsiaiškinti „kaltą“ alergeną. Pacientas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips jį specialisto konsultacijai. Atlikus alergologinius tyrimus, bus paskirtas gydymas.
Alerginio rinito ir peršalimo slogos simptomai labai panašūs. Alerginis rinitui būdingas pasikartojantis čiaudulys, nosies niežulys. Alergija gali paūmėti būnant lauke, kur yra žydinčių augalų, o grįžus namo alerginės slogos požymiai gali palengvėti ar net išnykti.
Siekiant išaiškinti ligą ieškoma alergenų. Jie dažniausiai nustatomi „Prick“ metodu: ant paciento rankos užlašinama alergenų ir pagal reakciją paaiškėja, kam žmogus jautrus.
Šis paprastas, greitas metodas padeda nustatyti alergiją žiedadulkėms, grybeliams. Jei kyla abejonių, atliekamas kraujo tyrimas, kuriuo nustatomi specifiniai imunoglobulino E klasės antikūnai. Šis tyrimas yra tikslesnis, atsakymą gauname dešimtims alergenų, tačiau jis gana brangus, todėl dažniausiai naudojamas „Prick“ metodas.
Gydymas
Svarbiausia šienligės prevencija - tai žiedadulkių vengimas ar bent jau maksimalus jų sumažinimas aplinkoje. Žiedadulkėms alergiškas žmogus blogiau jaučiasi saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną, kai žiedadulkių koncentracija ore būna didžiausia.
Daugeliu atveju alergeno vengimas nėra pakankama gydymo priemonė. Jus gydantis gydytojas gali paskirti vaistų, kurie blokuoja histamino, leukotrienų receptorius, slopina alergeno sukeltą uždegimą. Tokiu būdu jie sumažina ar panaikina ligos simptomus.
Šie vaistai vadinami simptominiais, bet, deja, nepašalina alerginės ligos priežasties. Jie vartojami, kai atsiranda simptomų ir (ar) nuolatinei ligos kontrolei palaikyti.
Geriausia kreiptis į gydytoją alergologą vėlyvą rudenį, praėjus žydėjimo sezonui. Jis nustatys augalus - kaltininkus ir paskirs sezoninį gydymą ligą sukėlusiais alergenais. Gydymas užtrunka visą žiemą. Kartojamas kelis metus paeiliui.
Klaipėdos apskrities ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjo teigimu, žinomi trys būdai išvengti pavasarinės alergijos:
- Kadangi skirtingose vietovėse augalai pradeda žydėti skirtingu metu, galima kelioms savaitėms išvykti iš uostamiesčio.
- Gydymas alergenais, imunoterapija, brangus ir nepatogus, ilgai trunkantis savijautos gerinimo metodas.
- Polinozė vargintų mažiau, jeigu alergiškas žmogus neitų iš namų iki maždaug vidudienio, nes daugiausiai smulkių žiedadulkių ore sklando nuo 5 iki 10 val. Vėdinant kambarius, langus geriau užkabinti drėgnu audeklu. Važiuojant automobiliu nepatartina atidaryti langų. Grįžus iš lauko, reikėtų pakeisti viršutinius drabužius ir nusiprausti po dušu. Geriausia vengti vaistažolių kremų, augalinės kilmės kosmetikos.
Pasak gydytojos alergologės Algirdos Krisiukėnienės, pavasarį pasireiškiantis rinitas - alerginės kilmės nosies ir akių gleivinės uždegimas. Gydytojos alergologės teigimu, negydomas rinitas didina riziką susirgti astma. Anot jos, atsiradus pirmiesiems simptomams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, atlikti visus reikalingus tyrimus, kurie padės nustatyti ne tik diagnozę, bet ir išsiaiškinti, kokioms žiedadulkėms žmogus yra alergiškas. Tuomet bus paskirtas tinkamas gydymas vaistais, malšinančiais alergijos požymius ir gleivinės uždegimą. Taip pat rekomenduotos priemonės, padedančios išvengti kontakto su simptomus lemiančiais alergenais.
Medikų teigimu, pavasarinių alergijų periodui derėtų pradėti ruoštis iš anksto. Dešimt dienų prieš pražystant augalams jau reikia pradėti vartoti tabletes, daryti inhaliacijas ar vartoti kitus vaistus.
Pasak gydytojų alergologų, kaip gydant bet kurią alerginę ligą, svarbiausia nustatyti ligą sukėlusius alergenus, o tai gali padaryti tik alergologinius tyrimus atlikęs gydytojas. Nustačius alergeną, svarbu jo vengti ar kuo mažiau su juo kontaktuoti. Jei alergeno išvengti nepavyksta, atsižvelgiant į alerginės slogos sunkumą, skiriamas medikamentinis gydymas. Gydytojas alergologas pagal alerginės slogos požymių eigą ir sunkumo laipsnį parenka tinkamiausią vaistą.
Vienas iš tokių yra antros kartos antihistamininis vaistas yra loratidinas, vaistinėse parduodamas Claritine pavadinimu. Šis preparatas yra saugus ir patogus vartoti, nes nemigdo, netrukdo sukaupti dėmesio ar vairuoti automobilį, jei vartojamas nurodytomis dozėmis. Alergiją slopinantis poveikis pasireiškia jau po 15 min., alergijos simptomai veiksmingai ir saugiai mažinami visą parą. Vaistas parduodamas vaistinėse be recepto, gali būti 10 arba 30 tablečių pakuotėje.
Kaip Sau Padėti?
- Žiedadulkių blokavimas - apsauginis tinklelis neįleidžia žiedadulkių į kambarį. Šis naujausias išradimas su lipnia juosta blokuoja 87 procentus mažiausių žiedadulkių, ir žymiai daugiau stambių žiedadulkių. Šis žiedadulkių tinklelis pagamintas iš specialaus, orą ir šviesą praleidžiančio audinio.
- Namų įrengimas - kilimai ir kiliminiai takeliai yra tikri žiedadulkių spąstai. Geriau reikėtų įrengti medines grindis, iškloti parketą, kamštinę ar vinilinę dangą. Nuolatinis valymas drėgnu skuduru taip pat sumažina žiedadulkių kiekį. Taip pat vietoje baldų, aptrauktų gobelenu, geriau tinka mediniai ir odiniai baldai. Vietoje užuolaidų kabinkite žaliuzes, kurias galima nuvalyti drėgnu skuduru.
- Minimalizmas - lentynose, kuriose gausu įvairių niekučių, kaupiasi dulkės, ir žinoma, žiedadulkės.
- Skalbimas - nedžiovinkite skalbinių lauke.
- Plaukai - daug žiedadulkių kaupiasi plaukuose.
- Drabužiai - žiedadulkės kaupiasi ant visų lauko drabužių. Drabužius keiskite kiekvieną dieną. Persirengdami, stenkitės, kad drabužiai neliestų veido.
- Patalynė - skalbti ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje.
Atsargumo priemonės:
- Venkite gausiai žydinčių vietovių, ypač saulėtą ir vėjuotą dieną.
- Stiprinkite imunitetą. Kuo stipresnė žmogaus imuninė sistema, tuo lengviau įveikiami negalavimai.
- Paūmėjus alergijai, rekomenduojama vengti pervargimo, nemigos, įtampos ir streso, nenatūralaus ir sunkiai virškinamo maisto.
- Vėdinkite namų, biuro patalpas, automobilį ne praverdami langus, o naudodami kondicionierių.
- Grindis ir baldus valykite drėgnuoju būdu. Kasdien išsiurbkite kilimus, dažnai keiskite patalynę.
- Skalbinius džiovinkite uždaroje patalpoje, nes lauke jie kaups žiedadulkes, pelėsius, dulkes ir kitus alergenus.
- Dažniau keiskite drabužius, plaukite plaukus, nes ant jų taip pat lieka žiedadulkių.
- Dažniau plaukite rankas.
- Nešiokite akinius. Jie apsaugos akis ne tik nuo žiedadulkių, bet ir nuo ultravioletinių spindulių spindulių poveikio. Dirbtinės ašaros ar akių lašai padės išplauti alergenus iš akių.
- Nenaudokite kosmetikos priemonių, kuriose yra augalinės kilmės komponentų.
- Į lauką eikite nevėjuotą dieną po lietaus, geriausia - antroje dienos pusėje.
- Apsisaugoti nuo žiedadulkių padės ir tam tikros priemonės, pavyzdžiui, medicininės kaukės.
- Šienligės sezono metu vartokite daugiau vitamino C. Jis mažina histamino, sukeliančio alergines reakcijas, lygį kraujyje.
- Jeigu vartojate vaistus nuo alergijos, griežtai laikykitės rekomendacijų. Jeigu vaistai nelabai veiksmingi, pasitarkite su gydytoju.
Jei kelerius metus iš eilės beveik tuo pačiu metu tokie požymiai kartojasi, reikia susirūpinti ir išsitirti, ar tai nėra šienligė.
Pavasarį visuomet norime vis dažniau išeiti pasivaikščioti į parkus ar miškus, tačiau sugrįžus iš jų kyla pavojus žiedadulkes paskleisti po namus. Todėl tik sugrįžus iš pasivaikščiojimų svarbu lauke dėvėtus drabužius nusirengti, pavyzdžiui, koridoriuje, tuomet kruopščiai nusiprausti visą kūną bei plaukus. Taip pat labai svarbu vandeniu nuplauti akis bei išskalauti burnos ir nosies ertmes. Skalaujant burną ir nosį vandenyje galima ištirpinti žiupsnelį druskos arba šias ertmes skalauti jūros druskos vandeniu
Jei prieš 10-15 metų alerginis rinitas buvo paauglių ir suaugusiųjų problema, tai šiandien alerginio rinito diagnozė neretai nustatoma net ir vaikams iki 1 metų, jau nekalbant apie ikimokyklinukus. Todėl pavasarį daugėja pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją dėl alergijos simptomų.
Natūralios Priemonės Šienligei Įveikti
Šienligei sergantys žmonės turi žinoti, kad sunkiausios saulėtos ir vėjuotos dienos, kai ore sklando itin daug žiedadulkių. Jei įmanoma, tokiomis dienomis derėtų nebūti gamtoje.
- Dilgėlės. Šiuolaikinių tyrimų duomenimis, dilgėlės gali palengvinti šienligės simptomus. Rekomenduojama gerti dilgėlių arbatą.
- Svogūnai. Manoma, kad cheminė medžiaga - kvercitinas - padeda išvengti sezoninės alergijos.
- Ežiuolės. Ežiuolės preparatai aktyvina T limfocitų cirkuliavimą kraujyje, o tai užtikrina gerą imuninį atsaką, kuris susijęs su alergijomis.
- Raudonieji dobilai. Šie augalai slopina astmos priepuolius, kuriuos dažnai išprovokuoja alergija. Patariama gerti raudonųjų dobilų arbatą.
- Melisos ir ramunėlės. Sergantiesiems šienlige rekomenduojama kasdien išgerti 2-3 stiklines melisų arba ramunėlių arbatos.
- Rugiagėlės. Jeigu alergija vargina akis, rekomenduojama įsilašinti rugiagėlių žiedų antpilo. Šaukštą rugiagėlių žiedų užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, uždengti, palikti valandai pastovėti, tada nukošti.
- Žalioji arbata. Ašarojančias akis ryte ir vakare patariama praplauti atvėsinta žaliąja arbata, pasaldinta medumi.
- Šalpusniai. Sergantiesiems alergija patariama miegoti ant pagalvės, prikimštos ankstyvųjų šalpusnių lapų.
- Gabalėlis ledo. Jei sudirginus žiedadulkėms pradėjote čiaudėti, į burną įsidėkite gabalėlį ledo ir lėtai sučiulpkite - čiaudulys kaipmat praeis.
Būsimų Mažylių Apsauga Nuo Alergijos
Būsimą mažylį saugoti nuo alergijos reikia dar jam negimus. Nėščioji, ypač jei pati alergiška ar šeimoje yra ar buvo alergiškų ligonių, privalo kuo mažiau valgyti citrusinių vaisių, riešutų, medaus, karvės pieno. Gimus kūdikiui, nuo alergijos reikia saugotis abiems. Stengtis, kuo ilgiau maitinti krūtimi - ne trumpiau kaip 6 mėn. Ligos profilaktikai labai svarbu išgydyti lėtinius infekcinius židinius, sanuoti dantis, nes mikrobiniai alergenai įjautrina organizmą ir jis tampa laidesnis žiedadulkėms.