Lietuva pasižymi didele biologine įvairove, todėl daugiau kaip 18 procentų visos šalies teritorijos yra saugomos teritorijos. Tai apima nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius ir rezervatus. Be nacionalinės svarbos saugomų teritorijų, Lietuvoje taip pat yra teritorijų, saugomų Europos Sąjungos mastu, priklausančių "Natura 2000" tinklui.
Pokyčių ir ateities scenarijų nustatymas ir analizė saugomose teritorijose
"Natura 2000" tinklas Lietuvoje
"Natura 2000" - tai vieningas Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklas, vienijantis 27 ES šalis. Pagrindinis šio ekologinio tinklo tikslas - išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas. Lietuvoje šiuo metu yra patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija. Bendrai jos užima apie 13 proc. šalies teritorijos.
Svarbu žinoti: "Natura 2000" teritorijos statusas dažniausiai neįpareigoja nutraukti visą joje vykdomą ekonominę, ūkinę ar kitą veiklą. Pasitaiko atvejų, kuomet žmogiškąją veiklą šiose teritorijose reikia labiau koordinuoti, tačiau dažnai šios teritorijos kaip tik reikalauja papildomos žmogaus priežiūros, kad būtų užtikrinami tam tikri gamtiniai procesai. Pavyzdžiui, siekiant išsaugoti natūralias pievas, reikia jas reguliariai šienauti arba ganyti gyvulius.
Kompensacijos už veiklos apribojimus
Sklypų savininkams verta žinoti, kad už veiklos apribojimų sukeltus pajamų praradimus arba atliktus naudingus biologinės įvairovės apsaugos darbus "Natura 2000" teritorijose yra skiriamos papildomos kompensacijos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšų.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS)
Nekilnojamojo turto registre (NTR) registruojamos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pareigą pateikti informaciją ir duomenis apie SŽNS turi įstaigos ar institucijos, dėl kurių vykdomos ūkinės ar kitokios veiklos, atsiranda minėtos sąlygos, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų savininkai.
Registrų centras į REGIA žemėlapį perkėlė visą gautą informaciją apie SŽNS, o nuo šiol pažymėjus konkrečią teritoriją galima sužinoti, kokie konkretūs ribojimai, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, yra taikomi. 2020 m. įsigaliojęs naujas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato visas taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos taikomos. Tai ypač svarbu sklandžiam ir skaidriam teritorijų vystymui, ilgalaikei ir darniai ūkio plėtrai, investicijų pritraukimui.
REGIA žemėlapis
REGIA žemėlapis pasiekiamas adresu www.regia.lt. Informaciją apie SŽNS ir dėl to taikomus veiklos ribojimus galima sužinoti žemėlapio meniu pasirinkus sluoksnį "Specialiosios žemės naudojimo sąlygos". Skirtingos SŽNS žemėlapyje žymimos skirtingais sutartiniais ženklais, kurie pateikiami prie kiekvieno sluoksnio turinio skiltyje.
Registrų centro sukurtas atvirųjų duomenų, sprendimų ir viešųjų paslaugų žemėlapis REGIA yra patogus įrankis, sukurtas specialiai savivaldybėms - jų gyventojams, tarnautojams bei jose veikiančiam verslui. Klientams aktualiausia REGIA skelbiama informacija siejama su nekilnojamuoju turtu ir čia pateikiamais tiksliais Registrų centro duomenimis: žemės sklypų ribos, NT verčių zonos, vidutinės ir mokestinės rinkos vertės, Adresų registro objektų informacija.
Svarbu žinoti
"Informaciją apie sklype taikomus veiklos ribojimus teoriškai turėtų žinoti kiekvienas sklypo savininkas ar naudotojas, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių šie ribojimai yra neįvertinami ar ignoruojami ir tuomet tai gali sukelti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, yra atvejų, kai Nekilnojamojo turto registre negalime įregistruoti jau pastatyto nesudėtingo statinio vien dėl to, kad jis patenka į elektros tinklų apsaugos zoną. Šios situacijos būtų galima išvengti jei statytojas ar sklypo savininkas būtų iš anksto pasidomėjęs taikomais ribojimais", - teigia specialistai.
Kelių apsaugos zonos
Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona - adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.
Kaip kreiptis dėl kompensacijos?
Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“, Kauno g. 14, Vilnius, tel. +370 5 232 9600, el. paštas [email protected], interneto svetainė www.vialietuva.lt.
Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre. Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona prie magistralinių kelių yra 70 m, prie krašto kelių - 50 m, prie rajoninių kelių - 20 m.
Atkreipiame dėmesį, kad šis pranešimas yra informacinio pobūdžio, jokie nauji apribojimai nėra taikomi.
Teisė į kompensaciją
Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.
Svarbu: Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais. Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas.