Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra įmonės turtas ir nuosavybė, kokios jų formos egzistuoja, kaip jos apskaitomos ir kokią reikšmę turi įmonės kapitalo struktūrai. Taip pat paliesime kitas nuosavybės rūšis.
Įmonės Turtas ir Jo Apskaita
Apskaitoje apskaičiuojamas įmonės turtas ir nuosavybė bei nurodoma, kam konkrečiai visa tai priklauso, nes bet koks turtas privalo turėti savininką. Turtas parodo, kuo įmonė disponuoja. Apskaitoje negali egzistuoti turtas be nuosavybės arba nuosavybė be turto. Visas įmonei priklausantis turtas yra investuotas pačių įmonės savininkų, pasiskolintas arba uždirbtas naudojantis disponuojamu įmonės turtu.
Įmonės balansas - tai įmonės finansinės padėties nuotrauka tam tikrai datai. Žvelgdami vien į įmonės balansą galime apibūdinti jos mokumą bei likvidumą, kapitalo struktūrą, finansinio sverto lygį, apyvartinio kapitalo rodiklius. Konkretaus balanso detalumas bei jo eilučių pavadinimas gali skirtis, tačiau dažniausiai balansą sudaro šie elementai:
- Trumpalaikis finansinis turtas - tai likvidžiausias įmonės turtas: grynieji pinigai ir jų ekvivalentai, turimi indėliai, investicijos į pinigų rinkos vertybinius popierius.
- Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai įvairios įmonės medžiagų atsargos, pradėta bet nebaigta produkcija, kaip ir pardavimui laikomos prekės.
- Ilgalaikis materialusis turtas - tai pagrindinė turto grupė daugumoje įmonių.
Priklausomybė tarp turto ir nuosavybės yra išreiškiama pagrindine apskaitos lygybe:
Turtas = Nuosavybė
Skolintas Turtas
Be į įmonę investuoto turto, įmonė laikinai gali disponuoti pasiskolintu turtu, kuris turės būti grąžintas savininkams. Skolintas turtas kitu terminu vadinamas - skolintojų nuosavybe.
Dažnai skolintojų nuosavybė suprantama kaip skolintas materialusis turtas arba kitaip - pinigai (pavyzdžiui, skola bankui). Skolos gali būti grąžinamos ne tik pinigais. Grąžinama skola gali būti įsipareigojant teikti paslaugas tam tikrą laiką arba įsispareigojant išnuomoti tam tikras patalpas, suteikti kitokios pridėtinės vertės įsipareigojant teikti tam tikras paslaugas.
Nuosavybės Skirstymas Apskaitoje
Taigi, nuosavybė apskaitoje skirstoma į skolintojų bei savininkų nuosavybes. Galime papildyti aukščiau minėtą apskaitos lygybę:
Turtas = Skolintojo Nuosavybė (Skolintas Turtas) + Savininko Nuosavybė (Investuotas, Uždirbtas Įmonės Turtas)
Lygybė tarp įmonės disponuojamo turto ir savininkų bei skolintojų nuosavybės - apskaitinė lygybė.
Iš viso įmonės turto atimdami pasiskolintą turtą gauname įmonės savininkų nuosavybę - tai, kas jų buvo investuota į įmonę bei uždirbta. Apskaitoje savininkų nuosavybė apibūdinama kaip turtas, liekantis įmonei grąžinus skolas.
Kapitalo struktūros paaiškinimas
Apskaitoje privaloma fiksuoti visus aspektus, kurie keičia įmonės turto ar nuosavybės apimtį bei struktūrą. Kiekvienas ūkinis faktas, kuris susijęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, privalo būti registruojamas valstybės nustatyta tvarka. O turto ar nuosavybės pasikeitimai privalo atsispindėti metinėje finansinėje ataskaitoje. Nuosavybės pakitimų sumos sąskaitose fiksuojamos atvirkščiai, nei nustatyta turto sąskaitoms. Nuosavybės sąskaitų likutis - kreditinis.
Taigi, nuosavybė apskaitoje pirmiausia pagrindžia, iš kur įmonėje atsirado investuotas turtas ir kam jis priklauso.
Kapitalo Struktūra ir Jos Svarba
Įmonės kapitalo struktūra yra skolos ir nuosavybės derinys, kurį įmonė naudoja savo veiklai finansuoti bei augimui užtikrinti. Kitaip tariant, tai būdas, kuriuo įmonė finansuoja savo turtą, derindama skolą ir nuosavybę. Įmonės kapitalo struktūra yra svarbus veiksnys, lemiantis jos finansinę būklę ir našumą.
Verslo įmonėse priimamus finansavimo sprendimus nemaža dalimi lemia tai, kokio požiūrio laikosi jos savininkai, kokią įmonės ateities viziją jie mato, o tai, savo ruožtu, priklauso nuo to, kokie savininkai valdo įmonę.
Skolos ir Nuosavybės Kainos Balansas
Svarbu atsižvelgti į skolos ir nuosavybės kainą. Skolos kaina yra palūkanų norma, kurią įmonė turi sumokėti už savo skolą, o nuosavybės kaina yra grąža, kurią akcininkai tikisi gauti iš savo investicijų. Skolos ir nuosavybės sąnaudos turėtų būti subalansuotos, siekiant užtikrinti, kad įmonė galėtų efektyviai finansuoti savo veiklą ir augimą.
Rizikos Profilio Valdymas
Įmonės kapitalo struktūra taip pat turėtų būti valdoma taip, kad ji atitiktų įmonės rizikos profilį. Įmonės rizikos profilis nustatomas pagal skolos ir nuosavybės santykį jos kapitalo struktūroje. Manoma, kad įmonė, turinti aukštą skolos ir nuosavybės santykį, yra labiau rizikinga nei įmonė, kurios skolos ir nuosavybės santykis yra žemas.
Kapitalo Struktūros Tyrimai
Šio tyrimo tikslas - palyginti kapitalo struktūrą ir jos kitimo tendencijas skirtingos nuosavybės struktūros įmonių grupėse, ištirti nuosavybės struktūros poveikį Lietuvos listinguojamų įmonių kapitalo struktūrai. Šiam tyrimui atlikti yra pasirinktas dešimties metų laikotarpis nuo 2009 iki 2018 metų. Į tyrimą įtrauktos nefinansinės įmonės, listinguojamos Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje. Nuosavybės struktūra vertinta pagal nuosavybės koncentraciją ir pagal savininko identitetą.
Tyrimo Rezultatai
Pirmoje tyrimo dalyje atlikta skirtingos nuosavybės struktūros įmonių kapitalo struktūros palyginamoji analizė. Antrame tyrimo etape, siekiant nustatyti listinguojamų įmonių nuosavybės struktūros poveikį kapitalo struktūrai, atlikta regresinė analizė. Atliktas tyrimas parodė nemenkus kapitalo struktūros skirtumus Lietuvos listinguojamų įmonių skirtingos nuosavybės koncentracijos įmonių grupėse ir skirtingas kapitalo struktūros kitimo tendencijas atskirose įmonių grupėse: vidutinės nuosavybės koncentracijos įmonės stengiasi naudoti vis mažiau finansinių skolų, o taip pat mažinti skolinto kapitalo dalį kapitalo struktūroje, o mažos ir didelės nuosavybės koncentracijos įmonės linkusios vis daugiau skolintis.
Apibendrinus palyginamosios analizės rezultatus padaryta prielaida, kad Lietuvos listinguojamų įmonių įsiskolinimo lygio priklausomybė nuo nuosavybės koncentracijos yra U (parabolės) formos, t. y., kai įmonių nuosavybės koncentracija yra maža (mažesnė nei 25%) arba didelė (didesnė nei 50%), įmonės linkusios naudoti daugiau skolintų lėšų, o esant vidutinei nuosavybės koncentracijai (kai pirmas didžiausias akcininkas valdo nuo 25% iki 50% akcijų), stengiamasi mažinti įsiskolinimo lygį, o taip pat finansinių skolų lygį.
Atliktos regresinės analizės rezultatai šią prielaidą paneigė ir leido padaryti išvadą, kad tarp nuosavybės koncentracijos ir įmonių įsiskolinimo yra statistiškai reikšmingas neigiamas tiesinis ryšys, t.y. didėjanti Lietuvos listinguojamų įmonių nuosavybės koncentracija turi statistiškai reikšmingą neigiamą poveikį tiek bendrai skolinto kapitalo daliai kapitalo struktūroje, tiek finansinių skolų daliai kapitalo struktūroje.
Akcinių Bendrovių Įstatinis Kapitalas
Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnį:
Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.
Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje.
Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma - bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose privalo atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoti akcijas. Pirmiausia anuliuojamos bendrovės įgytos savos akcijos.
Jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų. Akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai skaičiui jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje.
Savininkų Nuosavybės Apskaita
Savininkų nuosavybei apskaityti skirtos to paties pavadinimo, kaip ir balanso skyriai A.I.-A.V., sąskaitų grupės Nr.30 - Nr. 34: Nr. 30 Kapitalas, Nr. 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis), Nr. 32 Perkainojimo rezervas, Nr. 33 Rezervai.
Šiuo metu akcinėse bendrovėse visą kapitalą sudaro akcinis kapitalas. Valstybei tenkanti kurios nors bendrovės dalis taip pat išreiškiama konkrečių akcijų, kurių savininkė yra valstybė, skaičiumi. Kokios nors ypatingos privilegijos šiai nuosavybės daliai neteikiamos.
Tačiau visada pravartu žinoti, kokia įmonės nuosavybės dalimi per atitinkamas vyriausybės institucijas disponuoja valstybė. Vien jau dėl to, kad kartais nuo šio veiksnio priklauso mokesčių dydis. Todėl valstybei priklausančią akcinio kapitalo dalį tikslinga registruoti sąskaitoje Nr. 300 Valstybinis kapitalas, atskirai nuo kitų akcininkų nuosavybės.
Sąskaitoje Nr. 301 registruojama visų kitų akcininkų, išskyrus valstybę, nuosavybė. Dažniausiai už akcijas apmokama pinigais. Sakykime, kad asmuo įsigijo 85 paprastąsias įmonės akcijas už bendrą 8500 Lt suma. Po šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijas įsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininku.
Tačiau neretai akcijas pasirašiusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui apmokėjimo už įsigytas akcijas terminas nukeliamas. Gali būti sutarta, kad pasirašant akcijas reikia įnešti 30% ar 70% visos pasirašytos sumos, o likusią dalį leidžiama įmokėti vėliau. Iki akcijų įsigijimo sutartyje numatyto apmokėti už šias akcijas termino, visa pasirašyta akcijų kaina laikoma dar nepareikalauta Įmokėti ir apskaitoma sąskaitoje Nr. 302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas (-) bei atspindima tokio pat pavadinimo balanso eilutėje. Tai kontrarinė kapitalo sąskaita, kurioje jos apskaitos objekto padidėjimai įrašomi į debetą, o sumažėjimai į kreditą.
Nuosavas kapitalas
Pats žodis 'kapitalas' yra labai plati sąvoka, ir konkretus jos supratimas gali skirtis nuo panaudojimo konteksto. Kapitalas - turi įvairių reikšmių, priklausomai nuo šios sąvokos pritaikymo srities. Iš esmės įmonės kapitalą galima skirstyti į du tipus (apyvartinį kapitalą taip pat laikant skolintu): į skolintą kapitalą bei nuosavą kapitalą.
Pavyzdžiui, įmonės kapitalu galima laikyti jos nuosavą kapitalą bei skolintą kapitalą, kas lygu įmonės ilgalaikiam turtui plius apyvartiniam kapitalui. Teoriškai visos minėtos turto rūšys priskirtinos kapitaliniam turtui (nors ne visos jos yra 'finansinis turtas').
Nuosavas kapitalas - tai įmonės kapitalas, kuris yra finansuojamas įmonės akcininkų. Žodis „nuosavas“ čia labiau tinka tais atvejais, kai įmonėje yra vienas akcininkas, ir jis įmonės turtą traktuoja panašiai kaip ir „savą“ turtą, tad tokiu atveju įmonės kapitalas jam yra nuosavas. Kitais atvejais, šis kapitalas yra nuosavas įmonės atžvilgiu. Nuosavas kapitalas (nuosavybė, įmonės buhalterinė vertė) yra vadinamas nuosavu todėl, kad norima pasakyti, jog jis nėra skolintas.
Nors nuosavo kapitalo dalių daug, tačiau pagrindinis principas labai paprastas: iš esmės tai yra akcininkų įnešti pinigai + uždirbtas pelnas.
Nuosavo kapitalo sudedamosios dalys:
- Įstatinis kapitalas
- Akcijų priedai
- Privalomasis rezervas: Pagal įstatymus (Lietuvoje) numatytas rezervas, lygus 1/10 daliai nuo įstatinio kapitalo
- Perkainojimo rezervas
- Rezervas savoms akcijoms įsigyti
- Nepaskirstytasis pelnas arba nepaskirstytieji nuostoliai: Dažnai (bent jau pelningoms įmonėms) tai būna pagrindinė nuosavo kapitalo dalis, į kurią paprastai papuola įmonės uždirbtas (per visą laikotarpį) ir akcininkams neišmokėtas bei rezervams nepriskirtas pelnas.
Subordinuotas kapitalas - tai kapitalo rūšis esanti tarp skolinto bei nuosavo kapitalo.