Įmonės darbuotojo apgyvendinimas administracinėse patalpose: teisiniai aspektai

Nekilnojamąjį turtą galima suskirstyti į dvi kategorijas: gyvenamasis ir komercinis nekilnojamasis turtas.

Šiame straipsnyje aptarsime komercinį nekilnojamąjį turtą ir jo sąsajas su gyvenamosios vietos deklaravimu.

Komercinio nekilnojamojo turto apibrėžimas ir paskirtis

Komercinis nekilnojamasis turtas - nekilnojamojo turto objektai, skirti komercinei veiklai vykdyti.

Mark Savicki, Capital Commercial nekilnojamojo turto brokeris, sako, kad „komercinio NT prigimtis - būdas investuoti ir gauti pajamų iš tokio turto. Taigi, visas nekilnojamasis turtas, generuojantis pajamas, gali būti vadinamas komerciniu”.

Komercinio nekilnojamojo turto objektai pagal savo paskirtį gali būti bendros paskirties patalpos (viešbučiai, barai, kavinės, restoranai ir pan.), prekybai skirti objektai (parduotuvės, prekybos ir pramogų centrai, prekyvietės ir kt.), biurų patalpos, pramonės objektai (pramonės įmonės, sandėliai, dirbtuvės), socialiniai (medicinos įstaigos, oro uostai, stadionai ir pan.).

Komercinės patalpos Vilniuje

„Įdomiausia tai, kad gyvenamasis nekilnojamasis turtas kai kuriais atvejais taip pat gali papulti į komercinio NT sąvoką, kai, pvz., investuotojas investuoja lėšas į didelį butų ar namų skaičių ir juos išnuomoja”, - teigia M.Savicki.

Šiandien įprasta matyti, kad naujai pastatytų gyvenamųjų pastatų pirmuosiuose aukštuose dažnai įrengiamos ir komercinės patalpos.

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ NT vystymo ir investicijų industrijos vyresnysis teisininkas Simas Paukštys komentuoja, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas žemės sklypus, pastatus bei juose esančias patalpas klasifikuoja pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, įprastai turinčią atitikti pastatų, kuriuose jos yra, paskirtį, o pastatų ar kitų statinių paskirtis - žemės sklypo, kuriame jie yra, paskirtį.

Komercinių Patalpų Apibrėžimas ir Paskirtis

„Tuo tarpu vienalyčio komercinių patalpų apibrėžimo nėra, mat negyvenamajai paskirčiai skirtų patalpų gali būti įvairių - viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų patalpos.

Kaip ir gyvenamosioms patalpoms, taip ir komercinio pobūdžio patalpoms statybos techniniai reglamentai nustato ir skirtingus reikalavimus pastatų mikroklimatui, išplanavimui, minimaliam natūralaus apšvietimo kiekiui ir kitokiems aspektams, kuriuos jos privalo atitikti tiek tokias patalpas įrengiant pirmą kartą, tiek keičiant jų paskirtį“, - sako S.

Dėl šios priežasties, svarstant galimybę keisti patalpų paskirtį, reikėtų įvertinti, kokiai paskirčiai patalpos buvo įrengtos ir kokiai planuojama naudoti.

Teisinis reglamentavimas numato, kad pastato paskirtis įprastai yra nustatoma pagal jame esančių patalpų paskirtį.

Tai reiškia, kad jeigu pastate yra tik vienos paskirties patalpos, pastato paskirtis taip pat tai atitiks, bet jeigu pastate yra dviejų ar daugiau skirtingų paskirčių patalpos - pastatas bus priskirtas tai paskirčiai, kurios suminis plotas yra didžiausias.

Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad gyvenamosios paskirties patalpos gali būti naudojamos tik poilsiui ir įprastam žmonių gyvenimui, vis dėlto teisės aktai leidžia tokiomis patalpomis plačiai naudotis ir ne pagal paskirtį - ne tik gyvenimui, bet ir ekonominei veiklai vykdyti.

Nepakeitus patalpų paskirties iš gyvenamosios į komercinę, pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą galima vykdyti tokias veiklas kaip, pavyzdžiui, kompiuterių programavimas, konsultacinė, draudimo, teisinė, architektūros, fotografavimo veikla, ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, pradinis bei bendrasis vidurinis ugdymas, meninė kūryba bei kitos.

„Kadangi teisės aktai numato baigtinį veiklų sąrašą, prieš pradedant naudoti butą ne gyvenimui, o ekonominei veiklai vykdyti, būtina pasitikrinti, ar planuojama vykdyti veikla patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, ar visgi reikia keisti buto paskirtį iš gyvenamosios į kitą.

To neatlikus, Statybos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę“, - pažymi S.

Automobilių stovėjimo vietų poreikį nustato statybos techniniai reglamentai.

Bendrieji reikalavimai nustato, kad daugiabučiuose ar gyvenamuosiuose pastatuose turi būti įrengta viena automobilio stovėjimo vieta vienam butui.

Negyvenamosios paskirties patalpoms numatomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, jis gali būti skirtingas ir priklausys nuo konkrečios patalpų paskirties.

Pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvių patalpoms keliamas reikalavimas numatyti vieną vietą 20 kv. m prekybos salės, administracinės paskirties patalpoms - vieną vietą 25 kv. m.

Statant naują pastatą, jį pertvarkant ar keičiant jau pastatytame pastate esančių patalpų paskirtį turi būti atsižvelgta į nustatytą minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių ir ar numatytas jų skaičius yra pakankamas.

Kai automobilių stovėjimo vietos nėra parduotos konkretiems patalpų savininkams ir automobilių stovėjimas yra numatytas bendroje aikštelėje, reikėtų nepamiršti, kad komercinių patalpų savininkai yra lygiaverčiai tokios aikštelės naudotojai.

Automobilių stovėjimo vietų reikalavimai pagal STR 2.06.04:2014

Pajamos iš komercinio nekilnojamojo turto

Paprastai komercinis nekilnojamasis turtas yra perkamas investicijai, t.y. siekiant uždirbti pajamų.

O jas uždirbti galima trimis būdais:

• Nuomojant įsigytą objektą;
• Įsigytą objektą perparduodant;
• Naudojant nekilnojamojo turto objektą savo komercinei veiklai vykdyti.

Anot su komerciniu turtu dirbančio specialisto M.Savicki, populiariausias ir paprasčiausias būdas gauti pajamų iš komercinio nekilnojamojo turto - tokį turtą išnuomoti.

Tam tinka verslo centrai, prekybos centrai, administracinės patalpos, sandėliai, žemės sklypai ir pan.

Išnuomotame objekte nuomininkai - verslininkai - kuria savo verslus, teikia įvairias paslaugas, užsiima gamyba.

Komerciniame objekte vykdoma veikla paprastai būna gerokai pelningesnė, nei pati objekto nuoma.

Be to, kuriant ir vystant komercinę veiklą kuriamos ir darbo vietos.

„Brangiems, stambiems NT objektams labiau būdingas ilgalaikis investavimas ir laukimas, kol kainos ženkliai pakils, ir pardavus tokį turtą būtų gaunamas solidus pelnas.

Dažniausiai tai būna žemės sklypai”, - savo įžvalgomis dalinasi M.Savicki.

Nekilnojamojo turto, skirto nuomai, patrauklumą lemia jo lokacija, rentabilumas, atsiperkamumas, kokybė ir prognozuojamas likvidumas.

„Nuo lokacijos priklauso klientų srauto potencialas, jo kokybė bei įvairovė, o tai yra ypatingai svarbu, nes ekonominio nestabilumo laikotarpiu galimybė turėti srauto pasirinkimą yra idealu”, - sako Capital Commercial brokeris.

Kuo geresnė lokacija, tuo didesnė tikimybė iš nekilnojamojo turto nuomos gauti geriausią grąžą.

„Tai nebūtinai reiškia, kad komercinis objektas turi būti Vilniaus Senamiestyje”, - priduria M.Savicki.

„Viskas priklauso nuo to, į kokį NT investuoji, tai gali būti geriausia vieta pramoniniame rajone, ar logistikos kompleksas prie judrios gatvės”.

NT specialistas pabrėžia, kad vis tik svarbiausia - gerai įvertinti norimo įsigyti NT likvidumą bei numatyti ir apskaičiuoti įsigijus tokį turtą galimai atsirasiančias būtinas papildomas investicijas, išlaidas.

Patyrę investuotojai teigia, kad kavinės ar grožio salonui tinkančios patalpos paprastai yra pelningesnis pirkinys nei butas: investicijų atsipirkimo laikotarpis yra trumpesnis, o nuomos kainos - didesnės.

Komercinio NT brokeris M.Savicki kaip vieną pagrindinių nuomojamo komercinio nekilnojamojo turto privalumų išskiria klientų stabilumą, kurį garantuoja ilgalaikės nuomos sutartys.

„Dažniausiai verslo klientai, ypač didesni verslai, kurdami savo verslą, renkasi 5 metų ir ilgesnes fiksuotas sutartis.

Taip pat tokie klientai linkę investuoti savo lėšas į patalpų atnaujinimą, siekiant sukurti pačią geriausią darbinę aplinką savo darbuotojams ar kitai veiklai”, - sako M.Savicki.

Investuotojai kaip komercinio nekilnojamojo turto pranašumą mini ir tai, kad, priešingai nei gyvenamojo NT sektoriuje, visi sandoriai su komerciniu turtu paprastai yra oficialūs.

Profesionalūs teisininkai ir nekilnojamojo turto specialistai dirba pagal sutartis, kad investuotojas galėtų būti tikras dėl viso proceso teisėtumo.

M.Savicki pasakoja, jog dažnai būna taip, kad komercinio turto kainą išaugina jame vykdoma veikla.

Jis pateikia pavyzdį, kai patalpas išsinuomoja prestižinio prekės ženklo atstovai ir ilgainiui jie pradeda diktuoti tos gatvės ar rajono madas, pritraukdami pasiturinčius klientus ar sukurdami didesnius žmonių srautus.

„Prieš investuojant į komercinį turtą, be jokios abejonės reikia atlikti daug namų darbų”, - apibendrina NT specialistas.

Įvairų nedidelį komercinį NT kaip investiciją perka ir fiziniai asmenys, ir mažos įmonės, ieškančios alternatyvų, kur saugiai įdarbinti pinigus.

Komercinės patalpos pritaikytos mažiems biurams, prekybai, maitinimui, įvairioms paslaugoms arba nedidelės gamybinės patalpos per metus gali generuoti 8-11 proc. grąžą - priklausomai nuo turto likvidumo ir būklės.

Tačiau neretai tokio NT savininkai daro klaidų dėl kurių gauna mažesnę investicijų grąžą, nei galėtų.

Dažnos Klaidos Investuojant Į Komercinį NT

INREAL grupės Nuomos skyriaus vadovas Robertas Puidokas įvardija tas klaidas ir pataria, kaip išvengti:

• Nustato per didelę nuomos kainą Gana dažnai įsigiję komercinį NT naujieji savininkai jį nori išnuomoti brangiau nei rinkoje vyraujančios kainos - ypač fiziniai asmenys linkę pervertinti savo NT. Labai dažnai jie remiasi ne rinkos analize, bet nuojauta arba draugų, pažįstamų patirtimis, nesusimąstydami, kad patalpos būna unikalios - skiriasi jų vidaus planavimas, įrengimo lygis, vietos patogumas aktualumas verslui. Dėl netinkamai nustatytos nuomos kainos, užsitęsia nuomininkų paieška ir turto savininkas ne tik negauna pajamų, bet ir patiria patalpų išlaikymo išlaidų. Pasitaiko atvejų - tiesa, gerokai rečiau, - kai NT savininkai nustato pernelyg mažą nuomos kainą, o tai irgi reiškia negautas pajamas. Išvengti tokių klaidų padėtų patyrusio brokerio konsultacija - svarbu, kad jis specializuotųsi komercinio NT segmente.
• Neįvertina nuomininko finansinio pajėgumo Kartais labiau apsimoka kurį laiką negauti pajamų ir ilgiau paieškoti nuomininko, bet susirasti patikimą klientą, nei išnuomoti savo turtą pirmai pasitaikiusiai įmonei, nepatikrinus jos finansinės padėties. Kaip rodo praktika, tai ypač aktualu nuomojant patalpas maitinimo bei paslaugų bendrovėms. Apie potencialų nuomininką reikia išsiaiškinti kiek galima daugiau - kiek laiko įmonė gyvuoja, kiek darbuotojų turi, kaip kito įmonės pajamos, ar tvarkingai atsiskaitoma su darbuotojais ir tiekėjais. Pravartu nusipirkti ir paanalizuoti kredito biuro ataskaitą. Jeigu tai įmonė, plėtojanti paslaugų tinklą, galima apsilankyti jau veikiančiose vietose bei pasinaudoti jų paslauga, siekiant įsitikinti teikiamos paslaugos kokybe. Jeigu įmonė nauja, prieš išnuomojant patalpas patartina susitarti dėl didesnio depozito. Pavyzdžiui, jei standartinis užstatas yra 3 mėnesių nuomos mokestis, patartina susitarti dėl 1,5 - 2 kartus didesnio depozito. Finansiškai pajėgi įmonė tokio dydžio depozitą galės sumokėti, o po metų užstatą bus galima bendru šalių sutarimu sumažinti, padengiant einamaisiais mokėjimais.
• Neįvertina nuomos sutarties svarbos NT administravimo patirties neturintys komercinio NT savininkai dažnai neįvertina nuomos sutarties svarbos. Sutartis turi būti paruošta profesionaliai, joje turi būti aprašyta kuo daugiau situacijų, galinčių kilti nuomos santykiuose. Jei sutartis parengta neprofesionaliai, daugiausiai nesklandumų ir ginčų kyla aiškinantis už ką atsakingas patalpų savininkas, o už ką - nuomininkas. Todėl labai svarbu detaliai aprašyti kaip pasidalijamos patalpų priežiūros ir remonto sąnaudos, mokesčiai už bendras patalpas, teritorijos priežiūrą, žemės nuomą ir pan. Siūlyčiau nuomos sutarties ruošimą patikėti NT patirties turintiems teisininkams, kurie ne tik paruoš tvarkingą, pilnos apimties nuomos sutartį , bet ir pasidalins vertingais NT valdymo patarimais. Investicijos į profesionalią sutartį atsiperka, kadangi keletui metų užtikrinamas gerokai sklandesnis nuomos procesas.
• Lankstumo stoka Komercinio NT savininkai - gerokai dažniau fiziniai asmenys, nei įmonės - būna nelankstūs derybose su savo nuomininkais, kai pastariesiems ko nors prireikia. Tai gali būti derybos dėl kainos pasikeitus situacijai rinkoje, nors dažniausiai deramasi dėl patalpų atnaujinimo ir remonto. NT savininkai dažnai nenori papildomai investuoti į patalpų atnaujinimą, tuo pačiu ir nesutinka mažinti nuomos mokesčio mainais už nuomininko investicijas į patalpų remontą. Vertėtų pasverti, kas naudingiau - galbūt labiau apsimoka išlaikyti mokų bei lojalų nuomininką, kuris patalpas nuomojasi ne vienerius metus, nei ieškoti naujo nuomininko. Neretai kompromisai ilgalaikėje perspektyvoje apsimoka labiau nei užsispyrimas.

Komercinio nekilnojamojo turto kategorijos

Nekilnojamojo turto rinkos segmentai yra trys, t.y. 1) ūkinės paskirties nuosavybė, 2) gyvenamosios paskirties nuosavybė bei 3) komercinės paskirties nuosavybė, kurie yra susiję su verslu, ofisai, verslo parkai, sandėliavimo bei prekybos patalpos, ir kiti panašaus tipo pastatai.

Komercinio turto segmentas skyla į dvi kitas kategorijas, pagal jų atliekamas funkcijas: patalpos duodančios pelną ir patalpos suteikiančios sąlygas gamybinei veiklai.

Pagal operacijų pobūdį komercinės patalpos skirtomis į pirkimo-pardavimo ir nuomos.

Komercinis nekilnojamasis turtas skyla į 6 kategorijas:

Rizikos faktoriai perkant komercines patalpas

Perkant komercinės paskirties nekilnojamojo turto patalpas, būtina nuspresti ar pirksite ar nuomositės.

Jei nusprendžiate vis dėlto pirkti šio tipo patalpas, jūs turite suprasti visas esamas rizikas susijusias su komerciniu turtu, nes mažiausiai ko norėtumėte, kad po kelių metų sužinotumėte, kad būtų buvę geriau nuomotis nei pirkti turtą.

Aš Jums pateiksiu keletą rizikos faktorių, su kuriais susiduria verslai pirkdami komercines patalpas:

• Vieta gali duoti priešingą rezultatą. Šiandieninė „karšta“ vieta rytoj gali būti visai nebe tokia, ką tuo norėjau pasakyti? Tai reiškia, kad vieta labai keičiasi ir priklauso nuo mados, vieta labai keičiasi kaip ir kaiminystė, gal po kurio laiko suprasite, kad ši vieta tikrai neduoda pelno ir vertėtų rinktis kitą.
• Prarandamas likvidumas. Verslai turėtų būti susirū...

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas kiekvienam Lietuvos gyventojui, įskaitant tuos, kurie vykdo individualią veiklą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta gyvenamosios vietos deklaravimas, kokie dokumentai reikalingi, ir kokie svarbūs aspektai susiję su šiuo procesu.

Kas Turi Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?

Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:

• Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.
• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai (...

tags: #imones #darbuotojo #apgyvendinimas #administracinese #patalpose