Ilgalaikio Turto Augimo Analizė Lietuvoje

Kiekviena įmonė turi turto, kurį išreiškia pinigais. Dažniausiai svarbiausią vietą įmonės veikloje užima ilgalaikis turtas, nes be jo neįmanoma jokia veikla. Ilgalaikis turtas naudojamas daugelyje įmonės veiklos sričių, pradedant gamyba, kuriai reikalingos teisės, licenzijos ar programiniai produktai bei technika, baigiant prekyba, kuriai reikalingi kasos aparatai ir kitas darbo inventorius. Nerastume įmonės veikiančios be ilgalaikio turto, bet ne visose įmonėse ilgalaikis turtas ir jo valdymas būna vienodi, nes tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio, dydžio ir kitų faktorių. Kiekvienas turtas įmonėje turi būti naudingas, kažkam naudojamas, todėl jam reikalingas valdymas.

Atidžiai analizuojamas ir efektyviai valdomas turtas gali daryti esminį poveikį įmonei, padėdamas pasiekti strateginius verslo tikslus - maksimali investicijų į turtą grąža, kiek įmanoma mažos išlaidos ir rizika, didelis turto produktyvumas ir efektyvumas, greita reakcija į aplinkos pokyčius, supaprastintos veiklos operacijos laikantis aiškių procedūrų. Tik tai ne visuomet lengva padaryti, atsižvelgiant į nuolat besikeičiančią verslo aplinką, didėjantį konkurencingumą, brangstančius energetinius bei žmogiškuosius išteklius, o tai verčia įmones nuolat keistis ir tobulėti, bei siekti užsibrėžtų tikslų greitai ir su mažiausiomis sąnaudomis, matuodami kiekybinius bei kokybinius veiklos procesų rodiklius ir priimti teisingus sprendimus.

Darbo tikslas - išanalizuoti teorinius ir praktinius ilgalaikio turto apskaitos ir valdymo principus, remiantis įmonės praktika. Atlikti UAB „Žemaitijos logistika“ ilgalaikio turto analizę ir jo valdymą.

Pagal Verslo ir Apskaitos Standartus (VAS) ilagalaikis turtas gali būti, materialus, nematerialus, finansinis, bei kitas turtas, kuris yra naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus, įskaitant už šį turtą sumokėtus avansus. Taip pat tikimasi, kad įmonė, naudodama ilgalaikį turtą, ateityje gaus tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos. Šis turtas į įmonės sąnaudas įskaitomas jį nudėvint arba amortizuojant.

Ilgalaikio Turto Rūšys

Ilgalaikis turtas skirstomas į kelias pagrindines rūšis:

• Materialusis ilgalaikis turtas
• Nematerialusis ilgalaikis turtas
• Finansinis ilgalaikis turtas

Materialusis Ilgalaikis Turtas

Materialusis ilgalaikis turtas - tai fiziniai, apčiuopiami objektai, kuriuos įmonė naudoja savo veiklai vykdyti ilgiau nei vienerius metus. Šis turtas ne tik atlieka praktinę funkciją kasdienėje veikloje, bet ir dažnai sudaro didžiausią įmonės turto dalį balanse.

Pavyzdžiai:

• Pastatai ir statiniai: administraciniai pastatai, sandėliai, gamybinės patalpos.
• Transporto priemonės: automobiliai, sunkvežimiai, krautuvai.
• Gamybos įranga: staklės, presai, konvejeriai.
• Baldai ir biuro įranga: stalai, kėdės, kompiuteriai, spausdintuvai.

Materialusis turtas registruojamas įsigijimo savikaina, į kurią įeina ne tik pirkimo kaina, bet ir visi papildomi kaštai: transportas, montavimas, mokesčiai. Nuo šios vertės skaičiuojamas nusidėvėjimas - reguliariai mažinamas turto balansinė vertė pagal įmonės pasirinktą metodą (tiesinis, pagreitintas ir kt.).

Materialus turtas turi būt priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius: Materialusis turtas, kuris neduoda įmonei ekonominės naudos tiesiogiai, tačiau sudaro prielaidas įmonei veikti būsimaisiais laikotarpiais, taip pat pripažįstamas ilgalaikiu turtu, pvz., turtas, įsigytas gamtosaugos tikslams. (Žaptorius, 2014)

Nematerialusis Ilgalaikis Turtas

Nematerialusis ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris neturi fizinės formos, bet yra vertingas dėl teisių, leidimų ar intelektinės nuosavybės. Nors toks turtas nematomas, jis dažnai yra itin svarbus įmonės konkurencingumui ir inovacijų plėtrai.

Pavyzdžiai:

• Programinė įranga: apskaitos sistemos, gamybos valdymo sprendimai, individualiai kurtos programos.
• Prekės ženklai ir prekiniai vardai: registruoti prekių ženklai, įmonės logotipai.
• Licencijos ir leidimai: veiklos licencijos, technologijų naudojimo sutartys.
• Patentai ir autorinės teisės: išradimų apsauga, kūrybiniai projektai.

Šis turtas apskaitomas kaip nematerialusis ilgalaikis turtas, jeigu jo naudojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieni metai, jis atneša naudą ir gali būti įvertintas patikimai. Dažniausiai taikoma amortizacija, kuri apskaičiuojama per nustatytą turto naudojimo laikotarpį.

Tinkamai valdomas nematerialusis turtas gali stiprinti įmonės pozicijas rinkoje, kurti išskirtinumą ir leisti efektyviau vykdyti veiklą. Ypač svarbu jį dokumentuoti ir stebėti nuosekliai.

Nustatant nematerialiojo turto likvidacinę vertę yra manoma, kad ji lygi nuliui. Išimtis yra tokia, kad kai trečiasis asmuo įsipareigoja nupirkti tokį turtą už tam tikrą sutartą kainą jo naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigoje arba, jei šio turto rinka aktyvi ir tikėtina, kad ji išliks tokia ir naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigoje.

Nematerialiojo ilgalaikio turto vertė yra išvestinis rodiklis, kuris pateikiamas įmonės balanse. Apskaitoje, įsigijus nematerialųjį ilgalaikį turtą, kaip ir materialųjį, jo pradinė vertė fiksuojama atitinkamoje sąskaitoje. Pradinė vertė nesikeičia per visą turto naudojimo laikotarpį, tik amortizacija kaupiama specialiose kiekvienos nematerialiojo turto rūšies amortizacijos sąskaitose.

Finansinis Ilgalaikis Turtas

Finansinis ilgalaikis turtas - tai investicijos ar finansiniai instrumentai, kuriuos įmonė planuoja laikyti ilgiau nei vienus metus. Skirtingai nuo materialaus ar nematerialaus turto, šio turto tikslas - generuoti grąžą arba turėti įtaką kitų įmonių veiklai.

Pavyzdžiai:

• Akcijos: įmonės gali turėti kitų bendrovių akcijų paketą, kuris suteikia teisę į dividendus ar balsą akcininkų susirinkime.
• Obligacijos ir investiciniai fondai: įmonė investuoja lėšas, tikėdamasi stabilios grąžos.
• Ilgalaikės paskolos: suteiktos kitoms įmonėms ar susijusiems subjektams.
• Indėliai su terminuotais susitarimais: kai įmonė laiko pinigus banke ilgesniam laikotarpiui su nustatyta palūkanų norma.

Ilgalaikis finansinis turtas išsiskiria tuo, kad jis atsispindi tik tą turtą, kurį įmonė įsigyja iš dalyvavimo su susijusiomis įmonėmis - tai įmonės bendrasavininkės, kai viena įmonė turi įsigijusi kitos įmonės nuosavybės. Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę tam, kad atskirai būtų parodytas įmonės turtas, susijęs su jos veikla kitose įmonėse.

Finansinis turtas dažniausiai būna susijęs su gerokai didesne rizika nei ilgalaikis materialusis turtas, nes jo dydžio pasikeitimas priklauso jau nuo kitos įmonės administracijos ir savininkų sprendimų, o šiems ne visuomet gali turėti įtakos turto investuotojas. Kad tai būtų galima įvertinti, reikia visapusiškai išnagrinėti įmonių, į kurias investuojamas turtas, būklę, nes šiuo atveju tokio turto saugumą lemia ne vien jį turinčios įmonės veiklos sėkmė, bet ir išleidusios vertybinius popierius įmonės darbo sėkmė.

Finansinė analizė - tai dalis įmonės veiklos analizės. Joje tarpusavyje susipyna finansinės ir ūkinės veiklos analizės aspektai. Skirtingos įmonės savo veikloje naudoja skirtingą analizę, kaip ir skirtingi autoriai ją skirtingai apibūdina.

P. Echevarria ir L. J. Gitman teigia, jog santykinė analizė apima skaičiavimo metodus ir jais galima interpretuoti finansinius rodiklius analizuojant ir stebint įmonės veiklą bei jos rezultatus. Pagrindiniai santykinės analizė šaltiniai įmonėje yra jos pelno-nuostolio ataskaita ir balansas. Anot jo, finansinius rodiklius galima interpretuoti naudojantis skerspjūvio analize ir laiko eilutėmis.

Subramanyam K.R. teigia kad finansinę analizę geriausia atlikti 4 žingsniais: lyginamąja finansine analize (horizontaliąja), struktūros analize (vertikaliąja), santykine analize ir vertinimu. C. Paramasivan ir T. Subramanian teigia, kad analizė gali būti dviejų rūšių - remiantis naudojamomis medžiagomis ir pagal atlikimo metodą.

Remiantis medžiagmis, finansinė analizė gali būti suskirstyti į du pagrindinių tipus - išorės analizės ir vidaus analizė. Išorinė analizė labai naudinga suprasti finansinę ir veiklos padėtį. Ši analizė suteikia tik ribotas informacija apie įmonės būklę. Ji pateikiama investuotojams ir akcininkams. Tuo tarpu vidaus analizė reikalinga pačiai įmonei. Ši analizė naudojama norint suprasti kiekvieno įmonės departamento veiklą ir jo efektyvumą. Vidaus analizė padeda priimti sprendimus, kuriuos įmonė išsikelia.

Pagal atlikimo metodą, finansinė analizė gali būti klasifikuojama į horizontaliąją ir vertikaliąją analizę. Horizontali analizė remiasi bazinių metų parinkimu ir jų lyginimu su toliau einančiais metais. Ši analizė dar vadinama dinamikos analize. Vertikalioji analizė matuoja kiekius - įvairių finansinės ataskaitos elementų ryšius. Ji taip pat vadinama statine analize.

Investicinis Turtas

Investicinis turtas - tai ilgalaikis turtas, kurį įmonė įsigyja ne savo veiklai vykdyti, bet investicijų tikslais. Jo paskirtis - ne gamyba ar paslaugų teikimas, o vertės augimas ar pastovios pajamos (pvz., nuoma).

Tipiniai pavyzdžiai:

• Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas
• Nuomojami butai ar pastatai
• Žemės sklypai, laikomi perpardavimui
• Įmonės įsigytos kitos bendrovės akcijos ar dalys (jei jos nelaikomos strateginiu valdymo turtu).

Investicinis turtas gali būti vertinamas tikrąja rinkos verte arba įsigijimo savikaina. Jis gali būti perkainojamas reguliariai, priklausomai nuo rinkos situacijos. Pajamos iš nuomos ar vertės padidėjimo deklaruojamos atskirai nuo pagrindinės veiklos.

Investicinis turtas gali būti alternatyvus būdas įmonei kaupti kapitalą, diversifikuoti rizikas ir užsitikrinti papildomą pinigų srautą. Tačiau reikia atidžiai sekti jo vertę, atsiperkamumą ir mokesčių pasekmes.

Nekilnojamas Turtas Kaip Investicija

Nekilnojamas turtas investicijos apima nekilnojamojo turto pirkimą, nuosavybę, valdymą, nuomą ir (arba) pardavimą dėl pelno. Investuoti galima į gyvenamąją, komercinę, pramoninę ar žemės nuosavybę. Investicijos gali būti atliekamos turint tiesioginę nuosavybę arba per netiesioginę nuosavybę, pvz., nekilnojamą turtą investicinis trestas (REIT).

Nekilnojamas turtas investicijos gali būti gaminami įvairiais būdais. Tiesioginė nuosavybė apima tiesioginį nekilnojamojo turto pirkimą hipoteka arba grynaisiais pinigais. Tokio tipo investicijos gali būti rizikingos, nes investuotojas yra atsakingas už visas su turtu susijusias išlaidas, įskaitant mokesčius, draudimą ir priežiūrą.

Netiesioginė nuosavybė apima investavimą į nekilnojamą turtą investicinis fondas (REIT). REIT yra įmonė, kuriai priklauso nekilnojamojo turto portfelis. Investuotojai gali įsigyti REIT akcijų, o tai suteikia jiems dalį bendrovės ir jos pelno. REIT paprastai valdo profesionalūs nekilnojamojo turto valdytojai, todėl investuotojams siūlomas įvairesnis nekilnojamojo turto portfelis. investicijos.

Nekilnojamasis turtas taip pat gali būti investicijos būti atliekami per privataus kapitalo fondus, kurie yra investicinės priemonės, kurios sutelkia kelių investuotojų kapitalą, kad įsigytų nekilnojamą turtą. Privataus kapitalo fondus paprastai valdo profesionalūs nekilnojamojo turto valdytojai ir jie investuotojams siūlo įvairesnį nekilnojamojo turto portfelį. turtas investicijos.

Nekilnojamas turtas investicijos gali yra puikus būdas diversifikuoti portfelį ir gauti pajamų. Tačiau svarbu suprasti riziką, susijusią su nekilnojamojo turto investicijomis, ir galimą naudą. Taip pat svarbu ištirti rinką ir suprasti įvairius galimus nekilnojamojo turto investicijų tipus. Turint reikiamų žinių ir tyrimų, nekilnojamojo turto investicijos gali būti puikus būdas susikurti gerovę.

Nekilnojamojo Turto Investavimo Strategijos

Einant į nekilnojamojo turto investavimo gylį, strategijų yra net 11, kurios gali atitiktų skirtingų žmonių poreikius ir reikalavimus norimam galutiniam tikslui pasiekti. Kada kursite savo nekilnojamojo turto verslo planą, nuspręskite, kuri investavimo būdą pasirinksite ir kuris iš jų atitiks Jūsų užsibrėžtus tikslus.

Prieš pradedant investuoti, visų pirma, ramiai atsisėskite ir apgalvokite, kur Jūs save matote po 5 - 10 - 15 metų. Kiekvienas Jūsų ateityje sutiktas nekilnojamojo turto investuotojas, turės savo strategiją, kurią jis naudoja, tačiau niekada neleiskite, kad Jums sakytų, jog Jūsų pasirinktas investavimo į nekilnojamąjį turtą būdas yra neteisingas.

Kiekviena strategija turi savo privalumus ir savo trūkumus. Darykite tai, kas yra Jums labiausiai prie širdies, prisiminkite savo prioritetus ir žinokite, kokio rezultato siekiate investuodami į nekilnojamąjį turtą.

Dalinė Nuosavybė (Shared Ownership)

Dalinės nuosavybės (angl. „Shared Ownership“) programa sukurta tam, kad mažas ir vidutines pajamas uždirbantys Didžiosios Britanijos gyventojai galėtų įsigyti nuosavus namus ir šiek tiek investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pagal šią schemą, pirkėjas įsigyja dalį būsto, pavyzdžiui, 25, 50 ar 75 proc., o už likusią dalį moka nuomą namų asociacijai (angl. „housing association“). Teoriškai ši programa turėtų sudaryti galimybes įsigijusiems dalį būsto toliau „lipti nuosavybės laipteliais“ (angl. „staircasing“) ir po truputį įsigyti visą 100 proc. būsto.

Kai kuriais atvejais leidžiama įsigyti tik iki 75 proc. būsto, o už likusią dalį mokėti nuomą, bet tai priklauso nuo atskiros sutarties. Nuoma, kurią reikia mokėti už neišpirktą būsto dalį, įprastai yra mažesnė nei nuomos pagal rinkos kainas. Įsigyti dalį būsto pagal šią programą siūlo tik namų asociacijos. Dažniausiai tai naujos statybos būstai.

Šia programa pasinaudoti gali tie, kurių metinės pajamos neviršija 60 000 £, kurie būstą perka pirmą kartą (angl. „first-time buyer“) arba yra turėję būstą, bet šiuo metu neturi galimybės įsigyti. Tie, kurie nekilnojamojo turto turi, įsigyti būsto dalies pagal šią programą negali.

Programos Trūkumai

Statistiniai duomenys rodo, kad ši programa Britanijoje nėra labai populiari - prieš metus apgyvendinimo organizacija „Shelter“ pateikė statistinius duomenis, kad Britanijoje tėra 174 tūkst. namų savininkų, įsigijusių būstą pagal dalinės nuosavybės programą. To priežastys gali būti šios programos trūkumai ir nemažos išlaidos, susijusios su nuosavybės dalių išsipirkimu vėliau.

Reikia pabrėžti, kad kaskart, norint išsipirkti kažkokią dalį būsto, patiriama papildomų išlaidų. Reikės mokėti advokatams (angl. „conveyancing solicitors“), kurie paruoš sutartis, be to, pirkėjas yra atsakingas už būsto įvertinimo mokestį. Šis įvertinimas reikalingas tam, kad būtų nustatyta būsto dalies, kurią nori nusipirkti, kaina.

Įvertinus būsto būklę, nustatoma jo dalies vertė. Taip pat atsižvelgiama į rinkos kainas. Tarkim, jei iš pradžių pirkai 25 proc., o vėliau nori įsigyti dar 25 proc., kaina gali būti ne tokia pat. Jei nekilnojamojo turto rinkos tame rajone kainos per tą laiką krito, mokėsi mažiau, jei kilo - daugiau.

Turėdamas tik dalį būsto, negali juo disponuoti, o parduoti ir išsikelti į kitą gali būti šiek tiek sudėtingiau. Jei nori parduoti dalį būsto, kurią esi įsigijęs, namų asociacija, iš kurios pirkai, turi teisę išpirkti tą dalį pirmoji. Tą teisę namų asociacija turi 21-erius metus netgi po to, kai jau turi 100 proc. būsto.

Kitos „Help to Buy“ Schemos

„Shared Ownership“ nėra vienintelė schema, pagal kurią siūloma įsigyti namus mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. „Help to Buy“ kapitalo paskolos schema (angl. „equity loan scheme“), pradėta siūlyti 2013 metų balandį, gali padėti namo pirkėjams, kurie neturi pakankamai lėšų užstatui (angl. „deposit“). Pagal šią programą galima gauti paskolą užstatui iki 20 proc. nuo namo vertės. Ši programa galioja tik naujai pastatytiems namams, kainuojantiems iki 600 tūkst. svarų, tad didžiausia užstato paskolos suma gali būti 120 tūkst. svarų. Likusią sumą turėtų suteikti bankas kaip būsto paskolą. Pats turėsi įnešti mažiausia 5 proc. nuo norimo būsto kainos.

Pagal šią schemą kapitalo paskola pirmuosius penkerius metus bus be palūkanų. Šeštaisiais metais mokestis už šią paskolą bus 1,75 proc., ir kils mažiausia po 1 proc. kasmet. Šis mokestis paskolos neišmoka, tačiau ši paskola gali būti išmokėta per 25 metus, arba tada, kai parduoti namą. Suma, kurią turėsi grąžinti, priklausys nuo namo vertės. Pavyzdžiui, jei kapitalo paskola buvo 20 proc. namo vertės, 20 proc. nuo namo vertės ir grąžinsi, kai parduosi namą.

Pagal „NewBuy“ schemą teisę Anglijoje gyventi turintys asmenys gali įsigyti būstą su 5 proc. užstatu. Sąlygos yra tos, kad šis būstas turi būti naujos statybos ir parduodamas pirmą kartą, o jo kaina turi neviršyti 500 tūkst. svarų. Pagal šią schemą jokio limito pirkėjo uždirbamoms pajamoms nėra ir jis nebūtinai turi pirkti būstą pirmą kartą.

Vyresniems nei 55 metų žmonėms galioja kitokia programa, vadinama „Older People’s Shared Ownership“. Ši programa veikia panašiai, kaip ir dalinės nuosavybės programa - asmuo gali įsigyti būsto nuosavybės teises dalimis. Vienintelis skirtumas tas, kad pagal šią programą galima įsigyti tik iki 75 proc. būsto nuosavybės teisių. Bet kai asmuo turi 75 proc., nuomos už likusius 25 proc. mokėti nebereikia.

Lietuvos Būsto Kainų Pokyčiai

Nuo 2002 iki 2008 metų Lietuvos butų kainų indeksas, kurį kiekvieną mėnesį skaičiuoja bei skelbia nekilnojamo turto agentūra „Ober-Haus“, paaugo net 300%! Ar gali būti taip, kad būtent šis neįtikėtinas nekilnojamo turto kainų augimas daugumai lietuvių suformavo netinkamus lūkesčius apie analizuojamą turto klasę? Ar tikrai ši turto klasė yra „amžina“ investicija? Ar tikrai nekilnojamas turtas niekada nepinga?

Kalbant apie investavimą į nekilnojamą turtą, ar tai būtų gyvenamosios ar komercinės paskirties objektai, dauguma investuotojų visų pirma orientuojasi į tai, kokį kainos pabrangimo potencialą dar turi konkretus objektas po jo įsigijimo. Visų pirma analizuosime Lietuvos gyvenamojo nekilnojamo turto rinką, o tam naudosime „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso istorinius duomenis.

Kaip galite pastebėti iš žemiau pateikto „Ober-Haus“ indekso, per pastaruosius 21 metus Lietuvos butai tikrai brango, tačiau bendras brangimas nebuvo toks didelis, kaip kad dauguma įsivaizduoja. Per minėtą laikotarpį vidutinis metinis Lietuvos butų kainų prieaugis siekė 7.8%, tačiau vertinant “realią” grąžą, t.y.

Žinant tokius Lietuvos skaičius kyla klausimas, o kaip kitose šalyse? Ar tai normali grąža? Siekdami atsakyti į šį klausimą, žemiau pateiksime skirtingų pasaulio šalių (JAV, Didžioji Britanija, Olandija, Prancūzija, Norvegija ir Australija) pastarųjų 110 metų nekilnojamojo turto realių kainų vidutinius metinius pokyčius bei paminėtų šalių vidurkį.

Visų pirma tai reiškia, kad yra visiškai nelogiška įsigyti nekilnojamą turtą vien tik tikintis jo pabrangimo. Tačiau iš kitos pusės, investuojant į nekilnojamą turtą iš dalies galime tikėtis geresnės apsaugos nuo infliacijos, negu kad investuojant į akcijas, o tuo labiau obligacijas.

Kalbant apie investavimą į nekilnojamą turtą reikia suprasti tai, kad nekilnojamo turto kainų augimas yra tik viena iš sudedamųjų investicijų į šią turto klasę grąžos dalių. Taigi, sudėję aukščiau paminėtus du pagrindinius investavimo į nekilnojamą turtą grąžos šaltinius (nuomos pajamingumą ir kainos prieaugį) per ilgą laikotarpį galime tikėtis maždaug 8 - 10% vidutinės nominalios metinės grąžos, na o tokia grąža yra labai artima ilgalaikei investicijų į pasaulio akcijas grąžai.

Kad geriau suvoktumėte spekuliacinių kainos pokyčių įtaką, žemiau pateiksime to paties „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso vienerių ir penkerių metų vidutinius metinius pokyčius.

Taigi, jei kada ateityje planuosite investuoti į nekilnojamą turtą, visų pirma turėtumėte įsivertinti, koks šiuo metu yra perkamo turto nuomos pajamingumas, pasilyginti jį su istoriniais rodikliais bei vyravusiais vidurkiais. Taip pat gautą rodiklį reikėtų pasilyginti su tuo metu vyraujančiomis vidutinio termino valstybinių obligacijų mokamomis pa...

Apibendrinant, ilgalaikio turto analizė ir valdymas yra būtini kiekvienai įmonei, siekiančiai efektyviai valdyti finansus ir užtikrinti ilgalaikį augimą. Tinkamas turto apskaitos ir valdymo principų taikymas leidžia optimizuoti investicijas, mažinti riziką ir didinti įmonės konkurencingumą.

tags: #ilgalaikio #turto #augimas