Smurtas artimoje aplinkoje yra rimta problema, reikalaujanti nedelsiamo ir veiksmingo atsako. Lietuvoje, siekiant apsaugoti smurto aukas ir užtikrinti teisingumą, yra įdiegta speciali sistema, apibrėžta įstatymais ir reglamentais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime ikiteisminį procesą dėl smurto artimoje aplinkoje, įstatymų spragas, statistiką ir priemones, skirtas apsaugoti smurto aukas.
Įstatyminė Baza Ir Pokyčiai
LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2011 metų gruodžio 15 dieną. Reikšmingiausias pokytis buvo tas, kad smurtas artimoje aplinkoje nebepriskiriamas privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl dėl tokių atvejų ikiteisminis tyrimas pradedamas privalomai. Tai paaiškina registruojamų nusikalstamų veikų skaičiaus augimą 2011 metų pabaigoje.
Kaip matyti iš Prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitos, 2012 m. registruota 2 969 nusikalstamomis veikomis (3,7 proc.) daugiau nei 2011 m. Šį augimą daugiausia lėmė 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojęs LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 2012 m. Lietuvoje užregistruotos 82 492 nusikalstamos veikos, iš jų smurto artimoje aplinkoje nusikalstamos veikos sudarė apie 7 proc. visų registruojamų nusikalstamų veikų.
Įstatymas numato, kad artima aplinka yra tokia, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Statistika ir Tendencijos
Remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 metais gauta 21 615, 2014 m. - 29 339, o 2015 - daugiau nei 38 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Šie rodikliai tik auga: 2016 m. bendrasis pagalbos centras gavo 66433 pranešimus, iš kurių į 38177 atvejus buvo kviečiami policijos ekipažai.
Šie skaičiai iš dalies rodo augantį visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje, tačiau kartu rodo ir tai, kad teisėsaugos institucijos nesusitvarko su šiuo milžinišku darbo kiekiu. Jeigu ikiteisminis tyrimas dėl smurto atvejų privalo būti pradedamas bendrąja, o ne privataus kaltinimo tvarka, tai akivaizdus rodiklių nesutapimas: bylų pradedama gerokai mažiau nei gaunama pranešimų apie smurto atvejus.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie pranešimus ir pradėtus ikiteisminius tyrimus po įstatymo įsigaliojimo:
| Mėnuo | Pranešimai apie smurtą | Pradėti ikiteisminiai tyrimai |
|---|---|---|
| 2011 m. gruodis (po įsigaliojimo) | - | 166 |
| 2012 m. sausis | 3489 | 1176 |
| 2012 m. vasaris | 2220 | 737 |
| 2012 m. kovas | 1977 | 674 |
Nepaisant pirminių sunkumų, įstatymas veikia bei suteikia teisinę apsaugą nuo smurto.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
Ikiteisminio Tyrimo Pradžia Ir Policijos Veiksmai
Svarbu suprasti, kad smurtas - tai ne vien fizinis asmens mušimas ir žalojimas. Įstatymas taip pat numato, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia.
Numatytos ir apsaugos priemonės smurtą patyrusiam asmeniui: Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka vaikas, policijos pareigūnai apie tai praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui.
Apsaugos Nuo Smurto Orderis
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.
Skundo Pateikimas Dėl Apsaugos Nuo Smurto Orderio
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.
Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys.
Įstatymo Spragos Ir Siūlomi Pakeitimai
Šių metų kovo mėnesį Kauno apskrities moterų krizių centro bei Kauno apskrities vyrų krizių centro darbuotojai dalyvavo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus organizuotame susitikime, kurio tikslas buvo aptarti įstatymo taikymo problemas. Susitikimo dalyviai įvardijo įstatymo spragas, dėl kurių įstatymo tikslas - apginti asmenis, kurie patiria savo šeimos narių smurtą, tampa sunkiai įgyvendinamu.
Labai svarbios, šiame įstatyme numatytos, priemonės atskirti smurtautoją nuo aukos, tuo apribojant jo galimybę toliau smurtauti, daryti poveikį aukai kol vyksta ikiteisminis ir teisminis bylos tyrimas:
- Įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu.
- Įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.
Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių įgyvendinimo tvarką nustatė LR Policijos generalinis komisaras, kardomosios priemonės - Generalinis prokuroras. Šios tvarkos tarpusavyje šiek tiek skiriasi. Kardomąją priemonę pagal baudžiamojo proceso kodekso straipsnį 132(1) skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroro prašymu.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje Įstatymas nenumato kas turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo. Taikant įstatymą kilo klausimas, kokiais atvejais turi būti skiriama Įstatymo 5 straipsnyje numatyta apsaugos priemonė, o kuriais atvejais Baudžiamojo proceso kodekso 132(1 ) straipsnyje numatyta kardomoji priemonė.
2012-05-23 LR Seime įregistruotas įstatymo pakeitimo projektas. Projekte atsisakyta 5 straipsnyje numatytos apsaugos priemonės ir numatyta, kad nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, taikoma kardomoji priemonė pagal Baudžiamojo proceso kodekso 132(1) straipsnį „Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo“.
Sukonkretinus smurto apibrėžimą Įstatyme taip, kad būtų pateiktos aiškios nuorodos į Baudžiamojo kodekso kriminalizuotas nusikalstamas veikas, smurtautojui liktų mažiau galimybių išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Visuomenės Sąmoningumas Ir Pagalba
Ne tik pats nukentėjęs asmuo turėtų rasti jėgų nesitaikstyti su smurtu, apsaugoti save ir artimuosius, tačiau ir visuomenė turi būti akyla ir sąmoninga, neleisti klestėti paslėptam, nematomam smurtui ir pranešti apie nederamo elgesio atvejus teisėsaugai, kad būtų laiku užkirstas kelias skaudžioms nelaimėms.