Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis).
CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.
Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.
Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.
Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015).
Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo.
Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas.
Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai:
- asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;
- turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;
- turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;
- turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.
Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą; nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-396/2013; kt.).
Pažymėtina, kad byloje pateikti netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog 2010 m. birželio mėnesį iš įmonės gautais pinigais atsakovas atsiskaitė su Italijos įmonėmis už automobilius.
Teismai nustatė, kad atsakovas, dirbdamas UAB „Stiprybė“ vadybininku ir vykdydamas savo tarnybines pareigas, palaikė komercinius ryšius su Italijos tiekėjais, rūpinosi automobilių įsigijimu, dėl ko jam iš UAB „Stiprybė“ kasos buvo išmokamos lėšos, kuriomis jis atsiskaitydavo su automobilių tiekėjais.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. (taigi ir tuo metu, kai atsakovui buvo išmokėta ginčijama suma) ieškovo skolos automobilių tiekėjams sumažėjo.
Kasatoriaus nuomone, darytina išvada, kad iš įmonės gautais pinigais atsakovas atsiskaitė su Italijos įmonėmis, todėl ieškinio tenkinti nebuvo pagrindo.
Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė ne pinigų gavimu, o jų negrąžinimu įmonei.
Teismai nustatė, kad pinigai atsakovui buvo išmokėti darbo funkcijoms vykdyti.
Atsakovui nesumokėjus už automobilius, pinigai turėjo būti sugrąžinti į bendrovės kasą, o atsakovui lėšų negražinus, šios tapo gautos be pagrindo.
Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei priklausančių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
Teismai nustatė, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo sudaryti vadovaujantis Italijos įmonių raštais ir neįrodo atsakovo nurodomų aplinkybių.
Atsakovas, nors ir darbuotojas, bet turi įrodyti pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą.
Ieškovas sutinka, kad jį ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau pažymi, jog net taikant darbuotojo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas rezultatas liktų toks pats.
Už įmonės turto (lėšų) netekimą atsakingam darbuotojui kyla materialinė atsakomybė.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, yra pagrindas taikyti atsakovo materialinę atsakomybę.
Atsakovas savo darbo funkcijoms vykdyti iš bendrovės kasos buvo paėmęs 460 000 Lt (133 225,21 Eur), tačiau iki šiol nepateikė ieškovui jų tinkamą panaudojimą patvirtinančių dokumentų.
Šiais tyčiniais atsakovo veiksmais ieškovui padaryta žala turi būti atlyginama visa apimtimi (DK 255 straipsnio 1 punktas).
Apie lėšų panaudojimą atsakovas turėjo pranešti ir pateikti dokumentus per vieną mėnesį nuo šių lėšų gavimo dienos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės).
Kasatorius įrodinėjo, kad asmeninėmis lėšomis sumokėjo 2 235 549,89 Lt (647 460 Eur) tiekėjams (už automobilius) už ieškovą, ieškovas grąžino tik 460 000 Lt (133 225,21 Eur) ir liko skolingas 1 775 549,89 Lt (514 234,79 Eur).
Taigi kasatorius įrodinėjo, kad jo reikalavimo teisė atsirado iš prievolinių teisinių santykių.
Teismai nenustatė, kad kasatorius asmeninėmis lėšomis sumokėjo už automobilius, tai reiškia, kad 460 000 Lt (133 225,21 Eur) buvo išmokėti be teisinio pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Sąlygos turtui pripažinti įgytu be pagrindo
- Asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti.
- Turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu.
- Turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo.
- Turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau.
Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs nemažai nutarčių, aiškinančių nepagrįsto praturtėjimo institutą. Štai keletas svarbiausių aspektų:
- Jei turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu ar sandoriu, preziumuojama, kad turtas įgytas teisėtai.
- Jei turto įgijimo pagrindas išnyksta, įgijęs asmuo privalo grąžinti turtą.
- Jei šalys sieja sutartiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar be pagrindo.
Svarbu pažymėti, kad pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovei.
tags: #igyto #be #pagrindo #turto #priteisimo