Šiandieninėje visuomenėje informacinės technologijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį, ypač vykdant įvairias valstybės funkcijas. Informacinės technologijos skatina elektroninės visuomenės plėtrą ir poreikį turėti prieigą prie informacijos apie nekilnojamąjį turtą elektroniniu būdu.
Vienas iš pagrindinių informacinės visuomenės plėtros prioritetų - užtikrinti elektroninės demokratijos kūrimąsi. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare ir patvirtinus „e. Europe 2005“ veiksmų planą, tapo aktyvia šios iniciatyvos dalyve.
Šiame straipsnyje išsamiai aptariami pagrindiniai registrai (Nekilnojamojo turto, Hipotekos ir Juridinių asmenų), kuriuose registruojami nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai, bei trumpai apžvelgiami ir kiti valstybės registrai.
Valstybės Registrai ir Jų Svarba
Valstybės registruose kaupiama informacija yra aktuali įvairioms visuomenės grupėms. Gyventojams ir įmonėms registruose kaupiama informacija apsaugo asmenų teisėtus interesus ir užtikrina civilinės apyvartos skaidrumą, nes leidžia identifikuoti turto savininkus, turto perleidimo faktus ir perleidėjus, daiktinių teisių suvaržymus ir t. t.
Valstybės registrai ir notaras užtikrina stabilumo ir apibrėžtumo atmosferą Lietuvos verslo santykiuose. Viešai prieinama valstybės registrų kaupiama informacija padeda apsaugoti vartotojų civilines teises, padeda kurti palankų investicijų ir prekybos santykių klimatą bei skatina sėkmingą Lietuvos ekonomikos augimą.
Hipotezė ir Tyrimo Metodai
Hipotezė: nepakankamas Lietuvos valstybės registrų integralumas, valstybės registrų teikiamų duomenų išsamumas, tikslumas, aktualumas, prieinamumas. Nepakankamai išnaudojamos informacinių technologijų galimybės teikiant tiek valstybės registrų, tiek notaro elektronines paslaugas.
Tyrimas atliktas naudojant lyginamąjį, loginį, dokumentų analizės ir sisteminės analizės metodus. Taip pat analizuojama Lietuvos bei užsienio teisės literatūra, kurioje nagrinėjama šios temos problematika ir Lietuvai aktualūs klausimai.
Lietuvos Respublikos Valstybės registrų įstatymas nustato valstybės registrų steigimo, tvarkymo, naudojimo ir panaikinimo tvarką, taip pat už jų atnaujinimą atsakingų institucijų teises ir pareigas jų vartotojams. Kiekvieno konkretaus registro įstatymas nustato registruojamus daiktus, kiekvieno registro sudėtį, duomenų atnaujinimo ir duomenų, pavyzdžiui, apie juridinius, fizinius asmenis ir nekilnojamąjį turtą, teikimo sąlygas.
LR CK vartojamas terminas viešasis registras, kurio tikslas viešumas, kuris yra teisinio tikrumo prielaida. Valstybės registrų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad valstybės registras (kadastras) - teisinis, organizacinis, technologinis priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus.
Įstatymas įtvirtino principinę nuostatą, pagal kurią susijusių registrų duomenis draudžiama pakartotinai rinkti iš pirminis šaltinis. Tai reiškia, kad turi būti integruota registrų sistema, kuri leidžia registrams keistis duomenimis tarpusavyje ir nereikalauti iš duomenų teikėjo pakartotinai pateikti duomenis skirtingiems registrams.
Valstybės registrų duomenys ir dokumentai yra vieši (išskyrus tam tikrus įstatymo nustatytus atvejus). Įstatymai nustato skirtingus atitinkamų sandorių registravimo, viešumo reikalavimus. Vienais atvejais, juridiniai faktai registruojami informavimo, viešumo tikslu (vedybų sutartys), tuo tarpu kitais atvejais, registravimas lemia dokumento galiojimą (hipotekos sandoris).
Duomenys duomenų gavėjams teikiami duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Duomenų bazėje saugomi visi duomenys arba jų dalis. LR CK numato registruoti daugelį iki tol neregistruotinų daiktinių teisių bei juridinių faktų, kurių nenumatė 1964 m. Civilinis kodeksas. Įtvirtinamas operatyvumo ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas.
Įgyvendinamas „vieno langelio“ principas, suteikiant galimybę gauti visą reikalingą informaciją ir paslaugas vienoje vietoje. Registrų integravimas gerina šalies informacinę infrastruktūrą, užtikrina geresnį valdymą ir keitimąsi duomenimis. Lietuvoje dalį pagrindinių Valstybės registrų tvarko VĮ Registrų centras. Įmonės tvarkomi kadastrai ir registrai yra visiškai integralūs. VĮ Registrų centras yra pasirengęs integruoti dar vieną pagrindinį valstybės registrą, kuris iki šiol yra atskirtas nuo kitų pagrindinių valstybės registrų - Gyventojų registrą.
Notariato Sistema ir Funkcijos
Teisinėje sistemoje egzistuoja trys notariato sistemos: lotynų, anglosaksų ir valstybinis notariatas. Valstybinis notariatas demokratinėse valstybėse nėra populiarus. Europoje lotynų (vyrauja modernus, laisvasis) notariatas (Latin notaries) ir anglosaksų notariatas (Public notaries) prie kurio pagal atliekamas funkcijas panašumą galima priskirti ir Skandinavijos valstybių notariatą.
Priklausomai nuo valstybėse įtvirtintos teisinės sistemos tradicijos, skiriasi notaro funkcijos, kas kartu lemia ir valstybės registrų vaidmenį šių funkcijų atlikimui. Šiame darbe bus aptariamos notaro funkcijos, užtikrinant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, lyginant skirtingas teisines sistemas.
Lietuvos notariatas buvo vienas iš pirmųjų, kuris 1994 m. vasario 11 d. buvo priimtas į Tarptautinę lotynų notariato sąjungą (UINL). 2004 m. gegužės 1-ąją Lietuvos notariatas tapo tikruoju CNUE nariu.
Europos Sąjungos notariatai, išskyrus Portugalijos notariatą, pagal savo etinę ir ūkinę koncepciją veikia kaip laisvosios profesijos atstovai. Už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas ir jam taikoma ne tik drausminė atsakomybė, bet ir baudžiamoji, civilinė atsakomybės. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako ne tik už paties notaro kaltais veiksmais padarytą žalą, bet ir notaro atsakomybė už žalą, kilusią dėl jo darbuotojų kaltės.
Lotynų notariato valstybėse notaro įgaliojimai, dalyvauti sudarant sandorius, leidžia kalbėti apie teisminę notaro funkciją, jo skirtį apsaugoti teisėtumą. Anglosaksų notariato tipo valstybėse notaro patvirtinti dokumentai neturi prima facie galios. Anglosaksų notaras yra eliminuojamas iš dalyvavimo sudarant sandorius ar juos tvirtinant.
Notariato įstatymo 26 straipsnis įgalioja notarą ne tik liudyti dokumentų nuorašus ir išrašus bei vertimų tikrumą, priimti jūrinius protestus ir protestuoti vekselius, bet ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, nuosavybės teisės liudijimus, tvirtinti, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, priimti saugoti testamentus, priimti pinigus į depozitinę sąskaitą, tvirtinti juridinio asmens steigimo dokumentus ir įstatymų reikalavimų atitikimą bei galimybę registruoti juridinį asmenį ir pan. Tuo tarpu anglosaksų tipo notariato valstybėse notaras įgaliotas tvirtinti tik juridinius faktus kaip: gimimo ir mirties data, tėvų, vaikų, brolių ar seserų, taip pat sutuoktinio vardus, vedybų ar skyrybų datą.
Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras užtikrina fizinių ir juridinių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą. Notaras, tvirtindamas dokumentą, turintį ypatingą įrodomąją galią, atlieka prevencinę funkciją, kuri yra svarbi priemonė, užkertanti kelią neteisėtiems sandoriams ir stiprinanti civilinės apyvartos skaidrumą ir stabilumą.
Atlikdamas notarinį veiksmą, notaras išaiškina šalims teisines pasekmes, veikia objektyviai, yra nešališkas. Notaras remiasi ne tik šalių valia, įstatymų normomis, bet ir įvertina visas atliekamo notarinio veiksmo aplinkybes bei galimus padarinius. Įstatymai numato, kad svarbiausi ir sudėtingiausi sandoriai turi būti notarinės formos, tai įpareigoja notarą, kad vykdydamas savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad asmenų teisėti interesai apsauga būtų užtikrinta realiai. Notarai atlieka viešo pobūdžio funkcijas, kurios turi teisines pasekmes ne tik notarinio veiksmo šalims, bet ir kitoms teisinėms institucijoms, tretiesiems asmenims ir apskritai visuomenei, bei gina valstybės interesus.
LR CK notaro funkcijos civiliniuose teisiniuose santykiuose dar labiau išsiplėtė. Įtvirtinamas operatyvumo ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas. Svarbus viešumo principas. Jo tinkamas įgyvendinimas, garantuoja veiksmingą rinkos santykių funkcionavimą. Nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimas yra neatsiejamas nuo notariato institucijos. Išskiriamas notaro, kaip vartotojų teisių apsaugos užtikrintojo, vaidmuo.
Notaras vykdo valstybės deleguotas funkcijas, veikdamas valstybės vardu. Apie notarą galima kalbėti, tiek kaip apie duomenų teikėją, tiek kaip apie vartotoją, kuris siekdamas užtikrinti valstybės jam paskirtų funkcijų vykdymą, ekonominių santykių vystymąsi bei stabilumą rinkoje, naudoja valstybės registrų duomenis.
Pagal Valstybės registrų įstatymą, registro duomenų teikėjas - asmuo, teikiantis registrui teisės aktų nustatytus duomenis ir dokumentus. Notaro perduoti duomenys valstybės registrams vienais atvejais atlieka tik informavimo funkciją, o kitais tai yra pagrindas registruoti duomenis ir dokumentus valstybės registruose. Šiamas pranešimas (prašymas) ir elektroninis dokumentas bus pagrindas registruoti nuosavybės teises, juridinius asmenis, hipotekos (įkeitimo) sandorius. Notaro pareiga tikrinti valstybės registrų duomenis, perduoti duomenis valstybės registrams įtvirtinta daugelyje teisės aktų.
Šiuos asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyje gali panaudoti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto priėmimo-perdavimo akto ar kito dokumento pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Notariato įstatymas numato, jog notaras, patvirtinęs perleidimo sandorį per 24 valandas privalo pateikti duomenis apie patvirtintą sutartį viešo registro tvarkytojui. LR CK 5.32 straipsnis numato, kad notaras per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus. Taip pat Centriniam hipotekos registrui notaras turi perduoti duomenis apie palikimo priėmimo faktą.
Šiuos juridinius faktus įregistravus viešajame registre jie tampa prieinami vartotojams ir taip apsaugomos vartotojų teisės. Todėl galima pritarti S. Šaltauskienės (2002) teiginiui, jog „viešasis registras - viešumas, kuris yra teisinio tikrumo prielaida“. Tuo tarpu notaras - pagrindinė institucija, užtikrinanti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose.
Šiame kontekste, svarbu pažymėti, kad yra itin svarbus užtikrinant teisinį aiškumą ir apsaugant visų suinteresuotų šalių interesus.
Valstybės Registrų ir Notaro Bendradarbiavimas
Valstybės registrų ir notaro sąveika yra svarbi užtikrinant efektyvų ir skaidrų turto registravimo procesą. Notaras, būdamas tarpininku tarp valstybės ir piliečių, privalo tikrinti valstybės registrų duomenis ir perduoti juos atitinkamoms institucijoms. Tai užtikrina, kad visi registruojami duomenys būtų tikslūs ir atitiktų įstatymų reikalavimus.
Šis bendradarbiavimas yra būtinas siekiant apsaugoti vartotojų teises ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą. Efektyvus valstybės registrų ir notaro bendradarbiavimas padeda išvengti neteisėtų sandorių ir užtikrina, kad visi turto perleidimo procesai būtų vykdomi skaidriai ir teisėtai.
Pagrindiniai Valstybės Registrai Lietuvoje
Lietuvoje veikia keletas pagrindinių valstybės registrų, kurie yra svarbūs turto registravimo procese:
- Nekilnojamojo turto registras: Registruojami visi nekilnojamojo turto objektai, jų savininkai ir daiktinės teisės.
- Hipotekos registras: Registruojami hipotekos sandoriai ir kiti turto įkeitimai.
- Juridinių asmenų registras: Registruojami juridiniai asmenys, jų steigimo dokumentai ir kita svarbi informacija.
- Gyventojų registras: Registruojami Lietuvos gyventojai ir jų asmens duomenys.
Šie registrai yra integruoti į bendrą sistemą, kuri leidžia institucijoms keistis duomenimis ir užtikrinti informacijos tikslumą bei aktualumą.
| Valstybės Registras | Registruojami Objektai | Svarba |
|---|---|---|
| Nekilnojamojo turto registras | Nekilnojamasis turtas, savininkai, daiktinės teisės | Užtikrina nuosavybės teisių apsaugą ir civilinės apyvartos skaidrumą |
| Hipotekos registras | Hipotekos sandoriai, turto įkeitimai | Apsaugo kreditorių interesus ir užtikrina finansinių įsipareigojimų vykdymą |
| Juridinių asmenų registras | Juridiniai asmenys, steigimo dokumentai | Užtikrina juridinių asmenų teisėtumą ir skaidrumą |
| Gyventojų registras | Lietuvos gyventojai, asmens duomenys | Svarbus identifikuojant asmenis ir užtikrinant teisinį tikrumą |
Apibendrinant, įgaliojimas turto arešto registravimui yra svarbus procesas, kuris užtikrina teisinį tikrumą ir apsaugo visų suinteresuotų šalių interesus. Efektyvus valstybės registrų ir notaro bendradarbiavimas yra būtinas siekiant užtikrinti skaidrų ir teisėtą turto registravimo procesą Lietuvoje.
tags: #igaliojimas #turto #aresto #registravimui