Svarstote apie paskolą, o Swedbank yra vienas iš variantų? Šiame straipsnyje apžvelgsime Swedbank paskolų privalumus ir trūkumus, kad galėtumėte priimtiInformuotą sprendimą. Aptarsime palūkanų normas, grąžinimo būdus ir kitus svarbius aspektus.
Palūkanų Normos ir Jų Fiksavimas
Jei turite paskolą su kintamomis palūkanomis, kurios perskaičiuojamos kas 6 mėnesius, bankas gali pasiūlyti užfiksuoti Vilibor dalį likusiam paskolos laikotarpiui. Svarbu suprasti, kokie kintamieji sudaro jūsų palūkanas: marža, Vilibor ir Euribor. Užfiksavus dabartinę maržą ir Euriborą, galite apsisaugoti nuo palūkanų kilimo ateityje. Tačiau, prieš priimant sprendimą, būtina įvertinti visus galimus scenarijus.
Daug kas tiki ir tam turi svarių argumentų, kad palūkanos Europoje nesikeis dar ilgai.
Kai Swedbank po EUR įvedimo pareiškė, kad vienašališkai keičia kainodarą ir būsto paskolos pabrangs apie 1%, kilo triukšmas. Sausio mėn. Swedbank norėjo keisti ŠER LTL į ŠER EUR.
Svarbu atkreipti dėmesį į sutarties punktus, pavyzdžiui:
- Kredito gavėjo pareiga užbaigti namo statybą ir pateikti turto vertinimą.
- Jeigu EURIBOR 6 mėn. tampa neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.
- Pradelsus įmoką daugiau nei 40 dienų, bankas turi teisę vienašališkai pakelti palūkanas dar 0,05%.
- Pradelsus tris kartus įmokas - pakelti iki 0,25%.
- Sumažintas Sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas; apribota Banko teisė nutraukti Sutartį esant neilgam Mokėjimų uždelsimui.
Paskolos Grąžinimo Metodai: Anuitetas vs. Linijinis
Nusprendus įsigyti būstą su banko finansavimu gali kilti ne vienas klausimas, o tarp jų - kas yra anuitetinis bei linijinis paskolos grąžinimo metodai ir kuo jie skiriasi.
Esminis skirtumas tarp šių metodų yra tas, jog grąžinant paskolą linijiniu metodu, mėnesio įmokos laipsniškai mažėja, nes mažėjant grąžinamos paskolos likučiui mokama vis mažiau palūkanų, skaičiuojamų nuo tuo metu likusios paskolos sumos.
Pasirinkus anuitetinį paskolos grąžinimo būdą, mūsų įmokos bus mažesnės ir vienodos visą paskolos laikotarpį. *tai nereiškia, kad paskolos mėnesio įmokos suma visą paskolos laikotarpį išlieka tokia pati, kaip ir paskolos sutarties sudarymo metu - augant tarpbankinėms palūkanoms (Euribor), didėja ir paskolos įmoka.
Visgi, remiantis „Swedbank“ duomenis, apie 95 proc. Siekiant nuspręsti, kuris metodas geriausiai tinka mums, paskolos grąžinimą reikėtų vertinti kitų mūsų finansinių įsipareigojimų bei planų kontekste.
Pasirenkant mokėjimo metodą, reikėtų atsižvelgti gaunamų pajamų stabilumą, jau turimų įsipareigojimų apimtis, įsipareigojimų ir paskolų mėnesinės įmokos santykį. Taip pat svarbu įvertinti, kaip keistųsi paskolų mėnesio įmokos, pasikeitus Euribor tarpbankinės rinkos palūkanų normai.
Bet kuriuo atveju, svarbu suprasti, kad kiekvieno situacija yra unikali, o pateiktų pavyzdžių nereikėtų priimti kaip rekomendacijos.
Kreditinė Kortelė: Nauda ir Pavojai
Daug keliaujantys žmonės kartais pasirenka turėti kreditinę kortelę dėl galiojančių kelionės draudimų, nors ir žino, kad tokios kortelės skatina lengvą išlaidavimą.
Kaip teigia finansų psichologija besiremianti asmeninių finansų konsultantė Edita Palskė, kredito kortelė skatina išlaidauti tuomet, kai ji naudojama atsiskaitymams kasdieniame gyvenime.
„Jei žmogus kortelę išsiima tik dėl kelionėje galinčių prireikti draudimų, tuomet tokios kortelės juk galima pirkiniams ir nenaudoti. Ji gali veikti kaip draudimo polisas - gulėti piniginėje ir būti naudojama tik draudiminiam įvykiui nutikus. Imant kreditinę kortelę draudimo tikslais visada reikia susipažinti ir su draudimo sąlygomis: kokios sumos, kokie įvykiai laikomi nedraudiminiais, kokie asmenys draudžiami. Ne visose kortelėse draudimai gali būti pakankami - tada verta pasipildyti kelionių draudimu“, - sako E. Palskė.
Norint neatsidurti minuse su kredito kortele, reikia pirmiausiai labai gerai žinoti save. Anot E. Palskės, jei žmogus yra linkęs leisti pinigus spontaniškai, tuomet geriau kreditinės kortelės neturėti.
„Žmonės gundosi naudotis kreditinės kortelės skolintais pinigais argumentuodami „bet gi aš grąžinsiu tuos pinigus anksčiau nei pradės kapsėti palūkanos, todėl paskola man nieko nekainuos“. Ne visai tiesa. Kredito kortelei taikomi mokesčiai - vadinasi, galimybė pasiskolinti kainuoja. Antra, kartais nutinka gyvenimas ir žmonės arba pamiršta grąžinti kreditą laiku, arba nebeturi iš ko grąžinti. Ir trečia, su kredito kortele perkami pirkiniai, kurių, neturint kredito kortelės, galimai žmogus net nepirktų. Neturint kredito kortelės pirkinius reikia pirkti iš savų pinigų. Vadinasi, perkama tik už tiek eurų, kiek eurų yra sąskaitoje. Perkant su kredito kortele perkama dažniau, išleidžiama daugiau, rečiau pagalvojama, ar man to pirkinio tikrai reikia“, - galimas rizikas pastebi E. Palskė.
Pasak jos, kredito kortelėje lengvai prieinami pinigai žmogui kuria klaidingą iliuziją, kad pinigų visada yra. Tai nėra tiesa. Kredito kortelėje visada yra pinigų, kuriuos galima lengvai pasiskolinti. Bet grąžinti juk reikės savus pinigus.
„Turint kredito kortelę, pagunda pirkti už skolintus pinigus yra pernelyg didelė. Kai kuriems žmonėms geriau šios pagundos šalia savęs visai neturėti. Pirkdamas su kredito kortele žmogus nejaučia skausmo, kai leidžia pinigus. Priešingai, jaučia didelį malonumą įsigydamas pirkinį. Skausmas atsiranda tik kur kas vėliau - kai pinigus reikia grąžinti. Taip formuojamas didesnio išlaidavimo mechanizmas“, - įspėja E. Palskė.
Kada Kreditinė Kortelė Naudinga?
E. Palskė kredito kortelėse įžvelgia vieną svarbią naudą - draudimus. „Jei žmogus daug keliauja, tuomet verta turėti kredito kortelę. Daug keliaujant ir dar su šeima, kredito kortelės draudimai kainuos mažiau nei atskirų kelionės draudimų pirkimas kiekvienai kelionei atskirai. Žinoma, būtina paskaityti draudimo sąlygas“, - pataria ji.
Kam Kreditinės Kortelės Nerekomenduojama Turėti?
Paklausta, kam tikrai nerekomenduotų turėti kredito kortelės, ji pamini žmones, kurie mėgsta spontaniškai leisti pinigus ir pirkti prekes per daug neapgalvojant poreikio toms prekėms.
„Kai finansinė situacija įtempta ir gyvenama nuo algos iki algos, kredito kortelė taip pat yra prastas sprendimas, galintis dalykus tik dar labiau pabloginti. Įtemptoje finansinėje situacijoje reikia ieškoti sprendimų kaip pasididinti pajamas, susimažinti finansinius įsipareigojimus, susimažinti išlaidas, o ne prisiimti papildomą naštą ir papildomą pagundą - kredito kortelę“, - pataria E. Palskė.
Finansų Planavimas ir Streso Mažinimas
Kaip nepakliūti į lengvo išlaidavimo spąstus ir vieną dieną neatsibusti „minuse“?
„Taigi, susidūrus su tokia situacija, kuomet kainos, o tuo pačiu ir būtinosios išlaidos auga greičiau nei mūsų pajamos, efektyviausiai prie pokyčių prisitaikyti padės kruopštus finansų planavimas. Arba, kitaip tariant, išlaidų įvertinimas ir šeimos ar asmeninio biudžeto sudarymas. Jei nesekame savo išlaidų, neturime susidarę biudžeto plano ir kiekvieną mėnesį išleidžiame tiek, kiek uždirbame, kiekviena naujiena apie kainų augimą natūraliai kelia stresą. Reikšmingai mažinti dėl finansų kylantį stresą gali kontrolės jausmas, kurį suteikia aiškus žinojimas, kam ir kiek išleidžiame bei kokias galimybes turime perskirstyti savo išlaidas“, - sako J. Cvilikienė.
Anot jos, tam reikėtų atidžiai peržiūrėti poros paskutinių mėnesių išlaidas, įvertinti, kurios iš jų yra būtinos, o kada pinigus leidžiame tik savo malonumui.
„Tikėtina, kad tokio vertinimo metu atrasime pirkinių, kurie kainuoja nedaug ir vieno apsipirkimo metu reikšmingos dalies nesudaro, tačiau mėnesio gale virsta į reikšmingą sumą. Į šią kategoriją neabejotinai papuls ir įvairios vaizdo ir garso turinio prenumeratos, kurias galima laikinai stabdyti arba apskritai apsvarstyti jų reikalingumą. Tuomet šias išlaidas beliks racionaliai paskirstyti biudžeto lentelėje ir taip pamatyti realų vaizdą, kurią nebūtinų išlaidų galime susimažinti ar atsisakyti, norint padengti, pavyzdžiui, pabrangusią paskolą ar būsto nuomos kainą“, - teigia J. Cvilikienė.
Pasak jos, taupymas kartais nepelnytai asocijuojamas su idėja, kad atsisakydami kai kurių pirkinių ar išlaidų mes save skriaudžiame, tačiau iš tiesų taupymas yra vienas iš būdų užsitikrinti finansinį saugumą ir ramybę.
„Juk išgirsti žinią apie augančias kainas turint santaupų yra psichologiškai lengviau nei tuomet, kai neturime jokio finansinio rezervo. Finansų „pagalvė“, kurios rekomenduojamas dydis turėtų siekti 3-6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą, užtikrina didesnę ramybę ir tose situacijose, kuomet netikėtai sumažėja pajamos arba dėl nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl ligos ar traumos nedirbama ilgesnį laiką arba darbo iš viso netenkama“, - pažymi J. Cvilikienė.
Galiausiai, pasak jos, taupyti nebūtinai visuomet reiškia kažko atsisakyti. Kai kuriais atvejais paprasčiausiai reikalingos ekonomiškesnės įprastų prekių ar paslaugų alternatyvos.
J. Cvilikienė pataria, kad čia pagelbės ir pirkinių planavimas - eidami į parduotuvę su reikiamų prekių sąrašu sumažinsime impulsyvaus pirkimo riziką.
„Labai dažnai būtent impulsyvūs pirkiniai, net ir smulkūs, tačiau gan dažni, mėnesio gale verčia kilstelti antakį - kurgi dingo mūsų pinigai. Be to, ši situacija gali būti gera proga realiai sustiprinti tvaraus vartojimo įgūdžius. Pavyzdžiui, pirkti tik tiek maisto, kiek tikrai suvartosime, vietoje naujo sezono rūbų paieškų dar kartą peržvelgti turimą spintos turinį ar atrasti sparčiai populiarėjančias naudotų daiktų apsikeitimo ar pardavimo platformas. Taigi, kontroliuoti savo išlaidas, leisti pinigus sumaniau ir pradėti taupyti verta jau šiandien, o tam resursų atrasti padės ne kas kita, o elementari išlaidų revizija ir biudžeto planas“, - teigia J. Cvilikienė.
Kreditinė Kortelė vs. Greitieji Kreditai
„Kredito kortelė yra ne tik atsiskaitymo priemonė, tačiau ir vartojimo kreditas bei reikalingas finansų įrankis kelionėse. Su kredito kortele suteikiamas kredito limitas klientui visų pirma leidžia subalansuoti savo finansus - pritrūkus lėšų iki algos nereikia ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Dažniausiai toks poreikis yra trumpalaikis. Atsižvelgiant į kortelės tipą, net pasinaudojus tokiu kreditu kurį laiką nėra skaičiuojamos palūkanos - įprastai iki 1 mėnesio“, - aiškina „Swedbank“ specialistai.
Jie pažymi, kad turintys tokias kredito korteles klientai ir jų šeimos nariai automatiškai apdraudžiami kelionių draudimu. Be to, kredito kortelės prireiks rezervuojant viešbutį, lėktuvo bilietus ar nuomojantis automobilį - tokiais atvejais paslaugų teikėjai ne visuomet priima įprastas debeto korteles.
Taip pat nereikia pamiršti, jog išduodant kredito korteles, bankas atidžiai vertina kliento mokumą, todėl kredito kortelė gali būti laikoma tarpusavio pasitikėjimo ženklu tarp kliento ir banko.
„Renkantis kredito kortelę, svarbu atsižvelgti ne tik į siūlomas kredito sąlygas, pavyzdžiui limito suma arba palūkanų dydis, tačiau ir į papildomas paslaugas. Tai kelionių, pirkinių ar kito tipo draudimas, galimybė lankytis oro uostų VIP laukimo salėse ir kitas paslaugas. Todėl renkantis tinkamiausią kortelę, svarbu peržiūrėti draudimo sąlygas, kam ir kada jos taikomos. Taip pat svarbu numatyti, kokios kredito sumos klientui gali prireikti ir nenuvertinti kredito limito svarbos įvairiose gyvenimiškose situacijose. Pavyzdžiui, keliaujant ar viešint užsienio šalyse būtent kredito limitas gali pagelbėti prireikus papildomos pinigų sumos“, - pataria specialistai.
Privalomas Atlyginimo Pervedimas
Kai kurie bankai, pavyzdžiui, Nordea, gali reikalauti, kad klientas pervestų savo atlyginimą į jų sąskaitą, kitaip sutartyje numatys padidinti maržą procentu. Tai nėra neįprasta praktika, nes daugumoje bankų lėšų pervedimas "grąžina" maržos skaičiuką.
Jei nepatiks jų el. bankininkystė, galėsite pervesti į kitą savo sąskaitą (jei turit) ar išvis išsigryninti.
tags: #busto #pasklolos #swedbankas #atsiliepimai