Medinio namo statyba: nuo rąstų iki karkaso

Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu apie nuosavą būstą svarstančių žmonių tarpe, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.

Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rąstinių namų variantai.

Karkasiniai namai

Karkasinis namas - kitaip gali būti dar vadinamas mediniu namu, taigi tokio namo pagrindinė statybose naudojama medžiaga - mediena. Karkasiniai mediniai namai, dar žinomi kaip ypač ekonomiškas būsto variantas, dėl specifinės konstrukcijos užtikrina puikią šilumos izoliaciją, tokiu būdu ypač sumažinant mūriniam namui būdingus šilumos kaštus. Maža to, karkasiniai namai atveria plačias interjero dizaino galimybes - projektuojant tokį namą galima palikti daugiau atvirų erdvių, didelius langus, priimti kitus unikalius interjero sprendimus naudojant įvairesnes apdailos medžiagas, o, galvojant apie ateitį, karkasinio namo pertvarkymas taip pat gerokai paprastesnis nei kitų tipų namų.

Karkasinio tipo namo dalys pagaminamos iš anksto ir montuojamos vos pristačius į numatytą namo vietą, todėl, statant tokio tipo namą, dažniausiai nereikia rūpintis statybų vietos apsauga, nes namas surenkamas per ypač trumpą laiką.

Svarbu! Kadangi medis yra lengvesnis negu betonas, jam reikia ir kitokių pamatinių dalių. Medinio namo spaudimas bus kur kas mažesnis, dėl to galima rinktis ir pigesnį pamatų variantą, kurį sudaro lengvi pamatiniai blokeliai.

Ruošiant karkasinio namo pamatus labai svarbu nusistatyti reikalingą polių kiekį su armatūra, vėliau ties namo pamatų perimetru yra naudojamas putplasčio plokštės ir dedasi pamatiniai blokeliai. Tuomet blokeliai užpilami betonu ir atlieka klojinių funkciją. Taip pat galime įrengti plokštuminius pamatus.

Karkasinio namo pagrindas sudarytas iš apvado, o jis paruošiamas taip pat iš medienos. Šį pagrindą būtina atkskirti hidroizoliaciniu sluoksniu nuo pamatų su ruberoidu ar specialiu statybiniu padu. Kuomet apvadas parengtas jis tvirtinamas metaliniais įtvirtinimais prie pamatų.

Kuomet šis žingsnis įgyvendintas, ruošiame pagrindinius karkasus tiek išdorės, tiek vidaus, juos užpildant apšiltinamuoju vatos sluoksniu. Vėliau pagrindinį karkasą iš išorės apkalame papildomais medžio plaušais jog namas būtų atsparus aplinkos poveikiu bei sutvirtintas.

Jei šis žingsnis atliktas tinkamai, tuomet ant priešvėjinių plokščių galima įrengti vėdinimo sistemą, kuri reikalinga tam jog pastatas kvėpuotų ir nekauptų drėgmės. Jeigu karkasiniame name įmontuotos visos izoliacinės sistemos, tokios problemos, kaip drėgmė nebeturėsite.

Karkasinio namo stogas montuojamas tašų pagalba. Tuomet dedamas papildomas karkasas iš vidaus ir apšildomas papildomu vatos sluoksniu. Sluoksnių turi būti nors trys. Stogo konstrukcijai svarbu pasirinkti mažesnį žingsnį tarp gegnių nei šiltinamosios medžiogos plotis. Tuomet medžiaga geriau priglus prie gegnių ir atliks savo funkciją.

Vėliau šiltinamoji medžiaga turi būti padengiama izoliacine arba garo izoliacine plėvele tam jog stogo konstrukcija būtų apsaugota. Tačiau kuomet pravedinėjama elektros instaliacija ir kitos namo dalys tokios kaip langai, plėvelė bus pažeista, taigi vėliau tuos pažeidimus reikia užsandarinti lipnia juosta.

Paskutiniame etape ant stogo klojama difuzinė stogo plėvelė ir užsandarinama siūlėmis. Pačioje plėvelėje reikia suformuoti vietą oro tarpui, tašų pagalba.

Namo sandarumas priklauso nuo to, kaip kokybiškai namas buvo statomas visų statybų metu. Teisingai įrengus namo konstrukcines dalis, pagrinde jo sienas ir stogą, nereikės daug papildomų mežiagų, norint ištaisyti smulkias statybines klaidas.

Statant visų tipų namus, įmonės atlieka sandarumo testus. Šių testų pagalbą galima įsivertinti namo sandarumą, bei patikrinti jo silpnąsias vietas. Pirmąjį testą reikia atlikti prieš vidaus apdailą, o antrąjį, po jos pilnai užsandarinus visus kampus ir jautrias vietas. Sandarinimui naudojamos specialios sandarinimo juostos.

Energetiškai taupūs - karkasiniai namai yra ekologiški, kadangi gaminami tik iš natūralių medžiagų, kurios atitinka energetinio taupumo reikalavimus. Ekologiški - šiais laikais žmonėms labai svarbu tvarumas ir ekologija. Tad puikus pasirinkimas tam puoselėti būtent karkasiniai namai.

Rąstiniai namai

Unikalumu pasižymintys rąstiniai namai statomi remiantis tradicinėmis technologijomis, dažniausiai kiekvieno rąsto sujungimą gaminant patyrusio meistro rankomis. Nors projektuojant tokio tipo medinį namą atsiveria gerokai mažesnės interjero dizaino galimybės, rąstinio namo statyboms pasirinkus rankomis apdirbtus rąstus, jūsų namai išsiskirs unikaliu grožiu, išsaugant visa tai, ką kiekvienam medžiui davė pati gamta.

Statant medinį namą iš mašininiu būdu apdirbtų rastų, jo kaina tampa gerokai mažesnė, namo statybai naudojami tikslesnių formų rąstai, o automatizuota jų apdirbimo technologija leidžia pagaminti namus gerokai greičiau nei renkantis rankomis apdirbtus rąstus išvengiant rankų darbo metu pasitaikančių klaidų.

Priešingai nei daugybė statybinių medžiagų, dažnai naudojamų karkasinių namų statybose, statybose naudojamas rąstas natūraliai „kvėpuoja". Medienos ląstelėse vykstant nuolatinei oro apykaitai, rąstiniuose namuose išlieka pastovus deguonies balansas ir optimali oro drėgmė.

Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.

Montuojant rastinį namą ypač svarbūs teisingi pamatai: pamato viršus privalo būti lygus, kad apatinis rąstas visu savo pagrindu priglustų prie pamato. Įsitikinkite, kad paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų neviršija 10 mm. Rekomenduojame rinktis pamatą, kurio aukštis nebūtų mažesnis nei 40 cm, nes lyjant apatinis vainikas dažnai apsitaško, o nešvarumus suku pašalinti.

Patariama montuojant pamatus išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas bent 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu. Siekiant pagreitinti darbus ir išsaugoti puikią rastų būklę, jie dažnai montuojami krano pagalba.

Montavimo metu tarp rąstų klojamas izoliacinis sluoksnis, dažniausiai pagamintas iš pluošto, vilnos ar akmens vatos. Atsižvelgiant į tai, kad sienoms naudojami rąstai yra linkę slinktis, jie tarpusavyje sutvirtinami.

Sumontavus pagrindines namo konstrukcijas pereinama prie stogo darbų, kurie laikomi gana sudėtingais rąstinio namo atveju. Visų pirma, tokiam namui montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos, nes statiniui džiūstant, o sienoms sėdant, gali nežymiai keistis stogo kampas.

Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai.

Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti. Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms) imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų.

Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos. Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga. Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę.

Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė. Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų.

Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.

Abejonę keliantiems dėl rafinuotesnio medinio namo interjero - esą rąstinis namas diktuoja paprastumą, - taip pat turėtų būti ramūs. Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta.

Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos.

Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.

Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo.

Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį. Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma.

Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.

Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti.

Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos.

Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinis statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.

Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu.

Praktiniai rezultatai sako ką kita: su didele varža energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už teorinius skaičiavimų duomenis. Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros.

Kitas pavyzdys, nuteikiantis pasitikėti rąstine statyba - pridėkite ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos. Pajusite temperatūrų pokytį. Nustojus šildyti mūrinę patalpą, neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su šiltu oru verčia kondensuotis drėgmę. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos.

Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje. Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis.

Vidaus pertvaras rekomenduojama formuoti iš rąstų.

Skydiniai namai

Skydiniai namai - tai karkasinių namų rūšis. Statant bet kurios rūšies karkasinius namus rezultatas beveik identiškas. Skirtumas - gamybos technologija: skydiniams namams skirti namo elementai specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę.

Skydinis namas statomas iš gamykloje pagamintų skydų. 150 kv.m keturių miegamųjų namo gamyba gali užtrukti 3-5 savaites - tai prilauso nuo projekto sudėtingumo.

Tai greita statyba - darbai statybvietėje trunka 3 - 7 dienas (tačiau tam reikia iš tiesų kvalifikuotų darbininkų). Kadangi namo elementai į statybų aikštelę atvežami jau su daline vidaus apdaila, reikia atlikti nedaug su sienomis susijusių darbų.

Statybos darbų laikas trumpėja dar ir dėl to, kad nereikia laukti, kol namas išdžius, kad būtų galima daryti apdailos darbus. Skydinio namo gamybos procesui, kokybės ir įvykdymo terminui neturi įtakos blogi orai - vėjas, šaltis ar lietus, taigi tokių namų gamyba nesustoja net šaltuoju metų laiku.

Dar vienas svarbus aspektas - statybos darbų kaina. Kadangi nereikia rūpintis statybinių medžiagų transportavimu į statybos aikštelę, ir tuo kaip ir kur jas saugiai laikyti, yra sutaupomos lėšos. Vienas svarbiausių aspektų statant skydinį namą - tinkamas pamatų įrengimas ir jų hidroizoliacija.

Tai ypač aktualu mūsų klimato sąlygomis, kai žiemą temperatūra nukrenta iki 20 oC šalčio ir dar žemiau. Tai reiškia, kad skydinių namų pamatai turi būti žemiau įšalo ribos: Lietuvoje paprastai žemė įšąla iki 1-1,2 metro, taigi pamatai turi būti gilesni, kitaip dėl šalčio-atšilimo ciklų gruntas gali pamatą iškilnoti.

Kaip ir karkasiniams namams, skydiniams svarbi hidroizoliacija - į vidų patekęs vanduo gali supūdyti medines konstrukcijas.

Dar vienas aspektas, kuris nedžiugina skydinių namų statytojų - gana menkas planavimo pasirinkimas, jei norima sutaupyti ir namą statyti iš gamintojo unifikuotų skydų. Kitu atveju galima rinktis ir individualų projektą, pagal kurį gaminami specialiai jam pritaikytų matmenų ir formų skydai, tačiau tai kainuos gerokai daugiau.

Skydinių namų statybos ypatumai:

• Pamatai turi būti liejami žemiau įšalo (daugiau 1-1,2 metro).
• Mažai galimybių rinktis individualų planavimą.

Medinių namų privalumai ir trūkumai

Klausimą, ar iš principo verta pasikliauti medžiu statant namą, greičiausiai sau užduoda ne vienas galvojantis apie nuosavą būstą. Visų pirma, išskiriant šio tipo pastatų privalumus, galima pabrėžti ne tik didelę naudą gamtai (visi žinome, jog medis - atsinaujinanti žaliava), bet ir puikią medinių namų akustiką arba ypač gerą garso izoliaciją.

Dar vienas, tačiau taip pat reikšmingas privalumas skaičiuojant statybos kaštus - lengvas medienos, kaip pagrindinės statybų medžiagos, svoris. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties iš medžio statomam namui bus reikalingi daug lengvesni pamatai.

Nors galima teigti, kad mediniai namai savo privalumais dažniausiai užgožia trūkumus, vienas iš labiausiai neigiamų aspektų galėtų būti medinių namų perdangos, kurios, dėl riboto pločio, gali riboti ir patalpų dydį.

Ne retai statytojai medinių namų trūkumams priskiria ir problemas, kilusias dėl netinkamai pasirinktų statybos medžiagų ar netinkamo darbų atlikimo. Pavyzdžiui, tam, kad statybose naudojama mediena būtų ilgaamžė ir apsaugota nuo ją graužiančių kenkėjų, būtina rinktis išdžiovintą, nuo kenkėjų ir kitų veiksnių apsaugotą medienos variantą.

Šioje vietoje, ypač mūsų regione, sklandžiai ir kokybiškai medinių namų statybai trukdo specialistų trūkumas, dėl kurio dažnai neišvengiama paprastų, tačiau namo ilgalaikiškumui ir funkcionalumui ypač svarbių klaidų.

Medinių namų kainos

Kaip jau minėjome pradžioje, atsižvelgiant į ypač didelę medinių namų įvairovę, jų statybos ir įsirengimo kaina gali būti ypač lanksti - kokybiški mediniai namai gali kainuoti nuo 14 000 eurų, tačiau kartais gali siekti net iki 500 000 eurų sumą. Bene pagrindiniai, kainą lemiantys faktoriai - namo plotas ir jam pastatyti naudojamos medžiagos.

Planuojantiems taupyti renkantis statybų medžiagas ar atliekant būtinus statybų darbus, privalu pasidomėti kur ir kiek tai daryti iš tiesų galite. Ne retai karkasiniais namais klientai nėra patenkinti ne dėl jų surinkimo, bet dėl bandymo visais įmanomais būdais sumažinti statybų kaštus.

Visų pirma, statant sudėtingesnių konstrukcijų arba daugiau nei vieno aukšto medinį namą, taupyti konstruktoriui nereikėtų. Ypač dažnos to pasekmės - per silpną, barškanti ir girgždanti perdanga, o kartais net ir gerokai išlinkęs stogas.

Antras, ne mažiau populiarus taupymo būdas - namo apdaila „dekoratyviniu tinku“. Jei su statybomis esate susidūrę anksčiau, tikriausiai žinote, kad yra sričių, kuriose taupydami ilguoju laikotarpiu galite patirti tik dar daugiau išlaidų.

Viena tokių - namo statyboms naudojama medieną, visų pirma, išvengsite vabzdžių ir kitų kenkėjų, ilgainiui galinčių sukelti rimtų nuostolių (pastariesiems tokia mediena nėra maistas). Taupyti šioje srityje neverta ir dėl to, nes iš tikrųjų statybos kaštus geriausiu atveju sumažinsite labai neženkliai.

Renkantis pigesnę, šlapią ir nekalibruotą medieną, ją privalu išdžiovinti ir impregnuoti įvairiomis cheminėmis medžiagomis, o tai ne tik apsunkina namo statybą, bet ir kainuoja skirtumą, kurį sumokėtumėte tinkamai paruoštą medieną įsigydami iš anksto.

Dar viena, susimąstyti priverčianti sritis - medinio namo apšiltinimas. Nors egzistuoja ne vienas šiltinimo būdas, sutaupyti galite rinkdamiesi bene populiariausią ir pigiausią variantą - šiltinimą mineraline vata. Atsižvelgiant į tai, kad mineralinės vatos pagrindą sudaro labai ilgaamžės gamtinės medžiagos - stiklas ir akmuo, jų naudojimas namo šiltinimui taip pat užtikrins ilgaamžiškumą.

tags: #iesko #meistro #mediniam #namui #pastatyti