Kas įeina į bendrą pastato plotą: išsamus vadovas

Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kas įeina į bendrą pastato plotą Lietuvoje, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kaip tai veikia mokesčių skaičiavimą daugiabučiuose namuose.

Bendro ploto apibrėžimas ir teisinis pagrindas

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" 17 punktą, gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma.

Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.

• Civilinio kodekso 4.76 straipsnis: Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
• Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis: Daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Kas įtraukiama į bendrą plotą?

Visas patalpų plotas, apribotas 4 sienomis, grindimis ir lubomis, įeina į bendrą namo plotą. Terasos, neįstiklinti balkonai, pavėsinės į bendrą plotą neįsiskaičiuoja.

Rūsio plotas

Plotų skaičiavimas skiriasi, kai daromas supaprastintas projektas. Namui iki 80 kv.m antžeminio ploto rūsys į plotų sumavimą neįsiskaičiuoja. Jei jūsų namas yra virš 80 kv.m, tai visų patalpų plotas įsiskaičiuoja į bendrą namo plotą, tame tarpe ir rūsys.

Mansardos plotas

Mansardos kvadratūra į bendrą pastato plotą paprastai skaičiuojama pagal tam tikras Lietuvos statybos normatyvų nustatytas taisykles. Remiantis galiojančiais reikalavimais, dažniausiai yra skaičiuojamas plotas tų zonų, kur aukštis nuo grindų iki lubų yra ne mažesnis nei 1,60 metrai. Tai reiškia, kad zonos, kur aukštis yra mažesnis nei 1,60 m, į gyvenamojo ploto apskaičiavimą neturėtų būti įtraukiamos arba turėtų būti skaičiuojamos tik iš dalies (pvz., 50%).

Tačiau tikslius reikalavimus gali nurodyti vietinės statybos institucijos ar specifiniai projekto reikalavimai. Rekomenduojama kreiptis į vietinę savivaldybę arba nekilnojamojo turto specialistus, kurie gali pateikti detalesnę informaciją pagal jūsų konkretų projektą ir vietos reglamentus.

Šildymo išlaidų paskirstymas daugiabučiuose namuose

Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti.

Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų.

Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagalCivilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu.

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.

Daugiabučio namo gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas patalpų šildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui.

Mokesčių paskirstymas bendrijose

Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).

Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas.

Naudingas plotas

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12. būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Savivaldybių turto valdymas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atliko analizę, kiek pastatų ir patalpų turi savivaldybės, taip pat kiek jo nenaudoja, kiek nori parduoti ir kiek parduoda. Vienam gyventojui 2015 m. pab. teko beveik 4 m2 savivaldybių nuosavo turto.

Daugiausia NT turėjo sostinė - 1 612 tūkst. m2 (arba 297 m2 šimtui gyventojų). Kauno m. savivaldybei priklausė 1 122 tūkst. m2 pastatų ir patalpų, Klaipėdos m. - 635 tūkst.

2015 m. pab. nenaudojamas turtas sudarė beveik 0,5 mln. m2, arba 4,2 % visų savivaldybių nuosavų pastatų ir patalpų. Iš viso 2015 m. pab. 5 % savivaldybių nuosavo ploto buvo įtraukta į parduodamų objektų sąrašą.

Komunalinių atliekų rinkliava

Gyventojams šiemet arba kitų metų pradžioje turėtų keistis rinkliavos už komunalines atliekas. Aplinkos ministerija tikisi, kad naujas paslaugų apmokestinimas bus skaidresnis ir suprantamesnis, dėl to sumažės skundų.

Pagal ministerijos siūlymus, rinkliavą mokėtų nekilnojamojo turto (NT) savininkai, jo objektų sąrašą patvirtinant ministrui. Tie savininkai, kurie turės individualų konteinerį, jie turės įmokos paskaičiavimą pagal konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį.

Rinkliavos nereikėtų mokėti po daugiabučiais namais esančių garažų savininkams.

Statybos inspekcijos veikla

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atlieka žemės naudojimo patikrinimus, diegia pažangius skaitmeninius sprendimus ir prižiūri statybos darbų pabaigą.

VTPSI atkreipia dėmesį, kad ant pastatų susikaupęs storas sniego sluoksnis gali sukelti konstrukcijų pažeidimus - atsirasti įtrūkimų ar deformacijų. Reguliarus sniego šalinimas ir pastato būklės stebėjimas yra būtini prevenciniai veiksmai.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Ar gali bendrijos visuotinis susirinkimas nutarti, kad gyventojai, kurie savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas, privalo papildomai mokėti mokesčius? Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų.
• Ar neįrengtos, tačiau įregistruotos palėpės savininkui gali būti priskaitomi bendrieji mokesčiai? Įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia - ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas.
• Kaip skaičiuojama įmoka už atliktus darbus daugiabutyje? Suprantu, kad pagal patalpos (buto) plotą proporcingai paskaičiuojama (paskirstoma) atliktų darbų sąmata. Bet kaip nustatyti 1 kv.m. kainą?

tags: #i #bendra #plota #itraukiamos