Šiame straipsnyje nagrinėjamos hipotekos davėjo teisės ir pareigos Lietuvoje, apžvelgiant įstatymus, teismų praktiką ir galimas alternatyvas. Straipsnio temos aktualumą nulemia lėtėjanti ekonomika ne tik visame pasaulyje, bet ir ypatingai Lietuvoje. Šiam reikalui įtakos turi ir pasaulinė ekonomikos krizė, prasidėjusi bankų sektoriuje. Siekiant išnagrinėti įieškojimą iš įkeisto turto detalumo ir aktualumo aspektais, bus apsiribojama Lietuvos Respublikoje reglamentuotais procesais bei atskiromis procedūromis.
Šio darbo objektas yra įieškojimo iš įkeisto turto procesas, tokio proceso problematika. Šio darbo kontekste įkeistas turtas apibrėžtinas kaip nekilnojamasis turtas, t.y. žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji), ir kilnojamasis turtas, t.y. daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, bei turtinės teisės.
Įieškojimo iš įkeisto turto procesą reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai. Pažymėtina, jog įieškojimo iš įkeisto turto procesą reglamentuoja ir poįstatyminiai teisės aktai. Šiame darbe analizuojamas minėtų teisės aktų praktinis taikymas civilinėse bylose.
Magistro baigiamojo darbo šaltiniais tapo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - LR CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - LR CPK), Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas, Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Darbe pasinaudota Egidijaus Baranausko daktaro disertacija „Įkeitimo teisinis reguliavimas“, Dainos Petrauskaitės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos XI - XII skyriaus komentaru, publikuotu periodiniame leidinyje „Justitia". Taip pat naudota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus, kitų teisminių instancijų praktika bei vykdomosiomis bylomis, vedamomis ar užbaigtomis Vilniaus miesto ir rajono apylinkėse. Darbe taikomi empiriniai ir teoriniai tyrimo metodai.
Įvairių mokslinio tyrimo metodų taikymą paveikė pasirinktas tyrimo objektas - įieškojimo iš įkeisto turto proceso analizė, problematika. Taikant empirinį dokumentų analizės metodą buvo tiriami Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų sprendimai. Teorinis sisteminės analizės metodas padėjo nustatyti teisės normas, įtvirtintas skirtinguose teisės aktuose, tarpusavio ryšį. Atskleidžiant bendras įieškojimo iš įkeisto turto taisykles, buvo taikomas kitas teorinis tyrimo metodas - lyginamasis metodas. Šio metodo pagalba nustatyti panašumai ir skirtumai lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių teisės aktuose įtvirtintomis įieškojimo iš įkeisto turto taisyklėmis.
Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados. Darbo pabaigoje pateikiamas literatūros, kuria buvo remtasi darbe, sąrašas bei darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis.
Įieškojimo iš įkeisto turto ir įieškojimo bendra tvarka tarpusavio ryšys
LR CK prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.). Tokiu būdu prievoliniai santykiai sukuria tam tikras teises ir pareigas.
Tiek teorinėje, tiek praktinėje plotmėje egzistuoja galimybė, jog skolininkas neatliks tam tikro veiksmo, numatyto sutartyje ar įstatyme, ir tokiu būdu neįvykdys teisiniais santykiais sukurtos (prisiimtos) pareigos ar įvykdys jas netinkamai. Tai gali nulemti įvairiausios priežastys: skolininko nesąžiningumas, finansinis nepajėgumas, kt. objektyvūs bei subjektyvūs veiksniai.
Siekiant kontroliuoti galimas pareigos neįvykdymo pasekmes bei apsaugoti kreditoriaus interesus, civilinės teisės sistemoje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas. Šio instituto esmė ta, jog skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką, kad jis tinkamai įvykdytų savo pareigą prievolėje.
Atsiradus tokiai situacijai, atsiranda būtinybė ieškoti papildomų būdų ne tik skatinti skolininką tinkamai įvykdyti pareigą prievolėje, bet ir visiškai patenkinti kreditoriaus interesus. Tokie papildomi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai numatyti įstatyme. Vieni prievolių užtikrinimo būdai turi skatinamąjį pobūdį skolininkui įvykdyti prievolę, pavyzdžiui, netesybos, o kiti garantuoja kreditoriui, kad skolininko nemokumo atveju už jį prievolę įvykdys, pavyzdžiui, laiduotojas, įkaito davėjas ir t.t. Atsižvelgiant į prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, gali būti skiriamas ir jų pobūdis: prievolinis ir daiktinis. Daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami LR CK 4 knygoje. Tai būtų hipoteka, įkeitimas, daikto sulaikymas ir kt. Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje dažniausiai taikomi hipoteka ir įkeitimas kaip daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Ir tai suprantama. Kadangi tokiu būdu užtikrintos prievolės garantuoja mažiausius galimus kreditoriaus nuostolius tuo atveju, jei prievolė, kuri užtikrinta hipoteka ar įkeitimu, įvykdoma netinkamai ar visai neįvykdoma.
Kitaip tariant, įieškojimo procesas egzistuojant prievolės užtikrinimui skiriasi nuo įieškojimo proceso bendra tvarka. LR CPK 745 str. 1 d. įieškojimui iš hipoteka įkeisto turto ir įkeitimu įkeisto turto, numatytomis išimtimis tiek, kiek tokio pobūdžio įieškojimo nereglamentuoja LR CK. Toks reglamentavimas suponuoja įieškojimo iš hipoteka ir įkeitimu užtikrinto turto tarpusavio ryšį su įieškojimu bendra tvarka. Tam, kad tinkamai atskleisti tarpusavio ryšį, panagrinėsime abiejų įieškojimo procesų esminius skirtumus ir panašumus.
Abiem atvejais, įieškojimas galimas tik skolininkui neįvykdžius prievolės arba netinkamai ją įvykdžius. Tačiau skirtingai reglamentuojama įieškojimo pradžia. Skirtingi veiksmai turi būti atlikti siekiant įgyti teisę pradėti įieškojimo procesą. Įieškojimo iš įkeisto turto atveju, kreditoriui numatyta pareiga įspėjimo dėl įieškojimo iš įkeisto turto pateikimas. O tuo tarpu, įieškant bendra tvarka, kreditorius pirmiausia turi gauti vykdomąjį dokumentą (LR CPK 587 str.) ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti (LR CPK 650 str. 1 d.). Toks skirtingas reglamentavimas yra pagrįstas hipotekos ir įkeitimo paskirtimi, t.y. ne tik reikalavimo, bet ir pigesnio bei operatyvesnio įieškojimo proceso užtikrinimu.
Įsitikinimai apie pinigus - viena iš galingiausių jėgų, formuojančių finansinę sėkmę ar nesėkmę
Kitas esminis skirtumas tarp nagrinėjamų įieškojimo rūšių yra reikalavimai dėl įieškojimo eilės. Įieškant bendra tvarka toks kreditoriaus pasirinkimas turi atitikti LR CPK 664 ir 665 str. įtvirtintą įieškojimo iš skolininko turto eilę. Galioja bendra taisyklė, jog iš paskesnės eilės turto galima įieškoti tik tuo atveju, jei nėra žinomo pirmesnės eilės turto. Tuo tarpu, įieškant iš įkeisto turto netaikomi įieškojimo iš skolininko turto eilės apribojimai (LR CPK 662 str. 5 d.). Tokiu būdu hipotekos ir/ar įkeitimo kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis. Įkeičiamo turto paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus reikalavimų įvykdymą. Kreditorius pats gali objektyviai įvertinti galimybę tokiu turtu užtikrinti jo reikalavimą. Taikant įieškojimo iš turto eilę, būtų paneigiama hipotekos ir įkeitimo, kaip užtikrinimo būdo, paskirtis.
Pažymėtina, jog įieškojimo iš skolininko turto eilės įtvirtinimas skirtas apsaugoti skolininko turtinius interesus. Tačiau tokios eilės netaikymas įieškant iš hipoteka ar įkeitimu užtikrinto turto, nereiškia, jog skolininko interesai yra ignoruojami. Kaip ir skolininkas, (įkaito davėjo interesai apsaugomi suteikiant įkaito davėjui teisę nurodyti įkeistų daiktų pardavimo eilę, jei įieškoma parduodant iš varžytynių jungtine hipoteka įkeistus daiktus (LR CK 4. 194 str. 1 d.). Įkeitimo atveju, skolininko ar įkaito davėjo interesai apsaugomi LR CK įtvirtinta įkeistų daiktų realizavimo tvarka (LR CK 4. 219 str. 5 d.), t.y. šalims suteikiama teisę susitarti dėl įkeisto turto realizavimo būdo. O būtent susitarimo pagrindu, galimas visų šalis interesų pusiausvyros įgyvendinimas.
Esminis nagrinėjamų procesų panašumas yra tas, jog įkeisto turto realizavimui, atsižvelgiant į jo pobūdį, taikomos tos pačios taisyklės kaip ir įieškant bendra tvarka. Pavyzdžiui, varžytynių vykdymo tvarka (LR CPK 691 str. ir kt.).
Apibendrinant galima teigti, kad įieškojimas iš įkeisto turto ir įieškojimas bendra tvarka turi tiek panašumų, tiek skirtumų. Tačiau pagrindinis skirtumas tas, kad įieškojimo iš įkeisto turto procesas yra supaprastintas, operatyvesnis, pigesnis ir labiau orientuotas į kreditoriaus interesų apsaugą. Toks supaprastinimas nereiškia, jog skolininko interesai yra ignoruojami. Tiesiog hipotekos ir įkeitimo atveju skolininkas sutinka su tokiu supaprastintu procesu sudarydamas hipotekos ar įkeitimo sandorį.
Įieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto
Šiame darbo skyriuje analizuojamas įieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto. Skyrius suskirstytas į du poskyrius atsižvelgiant į įkeitimo objektą - nekilnojamojo turto rūšis. Nagrinėjimas apima įieškojimą iš hipoteka užtikrintų statinių ir kt. nekilnojamų daiktų bei hipoteka užtikrinto žemės sklypo. Šio reglamentavimo įtaka efektyviam įieškojimo procesui.
Atkreiptinas dėmesys, jog šiame darbe nekilnojamojo turto sąvoka vartojama siaurinamai, t.y. neapima laivų ir orlaivių, kuriems privaloma teisinė registracija ir kurie tokiu būdu pripažįstami nekilnojamuoju turtu. Toks sąvokos siaurinimas pasirinktas neatsitiktinai.
Įieškojimas iš hipoteka užtikrintų statinių ir kitų nekilnojamų daiktų
Įkeitimas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, pagrįstai vertinamas kaip vienas efektyviausių bei patikimiausių užtikrinimo būdų. Toks vertinimas gali būti lengvai paaiškinamas šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis. Esant įvairialypio finansavimo politikai, neišvengiamai susiduriama su efektyvių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ieškojimu. Tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto įkeitimas tampa pranašesniu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu prieš kitus galimus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (garantija, laidavimas ir kt. ).
Įkeistas turtas seka paskui daiktą ir išlieka net pasikeitus turto savininkui ar mirus skolininkui. Kitaip tariant, įkeitimo aktualumą bei pranašumą suponuoja įkeitimo savybė - sekimas paskui daiktą. Būtent tokia užtikrinanti įkeitimo funkcija turi nemažą įtaką ir ekonominiams santykiams, ypatingai smulkaus ir vidutinio verslo (paprastai, finansuojamo iš lietuviško kapitalo) sektoriui.
Pagal Lietuvos Centrinės hipotekos įstaigos duomenis 2007 metais, 5844 juridiniai asmenys buvo sudarę hipotekos sandorius ir 4747 juridiniai asmenys - įkeitimo sandorius, tuo tarpu hipotekos sandorius sudarė 59047 fiziniai asmenys ir įkeitimo sandorius - 1597 fiziniai asmenys. Įkeisto kilnojamojo turto vertė siekė 18, 9 mlrd. litų, o nekilnojamojo turto vertė - 31,8 mlrd. litų.
Šiuo ekonominiu laikotarpiu ypatingai kreipiamas dėmesys ne tik į patikimiausius bei efektyviausius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, bet ir į procedūras, taikomas įieškant iš įkeisto turto. Šiuo atžvilgiu svarbu nagrinėti įieškojimą iš hipoteka užtikrintų statinių ir kitų nekilnojamų daiktų. Hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos piniginės prievolės įvykdymas, kai tas daiktas neperkeliamas kreditoriui (LR CK 4.170 str. 1 d.).
Iš esmės hipoteka yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, kurio tikslas - apsaugoti kreditoriaus interesus tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo savo prievolių. Hipoteka leidžia kreditoriui įgyti pirmenybę prieš kitus kreditorius tenkinant savo reikalavimus iš įkeisto turto vertės. LR CK 4.170 str. 2 d. nustatyta, kad hipoteka gali būti įregistruojama tik įstatymų nustatyta tvarka įregistruotam nekilnojamajam daiktui.
Įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas nekilnojamasis daiktas yra statinys, kuris atitinka LR Statybos įstatymo reikalavimus ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal LR Statybos įstatymą statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis aiškiai apibrėžtą vietą žemėje ir su ja susijęs. Statiniai gali būti gyvenamieji namai, komerciniai pastatai, pramonės įrenginiai, keliai, tiltai ir kt.
Įieškojimas iš hipoteka užtikrintų statinių ir kitų nekilnojamų daiktų vyksta pagal LR CPK nustatytą tvarką. Kreditorius, norėdamas pradėti įieškojimą, turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Teismas, patenkinęs ieškinį, priima sprendimą dėl skolos priteisimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Sprendimas vykdomas antstolio, kuris organizuoja varžytynes ir parduoda įkeistą turtą. Iš gautų lėšų pirmiausia tenkinami kreditoriaus reikalavimai, o likusi suma grąžinama skolininkui. Svarbu pažymėti, kad įieškojimas iš hipoteka užtikrintų statinių ir kitų nekilnojamų daiktų gali būti vykdomas tik tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo savo prievolių. Jei skolininkas įvykdo savo prievoles, hipoteka pasibaigia ir kreditorius neturi teisės įieškoti iš įkeisto turto.
Įieškojimas iš hipoteka užtikrinto žemės sklypo
Įieškojimas iš hipoteka užtikrinto žemės sklypo turi tam tikrų ypatumų, kurie susiję su žemės teisiniu statusu. Lietuvoje žemė yra ypatingas turtas, kuriam taikomi specialūs įstatymai ir apribojimai. Pavyzdžiui, žemės sklypai gali būti įkeičiami tik tam tikrais atvejais ir tik tam tikriems kreditoriams. Be to, žemės sklypų pardavimas iš varžytynių taip pat turi tam tikrų apribojimų, kurie susiję su žemės ūkio paskirtimi, saugomomis teritorijomis ir kitais veiksniais.
LR CK 4.171 str. nustatyta, kad hipoteka gali būti įregistruojama į žemės sklypą, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas turi atitikti LR Žemės įstatymo reikalavimus ir būti suformuotas pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką. Įieškojimas iš hipoteka užtikrinto žemės sklypo vyksta pagal LR CPK nustatytą tvarką. Kreditorius, norėdamas pradėti įieškojimą, turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir įkeisto žemės sklypo pardavimo iš varžytynių. Teismas, patenkinęs ieškinį, priima sprendimą dėl skolos priteisimo ir įkeisto žemės sklypo pardavimo iš varžytynių. Sprendimas vykdomas antstolio, kuris organizuoja varžytynes ir parduoda įkeistą žemės sklypą. Iš gautų lėšų pirmiausia tenkinami kreditoriaus reikalavimai, o likusi suma grąžinama skolininkui. Svarbu pažymėti, kad įieškojimas iš hipoteka užtikrinto žemės sklypo gali būti vykdomas tik tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo savo prievolių. Jei skolininkas įvykdo savo prievoles, hipoteka pasibaigia ir kreditorius neturi teisės įieškoti iš įkeisto žemės sklypo.
Apibendrinant galima teigti, kad įieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto turi tam tikrų ypatumų, kurie susiję su nekilnojamojo turto teisiniu statusu. Kreditorius, norėdamas pradėti įieškojimą, turi kreiptis į teismą su ieškiniu ir gauti teismo sprendimą dėl skolos priteisimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Sprendimas vykdomas antstolio, kuris organizuoja varžytynes ir parduoda įkeistą turtą. Iš gautų lėšų pirmiausia tenkinami kreditoriaus reikalavimai, o likusi suma grąžinama skolininkui.
Įieškojimas iš įkeisto kilnojamojo turto
Šiame darbo skyriuje nagrinėjamas įieškojimas iš įkeisto kilnojamojo turto. Šis skyrius taip pat suskirstytas į du poskyrius atsižvelgiant į kilnojamojo turto pobūdį, t.y. kilnojamieji daiktai bei turtinės teisės.
Įieškojimas iš įkeisto kilnojamojo daikto
Įieškojimas iš įkeisto kilnojamojo daikto yra procesas, kurio metu kreditorius, turintis įkeitimo teisę į kilnojamąjį daiktą, realizuoja šią teisę, siekdamas patenkinti savo reikalavimus, jei skolininkas neįvykdo savo prievolių. Kilnojamasis daiktas gali būti bet koks daiktas, kuris nėra nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, automobilis, įranga, prekės ir kt.
Įkeitimas yra daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos piniginės prievolės įvykdymas, kai tas daiktas neperkeliamas kreditoriui (LR CK 4.205 str. 1 d.). Įkeitimas gali būti registruojamas Įkeitimo registre, kuris yra viešas registras, kuriame registruojami įkeisti kilnojamieji daiktai. Registracija Įkeitimo registre suteikia kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius tenkinant savo reikalavimus iš įkeisto daikto vertės.
Įieškojimas iš įkeisto kilnojamojo daikto vyksta pagal LR CPK nustatytą tvarką. Kreditorius, norėdamas pradėti įieškojimą, turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių. Teismas, patenkinęs ieškinį, priima sprendimą dėl skolos priteisimo ir įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių. Sprendimas vykdomas antstolio, kuris organizuoja varžytynes ir parduoda įkeistą daiktą. Iš gautų lėšų pirmiausia tenkinami kreditoriaus reikalavimai, o likusi suma grąžinama skolininkui. Svarbu pažymėti, kad įieškojimas iš įkeisto kilnojamojo daikto gali būti vykdomas tik tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo savo prievolių. Jei skolininkas įvykdo savo prievoles, įkeitimas pasibaigia ir kreditorius neturi teisės įieškoti iš įkeisto daikto.
Įieškojimas iš įkeistų turtinių teisių
Šios dalies poskyris skiriamas įieškojimui iš įkeistų turtinių teisių. Šis atskyrimas yra nulemtas turtinių teisių, kaip įkeitimo objekto, specifiškumo, kadangi įieškojimas iš įkeistų turtinių teisių pasižymi tam tikrais požymiais, kurie būdingi tik įieškojimui iš turtinių teisių.
Įieškojimas iš įkeistų turtinių teisių yra procesas, kurio metu kreditorius, turintis įkeitimo teisę į turtines teises, realizuoja šią teisę, siekdamas patenkinti savo reikalavimus, jei skolininkas neįvykdo savo prievolių. Turtinės teisės gali būti bet kokios teisės, kurios turi turtinę vertę, pavyzdžiui, reikalavimo teisės, akcijos, pajai, intelektinės nuosavybės teisės ir kt.
Įkeitimas gali būti registruojamas Įkeitimo registre, kuris yra viešas registras, kuriame registruojami įkeisti kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės. Registracija Įkeitimo registre suteikia kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius tenkinant savo reikalavimus iš įkeistų turtinių teisių vertės.
Įieškojimas iš įkeistų turtinių teisių vyksta pagal LR CPK nustatytą tvarką. Kreditorius, norėdamas pradėti įieškojimą, turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir įkeistų turtinių teisių pardavimo iš varžytynių. Teismas, patenkinęs ieškinį, priima sprendimą dėl skolos priteisimo ir įkeistų turtinių teisių pardavimo iš varžytynių. Sprendimas vykdomas antstolio, kuris organizuoja varžytynes ir parduoda įkeistas turtines teises. Iš gautų lėšų pirmiausia tenkinami kreditoriaus reikalavimai, o likusi suma grąžinama skolininkui. Svarbu pažymėti, kad įieškojimas iš įkeistų turtinių teisių gali būti vykdomas tik tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo savo prievolių. Jei skolininkas įvykdo savo prievoles, įkeitimas pasibaigia ir kreditorius neturi teisės įieškoti iš įkeistų turtinių teisių.
Apibendrinant galima teigti, kad įieškojimas iš įkeisto kilnojamojo turto turi tam tikrų ypatumų, kurie susiję su kilnojamojo turto pobūdžiu. Kreditorius, norėdamas pradėti įieškojimą, turi kreiptis į teismą su ieškiniu ir gauti teismo sprendimą dėl skolos priteisimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Sprendimas vykdomas antstolio, kuris organizuoja varžytynes ir parduoda įkeistą turtą. Iš gautų lėšų pirmiausia tenkinami kreditoriaus reikalavimai, o likusi suma grąžinama skolininkui.
Įieškojimas iš įkeistos įmonės
Ketvirtajame skyriuje nagrinėjamas įieškojimas iš įkeistos įmonės. Pažymėtina, kad LR CK 1.110 str. 1 d. įmonė pripažįstama nekilnojamuoju turtu. Tačiau kadangi įmonę sudaro turtinio ir neturtinio pobūdžio elementai, reikalaujantys skirtingo perleidimo režimo, įmonė negali būti hipotekos objektu. Todėl įmonės įkeitimo bei įieškojimo proceso iš tokios įmonės reglamentavimas tikslintinas. Šiame darbe pateikiama trumpa analizė apie šiuo metu galimą įieškojimo procesą iš įkeistos įmonės turto bei numatomas galimybes įieškoti iš įkeistos įmonės tuo atveju, jei teisės normos būtų patikslintos.
LR CK, hipotekos objektu gali būti nekilnojamasis turtas, tad sektų loginė išvada, jog įmonė gali būti hipotekos objektu. Tačiau, kadangi įmonę sudaro turtinio ir neturtinio pobūdžio elementai, reikalaujantys skirtingo perleidimo režimo, įmonė negali būti hipotekos objektu. Todėl įmonės įkeitimo bei įieškojimo proceso iš tokios įmonės reglamentavimas tikslintinas. Šiame darbe pateikiama trumpa analizė apie šiuo metu galimą įieškojimo procesą iš įkeistos įmonės turto bei numatomas galimybes įieškoti iš įkeistos įmonės tuo atveju, jei teisės normos būtų patikslintos.
tags: #hipotekos #davejo #naudojimasis #daiktu #be #turetojo