Visi siekiame tapti geresniais žmonėmis ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Tai ne tik siekis pasiekti profesinių aukštumų, bet ir tobulėti asmeniškai, dvasiai bei santykiuose. Iš tiesų, geresnė gyvenimo kokybė prasideda nuo mūsų pačių pokyčių. Tai yra ilgas ir nuolatinis procesas, tačiau jis tikrai duoda rezultatus. Šiame straipsnyje pateiksime patarimus ir naudinga informaciją, kaip pasiekti šiuos tikslus ir kaip geriau suprasti, kas formuoja mūsų kasdienį gyvenimą.
Ką Reiškia Tapti Geresniu Žmogumi?
Tapimas geresniu žmogumi nereiškia tik idealių savybių turėjimą ar tobulą gyvenimą. Tai apima norą tobulėti ir siekti geresnių santykių, profesinių pasiekimų bei vidaus ramybės.
Geresnis žmogus yra tas, kuris:
- Sugeba priimti atsakomybę už savo veiksmus
- Ieško teigiamų sprendimų net ir sudėtingose situacijose
- Ugdo empatiją ir gerbia kitus
- Turi aiškų tikslą ir žino, ko nori pasiekti
Šie pagrindiniai elementai ne tik pagerina mūsų santykius su aplinkiniais, bet ir padeda mums jaustis labiau pasitikintys savimi ir pasiekiančiais savo tikslus.
Patarimai, Kaip Tapti Geresniu Žmogumi
1. Praktikuokite Savirefleksiją
Savirefleksija yra svarbus įrankis norint tapti geresniu žmogumi. Kasdieniai klausimai sau, pavyzdžiui, „Ką šiandien padariau gerai?“ arba „Kur galėčiau tobulėti?“ leidžia giliau pažinti savo veiksmus ir motyvaciją. Skirkite kasdien bent 10 minučių apmąstyti savo dieną ir pasitaisyti ten, kur tai būtina.
2. Išmokite Valdyti Emocijas
Emocijų valdymas - tai gebėjimas kontroliuoti savo reakcijas į išorinius veiksnius. Geresnis žmogus nesielgia impulsyviai ir stengiasi išlaikyti ramybę net ir stresinėse situacijose. Mokykitės atsipalaiduoti, gilūs kvėpavimai ar meditacija gali padėti nuraminti protą.
3. Ugdykite Empatiją
Empatija - tai gebėjimas suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas bei poreikius. Tai padeda kurti gilias ir teigiamas santykių grandines, taip pat sustiprina socialinius ryšius. Stenkitės įsijausti į kitų žmonių jausmus ir padėti jiems tada, kai tik galite.
11 būdų, kaip pagerinti savo empatiją (išmokite empatijos įgūdžių)
4. Skirkite Laiko Asmeniniam Tobulėjimui
Tobulėjimas nėra vienkartinis procesas - tai nuolatinis darbas. Skirkite laiko skaitymui, savišvietai ir naujų įgūdžių įgijimui. Pasinaudokite įvairiomis mokymosi galimybėmis, nuo internetinių kursų iki seminarų ar saviugdos knygų. Tai padės ne tik išplėsti žinias, bet ir auginti pasitikėjimą savimi.
5. Praktikuokite Dėkingumą
Dėkingumas - tai gebėjimas vertinti tai, kas jau yra. Kasdien rašykite bent keletą dalykų, už kuriuos esate dėkingi. Tai paprastas, bet galingas įrankis, kuris padeda sukurti pozityvų požiūrį į gyvenimą.
6. Rūpinkitės Savo Kūnu ir Sveikata
Geras fizinis ir psichologinis sveikatingumas yra pagrindas geresnei gyvenimo kokybei. Reguliariai mankštinkitės, sveikai maitinkitės ir užtikrinkite pakankamą poilsį. Kūno ir proto ryšys yra labai svarbus, kad galėtume pasiekti geriausių rezultatų gyvenime.
Atjauta sau - visai ne apie aukos vaidmenį
Dažnai sugebame palaikyti ir atjausti kitus, tačiau save smerkiame net dėl menkiausios klaidos. Atjauta sau - ne visiems aiški sąvoka, kuri gali kelti daug klausimų bei interpretacijų.
„Daugumai, išgirdus šiuos žodžius, atsiranda asociacija su savęs gailesčiu bei savigrauža ir aukos būsena. Atjauta sau - visai ne apie tai. Ji veda link norimų rezultatų, tačiau visiškai kitu keliu. Juk kiekvienas žmogus, kuris kažką daro, savo kelyje susiduria su nesėkmėmis. Tai - momentai, kai kažkas nepasiseka. Būtent tokiomis akimirkomis atjauta sau padeda „neužplakti“ savęs, o gebėti priimti savo jausmus ir suvokti, kad ne man vienam taip nutiko. Rimkutė.
Specialistė pabrėžia, kad išbūti savo slogias emocijas tiesiog būtina. Juk kiekvieno žmogaus gyvenime būna momentų, kai susiduriama su nesėkmėmis. Pavyzdžiui, nepavyko darbe pasiekti išsikeltų tikslų. Tokioje situacijoje galima labai save graužti, tačiau galima ir pasimokyti iš situacijos ir neužsibūti liūdesio etape.
Atjauta sau neįsivaizduojama be sąmoningumo
Turbūt kiekvienas žmogus yra susidūręs su stipriomis emocijomis, kurias lydi kaltės jausmas. Tokiais momentais galima pradėti priekaištauti sau, nebesugebėti adekvačiai vertinti žalos.
„Dažniausiai tokias situacijas matome lyg išdidintas, o save, kaip specialistą, tiesiog nurašome. Atjauta sau, anot tyrėjų, tokiose situacijose gali labai padėti. Vienas iš jos komponentų - sąmoningumas. Žmonėms, kurie praktikuoja įvairias sąmoningumo praktikas yra žymiai lengviau stresinėje situacijoje sustoti ir viską įvertinti adekvačiai“, - sako pašnekovė.
L. Rimkutė įsitikinusi - atjauta sau padeda save „sugrąžinti“ į realią situaciją, sau padėti. „Juk nutikus nesėkmei dažniausiai galvoje „gimsta“ įvairūs blogi scenarijai, o pati situacija vertinama neadekvačiai blogai. Sugebėjus atpažinti šias emocijas galima sąmoningai viską įvertinti, leisti sau nurimti“, - aiškina ji.
Psichologė dalinasi, kad neretai žmonės yra linkę galvoti, kad nemaloni situacija atsitiko tik jiems vieniems, tik jie vieni yra nesėkmingi, o aplinkui visiems sekasi žymiai geriau. Todėl, susidūrus su nemalonia situacija, anot jos yra svarbu sau priminti, kad taip atsitiko ne man vienam.
Nėra žmogaus, kuris niekada nėra patyręs nesėkmių
Neįmanoma būti žmogumi, užaugti bei gyventi niekada nesusidūrus su nesėkmėmis ir neturint blogų patirčių bei nejutus gėdos jausmo. „Visi šie jausmai yra bendražmogiški. Tik nuo paties žmogaus priklauso, ar užsidaryti savo „kiaute“, ar priimti tai kaip pamoką ir suprasti, kad visiems pasitaiko visko. Jei pavyksta tai priimti kaip natūralią buvimo žmogumi dalį, tuomet galima vystyti ir dialogą pačiam su savimi“, - sako L. Rimkutė.
Pašnekovė priduria, kad susidūrus su nesėkmėmis galima pasikalbėti su artimu draugu ar kolega. Visų svarbiausia - neatsiriboti nuo visų, nekęsti savigraužos.
„Išsikalbėjimas veikia, kaip veikia ir kalbėjimasis pačiam su savimi. Puikiai tinka ir įsivaizdavimas, ką aš po dvidešimties metų sakyčiau savo vaikui, jei jis susidurtų su tokia pačia situacija, kurioje esu aš. Juk turbūt pasirinkčiau visai kitus žodžius, nei tuos, kuriuos sakau sau?“, - retoriškai klausia specialistė.
L. Rimkutė nurodo, kad svarbu situacijos nevertinti labai dramatiškai bei sugebėti save paguosti.
Stiprybės požymis, kuris padeda tobulėti ir darbe
Psichologė pabrėžia - atjauta sau koreliuoja su meile sau. Ir tai - visai natūralu, juk žmonės, kurie sugeba atjausti save, tam tikras situacijas išgyvena žymiai švelniau nei tie, kurių vidinis kritikas yra labai griežtas.
„Atjauta sau susijusi ir su augimo mąstysena. Sugebėję išbūti nemalonioje situacijoje galime iš jos žymiai daugiau pasimokyti. Žmonės, kurie moka taip mąstyti, gali tobulėti. Tyrėjai kalba apie dar vieną sąvoką, susijusią su atjauta sau - autentiškumu. Anot jų, atjauta sau leidžia patį save geriau pažinti bei pabūti tikruoju savimi“, - teigia L. Rimkutė.
Anot jos, žmonės, kurie sugeba save atjausti, organizacijose sėkmingiau randa roles, kurios joms tinka, sparčiau mokosi ir yra labiau motyvuoti.
Švelnesnis sau pačiam vadovas - geresnis lyderis ir kitiems
Kalbinama psichologė teigia, kad lyderiai organizacijose turi gebėti atjausti save, tik tada jie sugebės atjausti ir savo komandos narius. „Jeigu aš noriu padaryti kažkokį pokytį kitiems, pirmiausia turiu būti padaręs žingsnelį sau pačiam. Organizacijose žmonės tai puikiai jaučia. Iš to, koks vadovo elgesys su pačiu savimi, formuojasi ir vidinė kultūra. Juk darbuotojai mokosi iš vadovų“, - nurodo specialistė.
Ji teigia, kad tik tas asmuo, kuris geba pasirūpinti pats savimi, gebės būti sėkmingu lyderiu.
„Atjauta sau - vienas iš didesnių iššūkių, susijusių su išbuvimu sunkiose emocijose ir to priėmimu. Aš pati esu ne kartą buvusi situacijoje, kuomet ryte guliu lovoje ir nenoriu keltis iš jos. Tokius jausmus patyriau tuomet, kai iš aplinkos sulaukiau daug kritikos dėl „išėjimo“ į internetą, atvirus seminarus ir panašiai. Ir išties tokiose situacijose yra sunku būti švelniu pačiam su savimi, juk norisi tiesiog pabėgti nuo visko“, - asmenine patirtimi dalinasi psichologė.
Anot pašnekovės, visi patys svarbiausi dalykai gyvenime nėra lengvi. „Man pačiai padėjo supratimas, kad atjautos sau reikia mokytis. Drauge su sąmoningumu atsiranda ir atpažinimas, kad tenka vėl susidurti su nemalonia situacija“, - teigia L. Rimkutė.
Psichologė pabrėžia, kad jai visuomet padeda žinojimas, kad ji turi kam išsikalbėti. Tokiose situacijose verta sugalvoti būdų, kaip save palepinti. Pavyzdžiui, jai pačiai padeda buvimas gamtoje.
Darbas su savimi: kaip išmokti atjausti pačiam save?
L. Rimkutė aiškina, kad kartais slogią nuotaiką nuvyti padėti gali tiesiog nuoširdus pokalbis su kolegomis bei asmeninių patirčių pasidalijimas. Juk tuomet gali pajusti, kad nesi vienas, kad ir kiti susiduria su tokiais pačiais sunkumais.
„Organizacijoje ir komandoje kalbėjimasis apie tai yra tiesiog dovana, kurią patys žmonės gali sau pasidovanoti. Tačiau teoriškai kalbėti šia tema yra ne tas pats, kas dalintis savo patirtimis“, - įsitikinusi specialistė.
Ji teigia, kad atjauta sau praktikuojama ir rašymo būdu. Atsidūrus nemalonioje situacijoje galima išlieti mintis popieriuje, o tuomet pareflektuoti. Taip galima mokytis save nuraminti.
Naudinga Informacija Apie Gyvenimo Kokybę
Kad geresnė gyvenimo kokybė taptų realybe, svarbu suprasti pagrindinius faktorius, kurie ją formuoja.
| Faktorius | Aprašymas |
|---|---|
| Santykiai su kitais | Tvirti ir teigiami santykiai pagerina emocinę būseną. |
| Fizinis aktyvumas | Padeda išlaikyti gerą sveikatą ir energiją. |
| Psichologinė gerovė | Ramybė ir pasitikėjimas savimi padeda siekti tikslų. |
| Aplinkos įtaka | Teigiama ir įkvepianti aplinka gali padėti augti. |
Kiekvienas iš šių veiksnių turi įtakos gyvenimo kokybei, todėl svarbu juos subalansuoti ir atkreipti dėmesį į kiekvieną.