Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje, bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnis reglamentuoja, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, o užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys.
Tenka išgirsti nusiskundimų, kad darbo vietose yra per daug kompiuterių vienoje patalpoje, kad netinkamas apšvietimas, nepatogios darbo vietos ir kt. Ar reikia laukti tikrintojų, kurie pagirs arba nubaus, ar apie problemas informuoti darbdavį, kuris yra atsakingas už darbo vietų pritaikymą dirbantiems prie kompiuterių (videterminalų)?
Temperatūros reikalavimai darbo vietoje
Prislopintos šviesos, sumažintas šildymas - tokia šiandieninė daugelio biurų kasdienybė. Darbo patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“.
Šiluminės aplinkos parametrai yra oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis. Šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją. Kuo darbas fiziškai sunkesnis, tuo žemesnė gali būti darbo patalpų temperatūra.
Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose” nustato konkrečius temperatūros parametrus. Pagrindinis principas: kuo mažiau fizinės įtampos reikalauja darbas, tuo šilčiau turi būti darbo vietoje.
Kokia žemiausia oro temperatūra gali būti darbo vietoje? Kaip ir minėjome aukščiau šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb), ir sunkus fizinis darbas (III)).
Darbo sunkumo kategorijos ir temperatūros reikalavimai žiemą:
| Kategorija | Energijos sąnaudos | Darbo pobūdis | Temperatūra žiemą |
|---|---|---|---|
| Ia | iki 500 kJ/h | Nereikalauja fizinės įtampos sėdint | 21-25°C |
| Ib | 500-630 kJ/h | Nedidelė fizinė įtampa sėdint, stovint ar vaikštant | 17-24°C |
| IIa | 630-840 kJ/h | Tam tikra fizinė įtampa, krovinys iki 1 kg | 15-23°C |
| IIb | 840-1040 kJ/h | Vidutinė fizinė įtampa, krovinys iki 10 kg | 13-21°C |
| III | virš 1040 kJ/h | Didelė nuolatinė fizinė įtampa, krovinys virš 10 kg | 12-19°C |
Pavyzdžiai pagal kategorijas:
- Ia kategorija - biuro darbuotojai, administratoriai, buhalteriai (sėdimas darbas prie kompiuterio).
- Ib kategorija - prekybos salių darbuotojai, siuvėjai, kasininkės (darbas sėdint, stovint ar vaikštant be sunkių krovinių su nedidele fizine įtampa).
- IIa-IIb kategorijos - sandėlio darbuotojai, pakuotojai, gamybos operatoriai (darbas su kroviniais).
- III kategorija - krovėjai, statybininkai, miško darbininkai (sunkus fizinis darbas).
Prekybos salės darbuotojo ir siuvėjo darbo vietos temperatūra darbe turi būti ne žemesnė nei 17°C. Šie darbuotojai priskiriami Ib darbo sunkumo kategorijai - jų darbas reikalauja nedidelės fizinės įtampos sėdint, stovint ar vaikštant. Prekybos salėse dažnai kyla problemų dėl nuolat atidaromų durų, didelių erdvių ir nepakankamo šildymo. Siuvimo cechuose situacija panaši - seni pastatai, prasta izoliacija, darbdavių taupymas. Siuvėjams temperatūra darbe ypač svarbi - šaltyje tirpsta pirštai, sunku tiksliai valdyti siuvimo mašiną, mažėja darbo kokybė ir našumas. Prekybos darbuotojams ilgos valandos šaltyje prie kasos ar tarp lentynų kenkia sveikatai ir mažina darbingumą.
Specialios pertraukos dirbant šaltyje
Specialių pertraukų trukmės aprašas nustato, kad pertraukos privalomos:
- Dirbant lauke, kai temperatūra žemesnė kaip -10°C arba aukštesnė kaip +28°C.
- Dirbant nešildomose patalpose, kai temperatūra žemesnė kaip +4°C.
Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Pertraukos turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Pertraukų metu darbuotojams turi būti sudaryta galimybė pailsėti šiltoje patalpoje.
Ką daryti, jei darbovietėje per šalta?
Jei temperatūra darbe neatitinka reikalavimų, darbuotojas turi teisę:
- kreiptis į darbdavį - tai pirmas žingsnis, nes darbdavys pagal įstatymą privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas;
- fiksuoti temperatūrą fotografuojant termometrą;
- teikti skundą valstybinei darbo inspekcijai (VDI).
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnį (redakcija nuo 2025-01-01) už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą darbdaviams gresia bauda nuo 240 iki 880 eurų. Jeigu dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar kilti kitų sunkių padarinių - bauda nuo 1 000 iki 2 000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą - nuo 900 iki 1 400 eurų.
Svarbu žinoti ir tai, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai. Pagrįstas atsisakymas dirbti negali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu.
Darbo vietos ergonomika
Darbo vietos ergonomika labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali padaryti dar daug įdomių dalykų.
Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti. Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.
Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio.
Darbo vietos ergonomikai turi įtakos ir stalo aukštis, kuris turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų.
Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda.
Koks biuras šiandien gali būti be kompiuterio ir kitų įvesties įrenginių? Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina visiems dirbantiesiems biure Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį.
Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio.
Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn. Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.
Darbo vietos ergonomika apibrėžia ir reikalavimus apšvietimui. Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus.
Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx.
Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus.
- vaizduoklio - ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx.
Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio. Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Dėl vietinės apšvietos vaizduoklyje neturi būti akinančių blyksnių.
Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos.
Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus.
Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių. Šiluminio spinduliavimo intensyvumas. Šiluminės aplinkos parametrų vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją.
Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas.
Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Natūrali apšvita konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri. Dirbtinė apšvieta sukuriama elektriniais šviesos šaltiniais. Bendras apšvietimas apšviečia tolygiai patalpą, vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros vietos apšvitą. Plačiausiai naudojamas mišrus apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.
Marijampolės visuomenės sveikatos centras informuoja, kad, pagal galiojančius norminius teisės aktus (Lietuvos higienos normą HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai”), profesinės rizikos vertinimą organizuoja pats darbdavys. Vertinimo metu nustatomas darbo su videterminalais poveikis darbuotojo sveikatai, ypač regėjimui, fizinei ir protine įtampai. Nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 val.
Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. Dirbant 12 valandų darbo dieną (40 val. darbo savaitę), reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min.
Įsidėmėtina ir tai, kad dirbantiesiems su videoterminalais privalomi išankstiniai (prieš priimant į darbą su videoterminalu) ir periodiški (per atitinkamai reguliarius laiko intervalus) sveikatos, ypač akių ir regėjimo, tikrinimai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką. Jei atsiranda regėjimo sutrikimų, kurie gali būti susiję su darbu prie videoterminalo, darbdavys privalo darbuotojui suteikti galimybę atlikti atitinkamą akių ir regėjimo ištyrimą (oftalmologiniai tyrimai). Darbuotojų akių sveikatos apsauga laikoma valstybės sveikatos apsaugos sistemos dalimi.
Darbo stalas ir darbo stalo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti vaizduoklį, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Darbo stalo paviršius turi būti mažai atspindintis. Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį, sėdimo paviršiaus priekinė briauna turi būti nuožulni. Jos konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą, turėti porankius. Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis. Darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti.
Dar geriau jei tai natūrali, pro langą sklindanti šviesa, o ne dirbtinis apšvietimas - ji ne tik didina darbo efektyvumą, bet ir padeda darbuotojams geriau jaustis. Tyrimai rodo, kad natūralios aplinkos (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc. Kitu tyrimu nustatyta, kad pro langą matomi vaizdai ir pagerėjęs patalpos apšvietimas žymiai pagerino skambučių centro darbuotojų darbo našumą, jie skambindavo 6-12 proc. greičiau, kai už lango matė geriausią įmanomą vaizdą palyginti su tais, kurie negalėjo mėgautis vaizdais. Kiti biuro darbuotojai, galėdami grožėtis geriausiu įmanomu vaizdu, psichinių funkcijų ir atminties testus atliko 10-25 proc.
„Vidaus patalpų mikroklimato kokybė yra labai svarbi tiek fizinei, tiek dvasinei mūsų savijautai. Didžiausią paros dalį praleidžiame namuose, antroje vietoje - mūsų biurai, tad kokiomis sąlygomis dirbame, tokių rezultatų galime tikėtis. Šiuo metu 36 proc. visų Europos dirbančiųjų yra biuro darbuotojai (tai yra daugiau nei 80 mln. gyventojų), Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šis procentas taip pat labai panašus. Tad nors pandemija daugelį įpratino dirbti iš namų, visgi biurų pastatuose praleidžiame dar daug laiko, kartais - gal net daugiau nei namuose. Todėl tiek namų, tiek biurų mikroklimatas yra labai svarbūs mūsų sveikatai. Daugiau nei 80 proc. Europos biurų darbuotojų teigia, kad darbo patalpose beveik ketvirtadalį viso laiko temperatūrą būna per aukšta arba per žema. Ne mažiau nei šiluma, svarbu ir tinkamas patalpų apšvietimas.
„Personalo išlaidos, įskaičiavus atlyginimus ir išmokas, paprastai sudaro apie 90 proc. įmonės veiklos išlaidų. Tad sąlyginai nedidelės investicijos į biuro aplinką, galėtų būti palankios darbuotojų sveikatai ir geresniam darbo efektyvumui. Įrodyta, kad biuro dizainas atsižvelgiant į tokius aspektus kaip patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas ir triukšmas turi daug įtakos darbuotojų gerovei ir jų produktyvumui“, - kalba D. Pasak pašnekovo, tai tikrai nereiškia siūlymų ignoruoti raginimus taupyti šviesą ir šilumą. Priešingai. Bet reikėtų atidžiai apsižvalgyti po biuro patalpas, galbūt pasikonsultuoti su architektais, kitais specialistais, kaip minimaliomis sąnaudomis galima geriau išnaudoti turimus resursus: įsileisti daugiau šviesos pro langus (gal tam patektų tiesiog pakeisti užuolaidas ar žaliuzes, patraukti šviesą užgožiančias spintas ar pan.), apšiltinti patalpas.