Šilumos siurbliai daugiabučiams namams: privalumai ir trūkumai

Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius buto šildymo būdus, jų privalumus ir trūkumus, siekdami padėti jums pasirinkti tinkamiausią variantą.

Šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant naują namą. Tinkamai parinkta sistema užtikrins komfortą, ekonomiškumą ir ilgaamžiškumą. Taigi, renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais.

Ką svarbu įvertinti renkantis šildymo sistemą:

• Namo plotas ir energinis efektyvumas - gerai apšiltintam namui gali pakakti mažesnės galios sistemos.
• Eksploatacijos kaštai - svarbu įvertinti ne tik pradinę įrengimo kainą, bet ir ilgalaikes išlaidas.
• Patogumas ir automatizacija - ar norite kuo mažiau rūpintis šildymu?
• Aplinkosauga - ar svarbu, kad sistema būtų ekologiška?
• Priežiūros poreikis - kai kurios sistemos reikalauja reguliarios priežiūros ir aptarnavimo.

Populiariausi šildymo būdai

Šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant naują namą. Tinkamai parinkta sistema užtikrins komfortą, ekonomiškumą ir ilgaamžiškumą.

Šildymo būdų palyginimas

Šilumos siurbliai

Kaip kalba UAB „Santas“ vadovas Saulius Tamulevičius, kol kas rinkoje pirmąją vietą vis labiau užsitikrina šilumos siurbliai (oras-vanduo) - tai kol kas ekonomiškiausia sistema. Šilumos siurbliai yra santykinai nauja technologija, kuri tik dabar įgauna pagreitį Europos rinkoje ir šiuo metu didžiausios viltys bei ateities vizija siejama būtent su šilumos siurbliais. Šilumos siurblys - tai įrenginys, kuris perkelia šilumą iš vienos vietos į kitą, naudodamas nedidelį kiekį elektros energijos. Šilumos siurblys veikia pagal šiluminio mainų ciklą. Sistemoje cirkuliuoja specialus šaltnešis, kuris garuoja, kondensuojasi ir taip perduoda šilumą.

Yra keli pagrindiniai šilumos siurblių tipai, kurie skiriasi pagal šilumos šaltinį:

• Oras-vanduo
• Geoterminis
• Oras-oras
• Vanduo-vanduo

Aeroterminis šildymas (šilumos siurblys oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis. Efektyvumas pasiekiamas kai lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip -10°C.

Įrengimo kaina priklauso nuo daugybės parametrų, vieni aeroterminį šildymą susimontuoja už 5000 eurų (namui iki 120 kv. m.), o su gera vokiška įranga galima įsirengti ir už 8000 eurų. Geoterminis šildymas (šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose - vertikalūs kolektoriai.

Yra keli būdai, kaip įrengiamas geoterminis šildymas: galima 1,80 m gylyje įkasti vamzdyną ir pakloti tam tikrą plotą arba gręžti gręžinius - tai pats populiariausias būdas - ir įleisti vamzdynus daugiau kaip 60-100 m gylyje. Tų gręžinių, atsižvelgiant į namo plotą, reikia skirtingo skaičiaus, gali būti ir trys, ir daugiau. Standartiniam namui (apie 100 kv. m) toks geoterminio šildymo įrengimas kainuotų apie 11-12 tūkst. eurų.

Jeigu lyginti vokišką „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblį oras-vanduo, kintamos galios ir imti tą patį „Alpha-InnoTec“ gruntas-vanduo šilumos siurblį, tai pinigų skirtumas - lauko dalis. Tai ką kainuos gręžiniai namui, tokį jūs turėsite skirtumą. Jeigu 150 kv. m. namui kokybišką įrangą oras-vanduo gali kainuoti susimontuoti apie 9000 eurų, tai geoterminiam tai gali kainuoti 13 000 Eur. Skirtumas gali siekti 4000 Eur, iki 25-30%.

Šilumos siurblių privalumai ir trūkumai

Šilumos siurblių privalumai ir trūkumai:

Dujinis šildymas

Na, o kalbant apie dujinį šildymą, tai vienas iš senesnių ir visiems žinomų šildymo būdų, kuris yra švarus ir patogus, tačiau palyginti su šilumos siurbliais, pastarieji turi daugiau pranašumų. Jei iki namo yra atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį.

Autonominio dujinio šildymo investicija priklauso nuo komplektacijos, gamintojo ir dujinio katilo. Viskas priklauso nuo dujinio katilo ir kokį pasirinksi gamintoją, kainos svyruoja nuo 700 iki 3000 Eur. Šiuolaikiniai dujų katilai automatizuoti, jų priežiūra nėra labai brangi ir jie neteršia gamtos.

Dujinio šildymo privalumai:

• Aukštas komforto lygis.
• Su vienu įrenginiu galima pagaminti ir maksimalų šilumos kiekį, ir paruošti karštą vandenį.
• Aukštas efektyvumas: paprasti katilai - iki 90 proc., kondensaciniai - iki 110 proc.
• Reikalinga minimali priežiūra.
• Gali būti naudojamas kaip papildomas šilumos šaltinis.

Dujinio šildymo trūkumai:

• Dujų kainos nustatomos be konkurencijos, tad pagal dabar galiojančias dujų kainas - tai vienas brangiausių šildymo būdų.
• Būtinas dujotiekio projektas.
• Dujotiekio įrengimui galioja tam tikri reikalavimai.

Kietojo kuro katilai

Prieš keletą metų kieto kuro katilai buvo populiarūs ir perkami, o štai dabar jų įrengimas drastiškai sumažėjęs. Kūrenimas malkomis, briketais ar kitu kietu kuru jau eina užmarštin, kad ir kaip tai būtų iš pirmo žvilgsnio ekonomiška. Kūrenimasis malkomis ir kitu kietu kuru yra pigiausias pasirinkimas, tačiau darbo įdėti reikia daug. Jūs turite sandėliuoti kietą kurą, jį paruošti, prižiūrėti katilą, o brangiausios - laiko sąnaudos. Daugelis žmonių dabar kieto kuro katilus adaptuoja ir pritaiko jiems granulinius degiklius, kurie yra patogesni naudoti.

Katilų kainos priklauso nuo galingumo ir gamintojo. Malkų katilų kaina gali būti nuo 600 iki pusantro tūkstančio eurų. Granulinių katilų kaina gali svyruoti nuo 2500 iki 4500 eurų.

Kietojo kuro katilų privalumai:

• Mažiausios investicijos.
• Mažiausios kuro kainos ir didžiausias jo rūšių pasirinkimas.
• Nesudėtingas valdymas.

Kietojo kuro katilų trūkumai:

• Reikalinga kasdienė priežiūra: išvalyti pelenus, įdėti kuro.
• Jei kurui naudojamos malkos, jas reikia bent metus džiovinti, kad nebūtų drėgnos, o jei jos drėgnos, kuro sąnaudos gali padvigubėti.
• Dažniausiai kieto kuro katilinių efektyvumas siekia iki 70 proc.
• Investicijos padidėja, jei norima įsirengti akumuliacinę talpą.
• Neefektyvus karšto vandens paruošimo būdas vasaros sezono metu.

Šildymas elektra

Šildytis elektros energija Lietuvoje - jau senokai vienas iš brangiausių būdų. Tačiau, ar tikrai elektrinis šildymas yra toks neefektyvus ir brangus? Panagrinėkime šią šildymo sistemą iš arčiau, įvertindami jos privalumus, trūkumus ir alternatyvas.

Elektriniai šildymo katilai veikia naudodami elektros energiją, kuri perduodama per kaitinimo elementą, esantį katilo viduje, kur ji paverčiama į šilumą. Šildymo katilų galia paprastai matuojama kilovatais (kW). Kuo didesnė katilo galia, tuo greičiau ir efektyviau jis sušildys erdvę. Elektrinis šildymas pigu įsirengti ir nesudėtinga eksploatuoti - tereikia nusipirkt akcijinių el. radiatorių ir įjungti į elektrą. Tačiau kainą galima sumažinti bent 3 kartus, įsirengus saulės jėgainę ant stogo arba įsigijus dalį elektrinės saulės parke.

Elektrinio šildymo privalumai:

• Šildymo sistema užima nedaug vietos.
• Juo paprasta naudotis.
• Reikalingos nedidelės pradinės investicijos (apie 1000 eurų).
• Patikimi, tylūs ir lengvai prižiūrimi.
• Nereikalauja degalų, todėl nereikia laikyti atsarginių dujų ar malkų.
• Ekologiškesni nei dauguma kitų šildymo sistemų, nes nesukelia dūmų ar išmetamųjų teršalų.

Elektrinio šildymo trūkumai:

• Mažas efektyvumas.
• Didelės šilumos kainos.
• Gali būti brangesni naudoti, ypač jei elektros energijos kaina yra aukšta.
• Gali būti mažiau efektyvūs nei kitos šildymo sistemos, tokios kaip šilumos siurbliai šildymui.

Grindinis šildymas ir radiatoriai

Anksčiau buvo sunku žmones įtikinti rinktis grindinį šildymą, tinkantį visoms dangoms, galimą įrengti visuose kambariuose, apšildant iškart visą plotą, o dabar to daryti nebereikia, gyventojai jau patys nori šildomų grindų. Daugelis pamatė, kad privalumų yra daug, tad dabar maždaug 95 proc. žmonių renkasi grindinį šildymą, o radiatorių atsisako, kadangi jiems reikalinga aukštesnė temperatūra nei šildomoms grindims. Kuo žemesnė temperatūra, tuo žemesnės eksploatacijos išlaidos, vadinasi, tai yra didelis privalumas ir komfortas.

Be to, tiek radiatorius, tiek grindinį šildymą įrengti kainuoja panašiai, tačiau patogumo ir komforto lygis yra visai kitas. Be to, grindiniam šildymui tinka bene visos dangos ir paviršiai.

Šildymo kaštai

Jeigu pastatas yra naujas ir kokybiškas, tuomet šildymas metams galėtų kainuoti (apytiksliai 100 kv. m namui):

• Dujos - 267 eurai
• Medžio granulės - 401 euras
• Oras-vanduo šilumos siurblys - 305 eurai
• Geoterminis šildymas - 237 eurai
• Kieto kuro katilas naudojant beržines malkas - 215 eurų
• Šildantis dyzelinu kaina gali siekti 604 eurus
• Elektra - net 1035 eurus

Tad nors malkos pigiausias būdas, brangiausiai čia kainuoja mūsų laikas, kurį turėtume skirti katilo kūrenimui ir malkų paruošimui. O jeigu tai yra senos statybos, neapšiltintas pastatas, tokio paties ploto apšildymas gali kainuoti 80-100 proc. Dažnai, renkantis šilumos siurblį, vartotojai kliaunasi rekomendacijomis iš pažįstamų ar montuotojų. Tačiau, norintiems patiems priimti sprendimą, reikia pradėti gilintis ir ieškoti informacijos.

Apytikslės šildymo kainos per metus (100 kv. m namui):

Kaip išsaugoti šilumą?

Kauno technikos kolegijos lektorius, UAB „Pastatų sertifikavimo biuro“ vadovas, pastatų sertifikavimo specialistas Rolandas Samajauskas prideda, kad renkantis šilumos būdą reikia žiūrėti kompleksiškai, ir priduria, kad pirmiausia reikia galvoti apie paties pastato modernizavimą. Ir jeigu pastatas yra didelio ploto, statytas seniai, neapšiltintas, tuomet negelbės ir šilumos siurblys ar kiti šildymo būdai - šildysite orą, o ne namus.

Rolandas Samajauskas

Jeigu jūs gyvenate daugiabutyje, negalėsite individualiai priimti sprendimų, susijusių su šilumos sistemos pasirinkimu, nes tą darys jūsų namus prižiūrinti įmonė ar viso namo gyventojai, bendrija. Nuosavame name paprasčiau - išsikviečiate specialistą ir surandate geriausiai jums tinkantį sprendimą.

Probleminė vieta senuose daugiabučiuose - rūsiai. Juose dažniausiai galime pamatyti neizoliuotus, kitaip tariant - neapšiltintus vamzdžius, todėl jie užkaista, ir didelė šilumos dalis lieka rūsyje. O jeigu dar rūsių langai nesandarūs, praviri, tuomet vėlgi - šilumą prarandame.

Tad laikausi nuomonės, jog norint daugiabučiuose gyventi šiltai, pirmiausia reikia keisti visą šildymo sistemą, ją modernizuoti, apšiltinti patį pastatą, stogą, sienas. Šiuo atveju reikalingas kompleksiškas požiūris ir veiksmai, nes tik langų keitimas situacijos neišgelbės.

Jeigu kalbėtume apie naujus daugiabučius, šildymo sąskaitos ten dažniausiai būna nedidelės, tačiau pastebiu kitą bėdą - patys žmonės elgiasi neekonomiškai. Pavyzdžiui, nesureguliuoja šilumos namuose, būna per karšta, tad atsidaro langą ir visą šilumą išleidžia. Todėl patarimas paprastas - pasidomėkite valdymo įranga ir pritaikykite pagal situaciją. Taip pat naujuose daugiabučiuose būna įrengta ir vėdinimo sistema. Reikėtų prieš šildymo sezoną išvalyti, pakeisti filtrus, paruošti namus ir sistemas šildymo sezonui, ką daugelis užmiršta.

Individualių namų savininkams lengviau nuspręsti, kokį šildymo būdą pasirinkti, - to nereikia su niekuo derinti. Senos statybos namai, natūralu, reikalauja daugiau investicijų. Verta žinoti, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra suteikia paramą modernizuoti namo šildymo sprendimus. Galima išsikviesti specialistą, kuris įvertins pastato energinę klasę ir patars, kaip namą apšiltinti, kokias priemones rinktis, kokie sprendimai bus efektyviausi ir ekonomiškiausi.

Visais atvejais patariu modernizuoti savo šilumos sistemą. Tačiau svarbu katilams, šilumos siurbliams parinkti tinkamas vietas, kad būtų ir mums patogu efektyviai naudotis, ir kaimynams netrukdytume. Štai šilumos siurbliai skleidžia ūžesį, todėl pastačius po kaimyno miegamojo langais, galite sulaukti nepasitenkinimo, nesvarbu, kad tas garsas neviršija nurodytų decibelų.

Naujų namų savininkai, pastebiu, nepasidomi, kaip tinkamai valdyti šilumos siurblį žiemos, vasaros metu, o juk dabar juos galite valdyti telefonu, sekti, kiek sunaudojama energijos, kokia temperatūra - tad tai puikus būdas nuolat palaikyti šilumą namuose ir sutaupyti. Svarbiausia patiems daugiau skirti dėmesio savo šildymo sistemai ir jos valdymui.

Ir dar vienas paradoksas - dabar daugelyje modernių stiklinių pastatų tenka daugiau mokėti ne už šildymą, o už vėsinimą šiltuoju sezonu. Štai pavyzdys - šildymui žmogus tokiame name su stikliniu fasadu išleidžia 200 eurų per metus, o vėsinimui net 2500 eurų. Tad dar statybos metu būtina apgalvoti su architektu sprendimus, kurie apsaugotų nuo perkaitimo ir netektų už vėsinimą mokėti didelių pinigų.

Šildymo sistemos pasirinkimas: patarimai

Energetikos ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius dešimtmečius šilumos siurbliai taps pagrindiniu šildymo būdu tiek privačiuose namuose, tiek komerciniuose pastatuose. Šilumos siurblys - tai ne tik modernus, bet ir racionalus pasirinkimas kiekvienam, kuris nori gyventi patogiai, taupiai ir tvariai.

Pagalvokite apie savo pageidavimus komforto lygiui. Svarbiausia pasirinkti tinkamą technologiją, nes kiekvienas šildymo būdas turi savų privalumų ir trūkumų. Norint pasiekti norimą efektą, svarbu atsižvelgti į poreikius, biudžetą ir esamą infrastruktūrą. Kaip kalba UAB „Santas“ vadovas Saulius Tamulevičius, kol kas rinkoje pirmąją vietą vis labiau užsitikrina šilumos siurbliai (oras-vanduo) - tai kol kas ekonomiškiausia sistema.

Dabar skverbiasi ir dar vienas šildymo būdas - tai yra lubinis ir sieninis šildymas (jis brangesnis nei grindinio šildymo įrengimas) - sienos ir lubos gali būti šildomos ir šaldomos. Tai padeda išlaikyti klimatines sąlygas - žmogaus kūno temperatūra yra arti 37 laipsnių ir dėl tokio šildymo patiria mažesnius pokyčius, praranda mažiau energijos, kadangi ta temperatūra yra nuolat palaikoma.

tags: #silumos #siurblys #daugiabuciui #namui