Dažnai yra sakoma, kad žmogus yra mažas pasaulėlis mikrokosmas. Iš tiesų, žmogus yra sykiu ir masė. Bet žmogus yra asmuo. Žmogus yra asmuo, daugybės, visumos dalelė.
Žmogaus prigimties simbolis yra gyvulys: zoón politikón. Tai yra tiesa, bet didžiuotis ja neverta, jos gėdytis. Masinis žmogaus būtybės pradas keroja pasąmonėje. Prigimties sritis, kurioje kaip tik gyvena anoji knibždanti gauja - polinkiai, įgeidžiai, instinktai ir aistros, neįvykdytos svajonės, čia murma nepatenkintos aistros. Elementai žmogui būtų atėję iš viršaus, iš masės, pačiame žmoguje, kad masės gyventa žmogaus viduje.
Masinis pradas yra pavojingas žmogaus asmeniui. Kai žmogus virsta masės dalele, jis tiesiog sutrypiamas ligi pat savo gelmių. Žmogus yra asmuo, kol jis yra šėlstančių chaotiškų elementų viešpats (Vydūnas), tol jis aukštyn, žadina jo kūrybiškumą, jo originalumą, jo laisvę ir atsakingumą. Bet tada, kai pati žmogaus prigimtis palaidoja geriausią savo dalį, nei laisvės, nei atsakingumo - visa tai žūsta masiniam pradui išsiveržus. Tada žmogų valdo jau ne asmuo, bet kolektyvas. Tai yra visuomeninio žmogaus triumfas, gėda, žmogaus pažeminimas, kurį jis jaučia ir pats, kai sąmonė vėl gauna viršų, atgailoti už savo kaltes.
Masė nieko nekuria ir negali kurti. Antras masinio principo bruožas yra barbariškumas, kultūros gėrybių naikinimas. Ardymas kaip tik ir yra šio barbariško bruožo apraiška. Užuot buvęs mažas kūrėjėlis, žmogus virsta dideliu ardytoju. Masinis principas bando tapti gyvenimo tvarkytoju, ji žengia ligūstų ir barbariškų instinktų vedama. Mūsų akys mato visur tiktai minias.
Masinio principo iškilimas
Kiekviena revoliucija yra masinio principo išsiveržimas. Savaime aišku, kad į socialinį ir politinį gyvenimą įsiveržė masinis principas. Revoliuciją kelia masė. Žmonių visados buvo nemažai, bet dabar jie susitelkė į sąjungas, kaip minia. Anksčiau kultūros kūriniai buvo skiriami rinktinėms grupėms arba elitui. Reikalavimas sugriovė senas valstybines formas ir sukūrė naujas. Bet šis Europos istorijos periodas kvėpuoja kūrybos karščiu, kultūros iškilimas eina sykiu su asmenybės iškilimu.
Indivizijos - Skaitymo ir rašymo menas. Monika Krikštopaitytė
Masė savaime šaukiasi vadų. Vado principas mūsų laikais anaiptol nėra atsitiktinis. Jis eina sykiu su masinio principo iškilimu. Vadų nereikia tik asmenybėms, nes jos vadovauja kiekviena pati sau. Masei galima paruošti instruktorių, bet ne vadų. Vadai išauga patys, nes jie yra iracionalinio pobūdžio. Vadas yra masės susikoncentravimas viename žmogiškajame individe. Jie jaučia, ko ji nori, ir gali masei vadovauti.
Asmenybės paieškos masėje
Renesansas pradėjo savo gyvenimą žmogiškosios asmenybės teigimu. Asmuo tolimesniame išsivystyme buvo paliktas vienas sau. Artėjant prie mūsų dienų, žmogaus vienišumas darosi didesnis. Vienišas, nežinioje pasinėręs žmogus neišmanė, ką su jomis pradėti. Jis pradėjo ieškoti masės. Norint nusikratyti ir asmenine gyvenimo forma, reikia įsilieti į kolektyvą. Masė laukia vado, kuris jiems įsakytų. Todėl mes pataisėme tavo darbą stebuklu, paslaptimi ir autoritetu.
Štai dėl ko mieste viešoji nuomonė reiškia nepaprastai daug. Miestas labiausiai palankus masei ir labiausiai nepalankus asmeniui. Miesto gyventojas greitai atbunka visam, kas slenka pro jo akis. Jis spėja sugauti tik paviršių, o daikto esmė išsprunka iš jo dvasios. Miesto gyventojas pasitenkina žinodamas, kad yra: jam nesvarbu, kas yra. Tai yra pirmas žingsnis į savo vidaus nuasmeninimą. Istorija atsidūrė masės persvaroje.
| Bruožas | Asmuo | Masė |
|---|---|---|
| Kūrybiškumas | Kuria | Negali kurti |
| Principai | Vadovaujasi savo principais | Vadovaujasi instinktais |
| Laisvė | Laisvas apsispręsti | Atsisako laisvės |
Tokį periodą mes kaip tik gyvename dabar. Prasidėjus naujam karui, jie vėl atgyja. Priešginybę. Reikia apginti sveiką žmogaus prigimtį ir žmogaus sukurtą kultūrą, civilizaciją, sukurtą ant asmeninio principo nutiestų pagrindų. Asmuo yra prislėgtas masės. Asmuo yra prislėgtas masės, apsisprendimo neapykantos ir tuo pačiu pastūmėjo žmogų į masės glėbį. Nes asmens reikšmė nyko pamažu, bet labai aiškiai ir nesulaikomai.