Sprendimas keisti butą į nuosavą namą ar kotedžą yra svarbus žingsnis, reikalaujantis kruopštaus įvertinimo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis tarp buto, kotedžo ir individualaus namo Lietuvoje.
Kotedžas ar individualus namas?
Kotedžas - tai tarpinis variantas tarp buto ir nuosavo namo. Vidaus erdvės atžvilgiu kotedžas gali prilygti mažesnės kvadratūros nuosavam namui arba didelės kvadratūros butui. Lyginant su nuosavais namais, pagrindinis kotedžų privalumas yra mažesnės pradinės investicijos. Neretai, šiek tiek toliau nuo miesto centro nutolusius kotedžus galima įsigyti ir už buto kainą. Taip pat kotedžų išlaikymo kaštai yra kur kas mažesni, nei individualaus namo.
Artima kaimynystė suteikia ne tik saugumą, bet ir galimybę pasidalyti aplinkos priežiūrai ar infrastruktūrai būtinas išlaidas. Tačiau kaimynystė sukuria ir vieną pagrindinių kotedžų trūkumų - sumažina privatumą. Su kaimynais tenka dalytis ne tik bendromis sienomis, bet ir įvažiavimu ar priekinio kiemo erdvėmis. Dėl šios priežasties, sprendžiant persikelti į kotedžą, svarbu nusiteikti ir kompromisų bei bendro sutarimo paieškoms.
Kotedžo privalumai:
- Saugumas.
- Mažesnės pradinės investicijos.
- Mažesni išlaikymo kaštai.
- Galimybė sumažinti aplinkos priežiūros ir infrastruktūros kaštus.
Kotedžo trūkumai:
- Mažiau privatumo.
- Nepritaikyta visiems individualiems poreikiams.
- Vis tiek esi kaip daugiabutyje, apsuptas kaimynų.
Svarbu atkreipti dėmesį perkant kotedžą, kad nebūtų vidurinis, nes įėjimas iš atskirų pusių nėra patogu, o kraštinio kotedžo atveju galima laisvai įeiti per kur nori, nereikia eiti aplink kaimynus ir tt.
Apie šildymą kotedžuose: dažnai pasitaiko dujinis šildymas + židinio šildymo sistema išvedžiota po visą namą.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis namelį | Rogers TV
Individualus namas: privalumai ir trūkumai
Nuosavas namas pasižymi dviem pagrindinėmis stiprybėmis. Pirma, namo gyventojai gali džiaugtis maksimaliu privatumu. Jokio triukšmo, jokio kaimynų gaminamų pietų kvapo laiptinėje ar netvarkos kieme. Antra, namas turi privačią ir erdvią lauko teritoriją, kuri suteikia galimybę pritaikyti ją savo poreikiams bei pomėgiams. Pavyzdžiui, įsirengti terasą, lauko pramogų erdvę ar net nuosavą ekologišką darželį. Taip pat, nuosavo namo gyventojai išvengia automobilių parkavimo problemų.
Tiesa, vienas iš didžiausiųjų namo privalumų - galimybė įsirengti būstą būtent pagal savo poreikius - gali tapti ir trūkumu. Tai ženkliai padidina būsto įsigijimo (statybos) kaštus. Nuosavas namas yra daugiausiai pirkėjų finansų ir jėgų pareikalaujantis gyvenamojo NT tipas. Kartu, namo išlaikymo kaštai yra kur kas didesni nei kotedžo.
Namo privalumai:
- Privatumas.
- Individualių poreikių atitikimas.
- Išskirtinis būstas.
- Didesnė kiemo teritorija.
- Savas kiemas, garažas, na ivaizdis, kad name gyveni.
Namo trūkumai:
- Didelės pradinės investicijos.
- Didesni išlaikymo kaštai.
Nusprendus persikelti į namą, reikia išspręsti vieną galvosūkį. Pirkti jau pastatytą ar statyti patiems? Pirmuoju atveju bus išvengiama sklypo paieškos bei gana ilgo ir varginančio statybų proceso. Kita vertus, nors ir ilgiau užtrukęs, individualiai sau sukurtas ir įgyvendintas projektas džiugins kur kas labiau.
Vieta, vieta ir dar kartą vieta
Greta aukščiau pateiktų argumentų svarbu įvertinti dar keletą būsto įsigijimo aspektų. Tiek nuosavo namo, tiek kotedžo atveju būtina atkreipti dėmesį į objekto vietą, susisiekimą su miestu bei išvystytą infrastruktūrą. Tai aspektai, kurie apibrėžia, ar kasdieninis gyvenimas naujajame būste bus patogus, paprastas ir malonus.
Na, o apsisprendimą lemiantis veiksnys - šeimos poreikiai, lūkesčiai ir jų suderinimas. Naujieji namai turi būti pirkinys (ar statinys), kiekvieną iš šeimos narių džiuginsiantis kasdien!
Nauja ar sena statyba?
Renkantis tarp naujos ir senos statybos buto, svarbu atsižvelgti į kainą, būklę ir infrastruktūrą. Senos statybos butai Vilniuje dažnai reikalauja remonto, tačiau jų kaina gali būti didesnė nei naujos statybos butų Naujajame Antakalnyje. Kita vertus, naujos statybos butai gali turėti trūkumų, kurie išryškėja tik po kelerių metų, pavyzdžiui, sienų trūkinėjimas ar pelėjimas.
Perkant naujos statybos būstą, patartina rinktis jau apgyvendintą, kad būtų galima įvertinti galimus trūkumus. Su mažu vaiku patogesnis naujoviškas išplanavimas (wc su vonia, o virtuvė su svetaine kartu), nors man labiau prie širdies senas planavimas naujesniuose namuose daugiau mažų vaikų ir kiemų draugų. Kita vertus, jų vieta nebūtinai geresnė, prie mūsų arti nėra mokyklos, darželio, parduotuvės autobusas retai važiuoja. Kol vaiko nebuvo - nekliudė, bet su vaiku nelabai patogu.
Senos statybos pliusai: infrastruktūra, viesasis transportas, darželiai, mokyklos arciau.
Jei renkatės naują statybą nuošalesnėje vietoje, svarbu, kad šalia būtų patogus susisiekimas viešuoju transportu ir parduotuvės.
Jei svarstote Naująjį Antakalnį, siūlau geriau pažiūrėti Naująją Vilnią, yra naujų/neseniai pastatytų namų.
Paskutinis aukštas: privalumai ir trūkumai
Dažnai girdime, kaip ieškantys naujo buto žmonės pabrėžia „tik ne pirmas ir ne paskutinis aukštas“! Ne paslaptis, kad pirmame ir paskutiniame aukšte esantys butai pasižymi specifinėmis charakteristikomis, kurios gali tapti galvos skausmu arba maloniu priedu juose gyvenantiems. Jeigu name nėra techninio aukšto arba palėpės, o stogas nėra gerai apšiltintas, yra didelė tikimybė, kad paskutiniame aukšte esantys butai vasaromis kais, o žiemomis - šals.
Viršutiniuose daugiabučių aukštuose gyvenantys žmonės yra labiau priklausomi nuo lifto negu jų žemiau gyvenantys kaimynai. Sugedus liftui, pakilti į pvz., dešimtą aukštą, gali būti tikras iššūkis, jeigu esate vyresnio amžiaus žmogus , mama su vaiko vežimėliu, arba paprasčiausiai blogai jaučiatės ar grįžtate namo su nešuliais.
Atkreipkite dėmesį, kad dauguma čia išvardintų trūkumų nebūdingi naujos statybos daugiabučiams.
Paskutinio aukšto trūkumai:
- Stogo problemos (jei nėra techninio aukšto).
- Priklausomybė nuo lifto.
- Ventiliacijos garsai ir kvapai.
Būsto tipai ir jų ypatybės
Renkantis būstą, svarbu įvertinti skirtingų tipų privalumus ir trūkumus:
- Namas: Ieškantiems privatumo ir individualių sprendimų.
- Kotedžas: Privati erdvė už mažesnius kaštus.
- Butas: Dažniausiai turi tam tikrą specifiką.
Mažesnio buto privalumai ir trūkumai
- Mažesnės išlaidos: Mažesnis plotas reiškia mažesnes sąskaitas už šildymą, elektrą ir kitas paslaugas.
- Patogesnė priežiūra: Mažesnį butą lengviau valyti ir prižiūrėti.
- Geresnė lokacija: Dažnai mažesni butai yra patrauklesnėse miesto vietose, kur didesni būstai yra sunkiau prieinami.
- Mažiau erdvės: Mažesnis plotas gali būti nepatogus šeimoms ar žmonėms, turintiems daug daiktų.
- Ribotos galimybės: Gali būti sunku pritaikyti mažesnį butą individualiems poreikiams ar pomėgiams.
- Mažiau privatumo: Daugiabučiuose namuose gali būti daugiau triukšmo ir mažiau privatumo nei nuosavame name.
Kotedžo kaina vs buto kaina
Panagrinėkime konkretų pavyzdį. 95 kv. m ploto kotedžas miegamajame rajone (Pilaitėje) Vilniuje kainuoja apie 110 000 Eur. Į šią kainą įeina dvi parkavimo vietos, gana nemažas kiemelis (maždaug nuo 50 iki 120 kv. m), ekonomiškas geoterminis šildymas. Kaune to paties ploto kotedžas kainuoja pigiau - apie 97 000 Eur.
Loftą Vilniaus Naujamiestyje (Vytenio g.) galima nusipirkti ir kiek pigiau: 95 kv. m kainuos apie 74 000 Eur, tačiau tai - specifinis būstas ir ne visiems jis priimtinas, be to, jo įrengimas taip pat bus brangesnis nei įprasto buto. Tiesa, viename brangiausių Vilniuje projektų, plėtojamame Konstitucijos pr. 100 kv. m butas kainuos net 404 650 Eur, tuo tarpu, viename pigiausių - Perkūnkiemyje, Leičių g. 93 kv.
Kitas konkretus pavyzdys: kadangi kotedžą galima palyginti ir su individualiu namu, paskaičiuokime, kiek kainuotų namas ir palyginkime šią kainą su kotedžo kaina. Pastaruoju metu Vilniaus mieste daugėja individualius namus siūlančių projektų-gyvenviečių. Tačiau jos, dažniausiai, yra tolokai nuo miesto centro, o kaina - tik šiek tiek žemesnė ar tokia pati, kaip kotedžų.
Beje, kartais sunkoka atskirti, kada siūlomas būstas yra namas, kada - kotedžas. Vilniuje individualius namus siūlančių projektų yra aplink Panerius, Lentvarį ar Vokę, Zujūnus, Galgius. Kaune individualūs namai visada buvo paklausūs, todėl jų pasirinkimas - tikrai nemažas; kainų spektras - taip pat didelis.
Taigi kotedžo kaina, lyginant su butais ir namais, yra pakankamai konkurencinga. Kodėl gi kotedžas yra pigesnis nei butas? Pirmiausia, todėl, kad pastatyti daugiabutį yra daug sudėtingiau ir brangiau: sudėtingesnis projektavimas, papildomai kainuoja bendrosios patalpos, laiptinės.
Žinoma, kotedžų kainos taip pat skiriasi. Jų galima rasti ir arčiau centro arba perspektyviose laikomose vietose. Visoriuose (O. Miciūtės g.; 92 kv. Lazdynėliuose (Sutemų g.; 90 kv. Šnipiškėse (Širvintų g.; 97 kv. Senamiestyje (Raugyklos g.; 100 kv. Kauno Žaliakalnyje 100 kv.
Kotedžai dažniau būna didesni nei butai, tačiau mažesni nei namai. Jie statomi dažniau toliau nuo miesto centro, miegamuosiuose rajonuose ir kvadratinio metro kaina būna mažesnė nei buto, tačiau kiek didesnė nei namo.
Be abejo, labai daug priklauso nuo vystytojo siūlomos arba pačių pasirinktos apdailos lygio, įrengimo, interjero sprendimų.
Kiekvienas būsto tipas turi savus privalumus ir savus minusus ir pirkimo sprendimą priimti reikia atsižvelgiant į konkrečius poreikius.
Pavyzdžiui, butą galima rinktis iš įvairių plotų ir tiek miesto centre, tiek ir miegamuosiuose rajonuose, toliau nuo centro. Kuo arčiau centro - tuo brangesnė kvadratinio metro kaina.
„Būstą jau perkame ne visam gyvenimui, o tam tikram jo tarpsniui ir renkamės pagal šiam tarpsniui būdingus poreikius. Svarbu juos įsivertinti: šeimai su atžalomis reikia daugiau privatumo, erdvės, laisvės.
Pastaruoju metu populiarėja nedideli, vos 50-70 kv. m ploto kotedžai (užsienyje tokie vadinami „townhouses“ - miesto namais: nedaug vietos užimantys, bet aukštesni pastatai), tačiau galima rinktis ir gerokai 100 kv. m viršijančius būstus. Populiariausi ir Vilniuje, ir Kaune yra 80-100 kv.
Patarimai renkantis būstą
Nepasiduoti emocijoms ir pirmajam įspūdžiui, kruopščiai įvertinti visus pliusus ir minusus, pagalvoti apie smulkmenas, kurios gali būti labai reikšmingos, - tokiais praktiškais patarimais su pirkėjais dalijasi nekilnojamojo turto projektus įgyvendinančios bendrovės „Centromera“ atstovė Vaida Šidlauskienė.
Ieškant būsto šeimai, svarbu įvertinti ir tokias aplinkybes, kaip ramybė, žaluma, švarus oras, atstumas iki mokyklų ir darželių, žaidimo aikštelių.
„Daugelis pardavėjų stengiasi paveikti pirkėją emociškai, todėl priimant šį svarbų ilgalaikį sprendimą nereikia daryti skubotų veiksmų. Reikia viską nuodugniai apgalvoti, išgryninti, ko jums naujame būste tikrai reikia ir kas jums nėra būtina. Apsvarstyti, kokie yra jūsų planai ir kaip jau artimiausiu metu gali pasikeisti jūsų gyvenimas. Ar perkamas būstas tikrai atitiks jūsų poreikius, kai tie pokyčiai įvyks“, - pranešime cituojama V. Susirašykite ant popieriaus lapo keletą jums labiausiai patikusių būstų ir greta kiekvieno žymėkite ne tik pliusus, bet ir minusus. Rinkitės iš tų, kurių pliusų ir minusų santykis bus geriausias. Pliusus dažniausiai atrasti nesunku, o štai minusai kartais gali būti ir ne taip gerai matomi. Ar iš pradžių netgi atrodyti kaip pliusai. Pavyzdžiui, butas gali turėti gana didelį miegamąjį arba rūsį. Bet tai greičiausiai reikš didesnę būsto kainą ir didesnes išlaidas jo įrengimui. Iš tiesų miegamajam, kad jis tinkamai atliktų savo funkciją, didelio ploto nereikia. Didelę dalį naujų būstų pirkėjų sudaro jaunos šeimos, kurios kartais neatkreipia dėmesio į reikšmingas smulkmenas. Svarbu įvertinti ir saugumą, sužinoti ar kiemas ir takai gerai apšviesti, ar jie sutvarkyti taip, kad būtų patogu stumti vežimėlį. Be to, reikia nepamiršti, kad vaikui paaugus jis norės turėti savo kambarį. O jei galvojate apie gyvenimą užmiestyje - nepamirškite, kad važinėjimas į darbą, vežiojimas į mokyklą, būrelius ir įvairių kitų reikalų tvarkymas mieste atims daug laiko ir jėgų.
Pagrindiniai kriterijai, kuriuos vertina pirkėjai, dažniausiai yra kaina, vieta, plotas, išplanavimas, statybinių medžiagų kokybė. Bet nemažiau svarbūs yra ir dar keli dalykai. Vienas iš jų - NT projektą plėtojanti įmonė ir jos patikimumas. Svarbu pasidomėti kiek metų įmonė veikia, kaip buvo įgyvendinti jos ankstesni projektai. Patikimos bendrovės paprastai pasirūpina visų patogumų - elektros, dujų, vandens, šildymo - įvedimu, taip pat ir juridine statybos užbaigimo dalimi bei neužkrauna šių sudėtingų rūpesčių pačiam pirkėjui.
Dar vienas labai svarbus dalykas - ar iki galo sutvarkyta infrastruktūra, aplinka. Neretai būna taip, kad nemažai problemų iškyla į paviršių tik tada, kai nekilnojamasis turtas jau yra įsigytas. Tai griauna naujakurių planus ir neretai sukelia jiems rimtų finansinių problemų.
Pavyzdžiui, paaiškėja, kad reikės papildomai pinigų skirti aplinkai tvarkyti, privažiavimui asfaltuoti, vaizdo kameroms įrengti. Tam gali nukeliauti visi apdailai ar baldams skirti pinigai, o planuota būsto kaina išaugti iki 20 procentų ar netgi daugiau.