Šiame straipsnyje aptariamas nekilnojamojo turto teisinis režimas Lietuvoje, įskaitant sutuoktinių turto padalijimą, šeimos turto ypatumus ir nesusituokusių asmenų turtinius santykius.
Sutuoktinių turto teisinis režimas
Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti.
LR Civilinis kodeksas (toliau CK) turtinius sutuoktinių santykius reglamentuoja gana plačiai:
- Įstatymo nustatytas teisinis režimas sutuoktinių turtui taikomas tuomet, kai jie nėra sudarę vedybų sutarties.
- Vedybų sutartis (kai patys sutuoktiniai sudaro susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, po jos nutraukimo ar separacijos atveju).
Turto padalijimas
Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka.
Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas.
Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.
Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.
Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.
Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus.
Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.
Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.
Kaip teisingas paskirstymas įtakoja santuokinį turtą skyrybų metu?
Šeimos turtas
Kalbant apie šeimos turto institutą, reikėtų atkreipti dėmesį, jog šio turto teisinis režimas taikomas tiek tuo atveju, kai yra sudaryta vedybų sutartis, tiek tuomet, kai sutuoktinių turtinius santykius reglamentuoja įstatymas.
Tai reiškia, jog CK 3.84 str. 2-3 d. nurodytas turtas įgyja šeimos turto statusą neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė jis buvo prieš sudarant santuoką ar ją sudarius. Vadinasi, šeimos turtas nėra alternatyvi asmeninės ir bendrosios nuosavybės forma.
Šeimos turtas apima:
- Šeimos gyvenamoji patalpa. Patalpa laikoma šeimos gyvenamąja, jei šeima joje iš tikrųjų gyvena. Taigi šiuo atveju šeimos gyvenamoji patalpa nustatoma pagal faktinę situaciją. Tai gali būti ne tik butas ar namas, bet ir kitokia patalpa, kurioje gyvenama (sodo namelis, gyvenamasis vagonėlis ir pan.). Jei šeima turi du butus, tačiau viename iš jų negyvena, o jį nuomoja, toks butas nebus pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtu visais atvejais pripažįstama sutuoktinių vienintelė gyvenamoji vieta, nesvarbu, koks jos faktinis statusas (tai gali būti netgi viešame registre kaip gyvenamasis namas neįregistruotas sodo namelis).
- Kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai (CK nepateikia baigtinio tokių daiktų sąrašo). Atkreiptinas dėmesys, jog prie šeimos turto nepriskiriami meno kūriniai, įvairios kolekcijos, namų bibliotekos, ginklai, transporto priemonės, brangūs papuošalai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju norint nustatyti, kokie daiktai naudojami šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, reikėtų atsižvelgti į faktines šeimos gyvenimo aplinkybes, pvz., automobilis gali būti priskirtas prie tokių daiktų, jei jis atokiai gyvenančiai šeimai yra vienintelė susisiekimo priemonė nugabenti vaikus į mokyklą.
- Teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Ši teisė gali atsirasti nuomos, panaudos ar uzufrukto pagrindu. Tai yra tie atvejai, kai nė vienas iš sutuoktinių neturi nuosavybės teisės į patalpą, kurioje gyvena (pvz., gyvena tėvams priklausančiame name, nuomoja butą ir pan.).
Kalbant apie šeimos turtą, reikėtų žinoti, jog šeimos turto teisinį statusą jis įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tuo atveju, jei nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog šeimos turtas laikomas būtina materialiąja šeimos gyvavimo prielaida, o šio instituto tikslas - apsaugoti nepilnamečių vaikų bei silpnesnio ekonominiu požiūriu sutuoktinio teisėtus interesus. Šeimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į šeimos santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir apribojimus.
CK 3.85 str. nustato, jog tais atvejais, kai vienintelės šeimos gyvenamosios patalpos savininkas yra vienas sutuoktinis, savo nuosavybės teisę į šią patalpą jis gali perleisti, įkeisti ar kitaip ją važyti gali tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Jei sutuoktinis nedavė sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtino, jis turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau tik tuo atveju, jei ginčijama gyvenamoji patalpa viešame registre buvo nurodyta kaip šeimos turtas.
Jei tai nebuvo padaryta, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įrodžius, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, jog gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas, nors viešame registre tai ir nebuvo nurodyta. Negaliojančiu jokiais atvejais negalima pripažinti atlygintinio sandorio, kurio kita šalis buvo sąžininga.
Šiuo atveju preziumuojama, jog iš tokio sandorio gaunamos pajamos skiriamos šeimos poreikiams tenkinti. Jei pajamos nebuvo skirtos šeimos poreikiams, o buvo panaudotos jas gavusio sutuoktinio asmeninėms reikmėms, nors parduotas turtas buvo abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kitas sutuoktinis gali savo interesus ginti dalijant bendrą turtą reikalaudamas atitinkamai didesnės dalies ar kompensacijos.
Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu neatsižvelgiant į kitos sandorio šalies sąžiningumą.
Jei sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, būtinas teismo leidimas (jis yra būtinas visiems sandoriams, dėl kurių gyvenamoji patalpa galėtų netekti šeimos turto teisinio režimo). Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamoje patalpoje nepilnametis gyvena su vienu iš savo išsituokusių ar nesudariusių santuokos tėvų.
Tokia teisės norma įstatymas, užtikrindamas viešojo intereso - kad vaikas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto - apsaugą, suvaržo disponavimą nuosavybe. Sandorį, sudarytą be teismo leidimo, turi teisę ginčyti ne tik jo nesudaręs kitas sutuoktinis, bet ir vaikas (jo globėjas, rūpintojas), vaiko ar jo tėvų įpėdiniai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
Pabrėžtina, jog vaikų ir jų interesais ieškinį pareiškiančių asmenų teisė ginčyti sandorį neribojama net ir tais atvejais, kai šeimos gyvenamoji patalpa viešame registre kaip šeimos turtas įregistruota nebuvo.
CK 3.85 str. 3d. nustato garantiją, saugančią šeimos turtą nuo kreditorių išieškojimų. Iš šeimos turto negali būti išieškoma, jei kreditoriai žinojo ar turėjo žinoti dvi aplinkybes: kad sudarytas sandoris nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir kad jis prieštarauja šeimos interesams.
Jei tokios registracijos nėra, preziumuojama, jog kreditorius sąžiningas ir jo galimybės išieškoti iš šeimos turto minėtame CK straipsnyje įtvirtinta taisyklė neriboja.
Normos, reglamentuojančios šeimos turto teisinį režimą, yra imperatyvios, o tai reiškia - sutuoktiniai sutartimi jo pakeisti negali (negalima, pvz., susitarti, jog vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa nelaikoma šeimos turtu ar kad jai įkeisti nereikia kito sutuoktinio sutikimo).
CK 3.86 str. 3) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (separacijos atveju). Savaime suprantama, jog šeimos turto teisinis režimas taip pat baigiasi vienam iš sutuoktinių mirus ar teismo sprendimu paskelbus jį mirusiu.
Atkreiptinas dėmesys, jog išvardintais atvejais šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sutuoktiniams, tačiau lieka galioti nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tačiau net ir tais atvejais, kai šeimos turto teisinis režimas baigiasi, sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (iki vaikų pilnametystės nustatomas uzufruktas).
Jei sutuoktiniai šeimos gyvenamąją patalpą nuomojosi, teismas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, gali perkelti nuomininko teises. Teismas taip pat gali jam priteisti namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.
Nesantuokinių partnerių turtiniai santykiai
Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja.
Todėl praktikoje dažnai iškyla klausimai - ar nesusituokusių bendrai gyvenančių asmenų įgytas turtas turi specialų teisinį rėžimą? Ar nesusituokusių asmenų turtas gali būti pripažįstamas bendraja daline nuosavybe? Kokios sąlygos taikomos bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų įgyto turto teisinio rėžimo kvalifikavimui?
Atsakymus dėl nesusituokusių bendrai gyvenančių asmenų tarpusavio turtinių santykių niuansų galima rasti naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022. Nutartyje yra pateikiami svarbūs išaiškinimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nesusituokusių asmenų turto pripažinimą bendrąja daline nuosavybe.
Svarbios išvados dėl nesusituokusių asmenų užgyvento bendro turto teisinio rėžimo:
- bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų turto teisinis rėžimas nėra identiškas susituokusių asmenų turto teisiniam rėžimui.
- bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų įgytam turtui nėra taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija;
- bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, kurių eigoje gali būti sukuriama bendra dalinė nuosavybė;
- nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę;
- rašytinio susitarimo dėl bendro ūkio vedimo (jungtinės veiklos) sudarymas nėra būtinas;
- ginčo atveju siekiant pripažinti turtą bendra daline nesusituokusių asmenų nuosavybe, būtina pateikti įrodymus, pagrindžiančius piniginį ar kitokį indėlį į bendro turto sukūrimą;
- bendras indėlis gali būti ne tik piniginis - tai gali būti ir atitinkami veiksmai/darbas, kuriais turtas buvo iš esmės pagerintas (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita);
- spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį;
- kilus ginčui dėl nesusituokusių asmenų užgyvento turto teismai privalo nustatyti konkrečius asmenų indėlius į bendrą turtą ir atitinkamai padalinti turtą tarp jį bendrai įgijusių asmenų - prezumpcija, kad šalių įnašai į bendrąją jungtinę veiklą yra lygūs, negali būti taikoma.
tags: #nekilnojamo #turto #teisinis #rezimas