Gyvūnų parduotuvė gyvenamajame name: reikalavimai ir taisyklės Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kyla klausimų dėl gyvūnų laikymo sąlygų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siekia, jog labai sudėtinga situacija gyvūnų gerovės srityje būtų kuo greičiau ir efektyviau išspręsta.

Nagrinėjant gyvūnų laikymo reikalavimus, svarbu atsižvelgti į tai, kad savivaldybių taisyklės skiriasi. Vienos yra išsamesnės, kitos - aptakiai paliečia gyvūnų gerovės užtikrinimo sritį ar nustato visai kitokius reikalavimus.

Panevėžio rajono savivaldybė patvirtino naujas gyvūnų laikymo taisykles, kuriose numatytos keturios didesnės naujovės. Taisykles privalo pakeisti visos šalies savivaldybės. Mieste netrukus taip pat bus keičiamos gyvūnų globos taisyklės.

Pasak gyvūnų globos draugijos vadovės, šunų ir kačių nebereikės registruoti. Taip pat nebereikės kaimynų sutikimo norint bute ar individualiame name, kuriame gyvena ne viena šeima, auginti šunį ar katę.

Pavyzdžiui, šunis rajone bus galima vedžioti tik su pavadėliu, bet be antsnukio. Mieste tik socializuoti šunys galės būti be antsnukio.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad genetiškai modifikuotų žuvyčių, tokių kaip GloFish®, importas, pardavimas ir laikymas visoje Europos Sąjungoje yra draudžiamas.

Šventinis laikotarpis asocijuojasi su jaukumu, puošmenomis ir džiugesiu, tačiau augintiniams mūsų šventės dažnai tampa tikru išbandymu. Triukšmas, pakeista aplinka, svečių būrys, neįprasti kvapai - visa tai gali kelti nerimą ir stresą gyvūnams.

Lietuvoje šiuo metu apie 1 mln. augintinių vis dar nėra paženklinti, o prieglaudos kasmet tampa vis labiau perpildytos. Norint suvaldyti beglobių gyvūnų problemą, būtina pradėti nuo atsakomybės - augintinių ženklinimo, registravimo ir populiacijos kontrolės.

Lietuvoje vis dažniau kyla klausimų dėl gyvūnų laikymo sąlygų, o viena iš opiausių temų - šunų laikymas juos pririšus prie būdos. Nors Vakarų šalyse nėra tradicijos laikyti šunis juos pririšus prie būdos arba tai daroma pavieniais atvejais, Lietuvoje tai vis dar yra masinis reiškinys.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai gavo informacijos iš anonimo, kad gyvenamajame name Šilutės rajone neteisėtai laikomas egzotinis gyvūnas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), gavusi teismo leidimą ir pasitelkusi policijos bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus, Alytaus mieste praėjusią savaitę esančiame bute konfiskavo 25 itin prastomis sąlygomis laikytus gyvūnus.

Gyvūnai serga labai panašiais navikiniais ir nenavikiniais susirgimais, kaip ir žmonės.

Lietuvos kinologų draugija (LKD) išreiškė nepritarimą Seimo priimtam draudimui veisti, parduoti ir demonstruoti parodose „patobulintos“ išvaizdos gyvūnus.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 11 punkte nurodyta, kad VMVT rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą.

To paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosi VMVT patvirtintu Aprašu, tvirtina Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles (toliau - Taisyklės) ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos.

Kaip teigia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis: „Nei Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymas, nei Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas nenustato, kad šis Aprašas yra rekomendacinio pobūdžio.“

Tai reiškia, kad savivaldybės, ruošdamos gyvūnų laikymo savo teritorijoje Taisykles, turėtų vadovautis VMVT parengtu Aprašu. Nepaisant to, miestų ir rajonų savivaldybių Taisyklės yra labai skirtingos.

Ar problema galėtų būti, kad savivaldybių administracijose nėra kompetentingų, gyvūnų gerovės srities žinių turinčių specialistų? Tai gali būti tiesa, tačiau VMVT atsakingi pareigūnai ir VMVT teritoriniai padaliniai teikia konsultacijas savivaldybių administracijų atsakingiems asmenims dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo įgyvendinimo bei savivaldybių rengiamų gyvūnų laikymo Taisyklių rengimo, kontrolės ir kitais su gyvūnų laikymu susijusiais klausimais.

Anot G. Blekaičio: „Jeigu savivaldybių administracijos kreipiasi dėl rengiamų gyvūnų laikymo konkrečios savivaldybės gyvenamosiose teritorijoje Taisyklių projektų ar kitais gyvūnų laikymo klausimais, VMVT ir VMVT teritoriniai padaliniai mielai konsultuoja, pataria, teikia pastabas, pasiūlymus, organizuoja susitikimus, diskusijas ir t.t.“. Reiškia, teisiškai yra sukurtos visos sąlygos Taisyklių suvienodinimui.

Be to, įsigaliojus naujajai Aprašo redakcijai, VMVT savivaldybių administracijoms rekomendavo peržiūrėti ir atnaujinti gyvūnų laikymo jų savivaldybių teritorijose Taisykles.

Peržvelgus Lietuvos didžiųjų miestų ir rajonų gyvūnų laikymo jų teritorijose Taisykles, galima pastebėti, kad Taisykles sėkmingai atnaujino ir suvienodino Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės, Šiaulių rajono savivaldybė, o Vilniaus, Kauno, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse bei Šiaulių miesto savivaldybėje vis dar galioja seniau patvirtintos Taisyklės.

Kitas svarbus klausimas kyla dėl naujame Apraše panaikintų reikalavimų, nustatančių minimalius plotus, reikalingus gyvūnams augintiniams. Ar tai tikrai žingsnis geresnės gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimui?

Kaip teigia G. Blekaitis: „Šunų, kačių laikymo plotų normos buvo panaikintos atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kai kurių savivaldybių pastabas bei pasiūlymus rengiamam Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo projektui.

Priėmus tokius pakeitimus, lieka neaišku, kuo remiantis bus nustatoma, ar, pavyzdžiui, šuns voljero dydis yra tinkamas. O svarbiausia, kas vertins ir priims sprendimus? Ar savivaldybių administracijos turi kompetentingų specialistų?

Iki šiol savivaldybių darbuotojai tik vykdė Taisyklių laikymosi priežiūrą, t.y. turėjo įvertinti faktus pagal popierių. Tam nėra reikalinga kompetencija gyvūnų gerovės srityje ar veterinarinės žinios. Kaip bus užtikrinama gyvūnų gerovė laisvę spręsti atidavus į specialių žinių neturinčių žmonių rankas?

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ su šiuo klausimu kreipėsi į savivaldybes. Ne visos savivaldybių administracijos buvo linkusios bendradarbiauti ir suteikti prašomą informaciją, o ir gauti aptakūs atsakymai vargu, ar gali tenkinti tiesos ieškantį gyvūnų gerovei neabejingą pilietį.

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės buvo gautas atsakymas, kad Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo įgyvendinimą kontroliuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai.

Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant gyvūnų gerovės klausimus, už šią sritį atsakingi savivaldybių valstybės tarnautojai pasitelkia VMVT teritorinių padalinių specialistus, peršasi išvada, jog reikiamos kompetencijos jie neturi. Kyla klausimas, ar tokiu atveju gyvūnų augintinių laikymo sąlygų patikrinimo funkcija neturėtų būti perkelta kompetentingiems atitinkamos srities specialistams? Vis tik savivaldybės su tuo nesutinka.

Atidavus galimybę situaciją vertinti individualiai savivaldybių darbuotojams, neturintiems atitinkamų kompetencijų, problema nesumažės. Gavę galimybę interpretuoti Taisykles, savivaldybių darbuotojai neįgaus daugiau žinių, kurios šiam darbui atlikti tinkamai yra būtinos.

Spalio 11 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-677 patvirtintos gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės, reglamentuojančios fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises, pareigas ir atsakomybę.

Taisyklėse numatyti naminių, ūkinių gyvūnų laikymo, priežiūros, sanitarijos ir higienos bei veterinarijos reikalavimai, taip pat ūkinių gyvūnų leidimų išdavimo ir laikymo tvarka.

Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos:

• Gyvūnas - bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.
• Gyvūnas augintinis - gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.
• Gyvūno laikymas - gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.
• Gyvūno laikytojas - asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
• Gyvūno savininkas - asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.
• Gyvūnų apsauga - priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.
• Gyvūnų gerovė - optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas.

Gyvūnų augintinių laikymas ir prekyba:

1. Gyvūnus Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje leidžiama laikyti tik laikantis šių taisyklių reikalavimų.
2. Gyvūnų savininkai privalo:
   • užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui;
   • nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų;
   • laikytis Gyvūnų gerovės įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą;
3. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui įstatymų nustatyta tvarka.
4. Privačiose valdose ir saugomose įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose gyvūnų laikymo statiniai (kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų) įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos.
5. Atvirose savininkų valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose.
6. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų.

Gyvūnų laikymas daugiabučiuose namuose:

1. Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą ir šių gyvūnų vados dydį.
2. Leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties gyvūnus bute, taip pat individualiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
3. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290, nustatyta tvarka bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. DV-372 patvirtintu Leidimų įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis Alytaus mieste išdavimo tvarkos aprašu.
4. Daugiabučių namų butų ir individualiųjų namų savininkai bei jų nuomininkai turi užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir viešosios rimties.
5. Savininkai kates iš buto turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.
6. Iš buto į namo laiptinę ar koridorių ir iki namo lauko durų visus šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus 15 punkte nurodytas išimtis.

Ūkinių gyvūnų laikymas:

1. Ūkiniai gyvūnai - laikomi tik savininkui teisės aktų nustatyta tvarka priklausančioje žemės valdoje gavus leidimą laikyti ūkinius gyvūnus.
2. Leidimus laikyti ūkinius gyvūnus pagal šių taisyklių reikalavimus išduoda Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Leidimų laikyti ūkinius gyvūnus išdavimo komisija, sudaryta iš savivaldybės administracijos, Visuomenės sveikatos centro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų.
3. Leidimas išduodamas konkrečiai gyvūnų rūšiai ir kiekiui. Pasikeitus nors vienai šių sąlygų, leidimas išduodamas iš naujo.
4. Ūkinių gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami.

Bitynai:

1. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą.
2. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm. pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“.
3. Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, turi užtikrinti, kad:
   • Nuo jo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m. atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m. atstumas iki kelio, pėsčiųjų dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m. atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje gyvenamieji namai, ne mažiau kaip 50 m. atstumas iki statinių kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai;
   • Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 .m. aukščio;
   • Avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikymo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 .m. aukštyje virš žemės;
   • Būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.

Draudžiami veiksmai:

1. Šios taisyklės draudžia:
   • Gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti;
   • Treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
   • Laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;
   • Mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat juos baudžiant;
   • Nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti;
   • Vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius gyvūnų laikymo reikalavimus Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje:

Šios taisyklės galioja Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, laikantiems gyvūnus.

Visas kitas šiose taisyklėse nenumatytas nuostatas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. B1- 336 „Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai.

Gyvūnų laikymo vietos įrengimas:

tags: #gyvunu #parduotuve #gyvenamajame #name