Nors sodininkų bendrijos dažniausiai asocijuojasi su daržininkyste, teisės aktai numato galimybę jose užsiimti ir smulkia gyvulininkyste. Tačiau yra išlyga. Tai reiškia, kad „pagal nutylėjimą“ triušių laikymas nėra automatiškai leistinas.
Kiekviena sodininkų bendrija turi savo vidaus tvarkos taisykles, kurias tvirtina bendrijos narių susirinkimas. Net jei bendrijos taisyklės leidžia laikyti triušius, privalote užtikrinti, kad ši veikla netrikdytų kaimynų.
Sodininkų bendrijos narys privalo naudoti sklypą taip, kad nepažeistų kaimyninių sklypų savininkų ar naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Jei triušiams laikyti statysite stacionarų narvą ar ūkinį pastatą, privalote laikytis statybos atstumų.
Bitininkystė sodo sklype
Ne vienam žmogui, nutarusiam laikyti bites, kyla klausimų: ar sugebėsiu? kur jas laikysiu? kiek avilių įsigyti? kur bitės skris nektaro? ar nesu alergiškas bičių įkandimams?.. Visos šios mintys sukasi ne veltui.
Atsakius bent trumpai į klausimus, bitininkavimo pradžia tikrai bus lengvesnė. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie išgirdę ar paskaitę, kiek iš vienos šeimos galima gauti medaus, jį automatiškai paverčia eurais ir galvoja, kad viskas eis kaip sviestu patepta.
Tokie naujokai bitininkai dažnai nusivilia, nes nenumato, kad dėl blogo medunešio medaus kiekiai gali būti gerokai mažesni, o bičių šeimos - žūti dėl ligų arba neišgyventi po žiemos, neatkreipia dėmesio į pradines išlaidas.
Daugelis bitininkų bitininkauti pradeda savarankiškai, nes šeimoje ar kas nors iš pažįstamų jau laikė bites, todėl jau susidūrė su nedraugiškomis bitėmis ir žino, ar yra alergiški jų įgėlimams, ar ne.
Jei tai bus pirmoji pažintis, šį dalyką reikia išsiaiškinti pirmiausia. Jei nesate alergiški, įgėlus bitei, pažeista vieta pradeda niežėti, peršti, juntamas deginantis skausmas, patinsta.
Jei esate alergiški, įgėlus bitei, gali purtyti drebulys, odos paburkimas, niežėjimas. Kai alergija būna dar sunkesnė, patinsta liežuvis, gerklė, atsiranda dusulys, švilpiantis kvėpavimas, pykinimas, viduriavimas, sumažėja kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas, kyla spazminiai pilvo skausmai, traukuliai, paralyžius ir žmogus netenka sąmonės.
Imantis naujojo pomėgio, reikia atsakyti į klausimą, kokie bus jūsų tikslai. Gal bitininkavimas bus hobis, todėl jums užteks 2-3 avilių ir bitutes prižiūrėsite tik laisvalaikiui praleisti.
Galbūt planuojate turėti 5-10 avilių ir šitaip prisidurti šiek tiek pinigėlių. Jei nuspręsite pradžioje turėti tik kelis avilius, o vėliau bityną plėsti, tikrai nebus sunku. Juk aviliai turės būti išskirstyti, kad jų vienoje vietoje nebūtų daug.
Prieš pradedant bitininkauti, būtina įgyti šiek tiek žinių apie bites. Reikia žinoti, kaip jos vystosi, gyvena, dauginasi, kada ir kaip apžiūrimi lizdai, susipažinti su avilių priežiūra, galimomis ligomis. Šios informacijos galima rasti literatūroje, internete.
Susipažinus su teorija, reikėtų įgyti ir praktinių įgūdžių. Vertėtų kurį laiką pabūti su patyrusiu bitininku, stebėti, kaip jis dirba, padėti. Praktinių žinių taip pat nesunku įgyti kursuose, mokymuose.
Teorines ir praktines žinias galima lavinti ir tobulinti savarankiškai, laikant savo bites. Svarbu jausti ir išmokti suprasti bites. Kuo dažniau reikia stebėti, kaip jos skraido, neša žiedadulkes, vandenį, kada keliasi į darbą ir kada grįžta namo.
Apžiūrint lizdus, atkreipiamas dėmesys į tai, kaip dirba motinėlė, kaip elgiasi darbininkės, kaip siuva korius, kaip atrodo perai. Kuo daugiau informacijos turėsite, kaip turi atrodyti pavyzdinė šeima, tuo greičiau susiorientuosite, jei kitoje šeimoje bus kas nors negerai.
Daugelis sako, kad reikia apeiti trijų kilometrų spinduliu apie planuojamą bityną ir išsiaiškinti, kokie medingi augalai auga. Taip, kokia situacija yra aplink, pravartu žinoti, tačiau tai, manau, neaktualu pradedant bitininkauti.
Visų pirma, naujokai bitininkai tikrai net nežinos, iš kokių augalų ir kada bitės neš nektarą, o jei ir žinos, bet įrengs bityną už 20-50 km nuo namų, kur daug medingų augalų, ir jį galės aplankyti tik kartą per mėnesį, tai nieko gero neduos, nes nespės laiku išplėsti lizdų, nematys, ar išspietė bitės, ar ne.
Kur turėtų stovėti aviliai, reikia spręsti individualiai. Idealu, jei gyvenate vienkiemyje arba nedidelėje gyvenvietėje, tačiau bites nesunku laikyti ir miestelyje, prie namo. Bitės gali gyventi ir sodo sklype, prie miesto, tik šiuo atveju patartina įspėti draugiškus ir nelabai draugiškus kaimynus ir, žinoma, vėliau nepamiršti jų pavaišinti šviežiu medumi.
Avilius galima laikyti ir mieste, pavyzdžiui, ant pastatų stogų. Žinoma, daugelis pasakys, kad ten medus bus nekokybiškas, tačiau tai patvirtina tik tyrimai, o ne komentarai.
Jei yra galimybė pasirinkti, kur statyti avilius, patartina parinkti šiltą, sausą, nevėjuotą vietą, o lakas nukreipti į pietus ar pietryčius.
Jei nutarėte įsigyti bičių, kad ir kokie drąsūs būtumėte, jums visgi reikės bent jau veido tinklelio. Žinoma, naujokams patartina įsigyti kombinezoną arba chalatą ir apsaugines pirštines. Su jais dirbti nelabai patogu, tačiau tikėtina, kad darysite mažiau nereikalingų staigių judesių ir neišmesite rėmelio, kai į ranką įgels viena ar kelios bitės, bus tikrai mažesnė.
Taip pat reikės:
- Šluotelės arba žąsies sparno plunksnų. Kai kas naudoja ir paprastą šluotelę, surištą iš žolės.
- Dėžės, su kuria bus patogu pernešti tuščius ar pilnus medaus rėmelius. Ji turėtų būti padaryta iš lengvų medžiagų, faneros arba kartono.
- Atakiavimo šakutės arba peilio.
- Atakiavimo vonelės.
- Medsukio. Tai, žinoma, didesnė investicija, todėl pradžiai jį galima įsigyti naudotą, pasiskolinti arba medų išsukti pas netoliese bitininkaujantį bičiulį.
Be visų išvardytų daiktų, jums dar reikės rėmelių koriams ir vaškinių plokštelių, kuriuos naudojant bus plečiami lizdai, dedamos meduvės.
Kokius avilius įsigyti ir su kokiais pradėti bitininkauti? Atsakyti sunku. Pasirinkimas turėtų būti individualus. Tačiau aš pritariu daugelio bitininkų nuomonei, kad bitininkauti patartina pradėti dadano tipo aviliuose, nors yra ir kitaip manančių. Šiuose aviliuose bitininkai gali geriau susipažinti su bitėmis, stebėti, kaip jos dirba, patogiau apžiūrėti korius nebijodami, kad į žolę netyčia nukris bičių motinėlė arba bus suspaustos bitės, pakliuvusios tarp atskirų korpusų.
Lietuvoje populiariausios yra Karnikos, Bakfasto, Kaukazo ir vietinės (mišrūnės) bitės. Kokias pasirinkti ir kokios yra geriausios, sunku atsakyti, nes kiekvienas bitininkas turi savo favoričių.
Karnikos bitės yra vidutinio ramumo, labiau linkusios spiesti. Anksčiau nei kitos bitės jos pavasarį pradeda auginti perus, todėl šeimos greičiau sustiprėja ir geriau išnaudoja pavasarinį medunešį. Tačiau, jei bitininkai pavasarį pavėluos praplėsti lizdus, jos tikrai išspies.
Bakfasto bitės pavasarį vėliau augina perus, tačiau tai daro gausiai iki pat vėlyvo rudens, todėl šeimos būna stiprios, o lizduose turi būti daugiau vietos. Neblogai žiemoja didesnės šeimos. Bakfasto bitės yra ramios, nespietlios.
Kaukazo bitės turi ilgesnį straublelį nei kitos bitės, todėl gali pasiekti nektarą net iš raudonųjų dobilų žiedų. Jos prineša daugiau medaus. Tačiau rudenį šios bitės anksčiau nustoja auginti perus, todėl žiemoja silpnesnės šeimos, blogiau žiemoja. Jos yra nepiktos, ramios, surenka daugiau pikio nei kitos.
Vietinės bitės stipriausios būna vasaros antrojoje pusėje, nes rudenį dar šeimos stiprios, gerai žiemoja. Jos yra atsparesnės varozei, gerai išnaudoja vasarinį medunešį, medų pila į meduvėse esančius korius. Jei motinėlės yra kokybiškos, veislinės, dažniausiai visų rūšių bitės būna nepiktos.
Bičių geriausia įsigyti pavasarį arba vasarą, nes tuo metu naujokas bitininkas gali apžiūrėti įsigytą šeimą ir vėliau stebėti, kaip ji stiprėja. Jei tai padarysite rudenį, dėl daugelio priežasčių bitės gali per žiemą neišgyventi. Tai privers jauną bitininką suabejoti savo gebėjimais, gal net dings noras toliau bitininkuti.
Nelabai patartina pradėti bitininkauti su spiečiais, nes jei šeima spiečiasi, yra didelė tikimybė, kad bitėms bus išvystęs spietimosi instinktas ir jos norės spiesti toliau. Panašiai nutiko ir man bitininkavimo pradžioje, kai sugautas spiečius sustiprėjo ir dar tais pačiais metais išsispietė. Jį pagavau, tačiau ilgai svarsčiau, kodėl bitės nutarė spiesti - ar kad šeima buvo spietli, ar kad aš blogai prižiūrėjau, ne laiku išplėčiau lizdus.
Jei naujokas bitininkas pirmaisiais metais įsigys 10-20 ar daugiau šeimų, dėl patirties ir (ar) laiko trūkumo gali nespėti apžiūrėti, sukontroliuoti visų šeimų. Dėl to kai kurios šeimos gali nusilpti arba, nespėjus praplėsti lizdų, susiruošti spiesti.
Jei pradėsite nuo 1-2 avilių, turėdami daugiau laisvo laiko ir vedini smalsumo per dažnai lįsite į avilius ir stengsitės įsitikinti, ar viskas gerai. Manau, kad pradžiai optimaliausias variantas būtų 3-5 šeimos, nes gali nutikti neplanuotų įvykių. Pavyzdžiui, jei žus motinėlė, iš vieno avilio į kitą galima perkelti korį su kiaušinėliais arba motininiu lopšeliu, kad bitės užsiaugintų naują motiną.
Kai kurie bitininkai, ypač jei turi nedaug avilių, užrašų neveda. Visgi patartina juos turėti bent minimalius. Svarbu užsirašyti, kokie darbai buvo atlikti, ką planuojama daryti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį arba kas sukėlė įtarimų.
Rudenį pasižymėtina, kiek gauta medaus, vaško ir pikio, jei jie buvo renkami. Tokie užrašai padeda greičiau išmokti bitininkauti, susigaudyti, kokia yra situacija avilyje, suprasti, kaip elgiasi bitės.
Bitė renka nektarą
Šunų ir kačių laikymas sodo sklype
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. I patvirtintos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklės reglamentuoja gyvūnų laikymą, globojimo ir naudojimo tvarką.
Daugiabučio namo bute savininkui arba nuomininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates.
Sodininkų bendrijose ir individualiose atvirose valdose leidžiama laikyti šunis, tik pririštus arba uždarytus voljere.
Kai šuo laikomas nepririštas uždaroje valdoje, iš kurios negali pabėgti, ar pririštas ant tako, prie įėjimo į valdą turi būti skambutis šeimininkui iškviesti ir perspėjamasis ženklas: baltas 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodo šuns galvos profilis.
Specialiai įrengtose aikštelėse šunis galima vedžioti be pavadėlio, bet su antsnukiu (be antsnukio, jei nėra kitų šunų). Jei nėra specialiai įrengtos aikštelės, Savivaldybės priskirtose prižiūrėti namo teritorijos ribose, kiemuose daugiabučio namo bendrijos sprendimu gali būti skirta teritorijos dalis šunims vedžioti.
Visais atvejais (gyvūnas išvestas tuštintis, pasivaikščioti ar vedžiojamas viešose vietose) gyvūno savininkas arba vedžiojantis asmuo privalo turi turėti priemones išmatoms surinkti ir jas rinkti.
Taip pat draudžiama:
- šunis vedžioti žmonių susibūrimo vietose, mokyklų ir darželių teritorijose, vaikų žaidimo aikštelėse, kapinėse, sporto aikštynuose ir tose vietose, kur yra draudžiamieji ženklai ir lentelės, išskyrus akluosius su šunimis vedliais.
- parduoti šunis ir kates tam nenumatytose vietose.
- laikyti ūkinės paskirties gyvūnus (gyvulius, paukščius) ir balandžius miesto centre, apribotame Nemuno (nuo Pušaloto g. sankryžos), Ramygalos, Beržų, Velžio k., J.Biliūno, Elektronikos ir S.Kerbedžio (iki Pušaloto g.
Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 1 m nuo kaimyninių sklypų ribos.
Tvartuose ir mėšlidėse turi būti kieta grindų danga ir srutų surinkimo duobės. Jos turi būti sandarios ir pripildytos ne daugiau kaip 2/3 tūrio, valomos ir dezinfekuojamos. Surinktą mėšlą galima kaupti uždarose patalpose iki1 m3 tūrio, būtina jį išvežti ir dezinfekuoti patalpas.
Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, įrengimai, loviai, ėdžios ir kt. turi būti švarūs ir dezinfekuoti. Mėšlas, srutos, nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad neliktų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses ar graužikus.
Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės išduotą leidimą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą.
Jei šuo ar katė apkandžiojo žmogų, reikia kreiptis į medicinos įstaigą ar policiją arba pranešti Visuomenės sveikatos centrui.
Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima ūkininkų turguje, specializuotuose parduotuvėse, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų.
Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai.
Daugiabučių namų ir privačių valdų savininkai, nuolat laikantys vyresnius kaip 4 mėnesių gyvūnus (šunis, kates), per 30 dienų privalo nustatyta tvarka juos įregistruoti. Registracijos galiojimo laikas - vieni metai.
Jeigu įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose atsiranda benamių gyvūnų, privaloma juos surinkti ir priduoti ar padėti surinkti benamius gyvūnus surenkančiai organizacijai.
Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklų „Atsargiai bitės“.
Apibendrinant, gyvūnų auginimas sodo sklype yra reglamentuojamas įvairių teisės aktų ir vidaus taisyklių, kurios užtikrina tiek gyvūnų gerovę, tiek ir kaimynų ramybę. Svarbu atsižvelgti į šiuos reikalavimus planuojant bet kokią gyvulininkystės veiklą sodo sklype.