2021 metais įsigaliojo pakeitimai Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (GTDĮ), kurie paveikė Valstybės kontrolės darbuotojų ir jų šeimos narių turto deklaravimo tvarką. 2020 m. gruodžio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-139 buvo pakeistos GTDĮ 2 ir 10 straipsnių nuostatos.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius pakeitimus, susijusius su turto deklaravimu, įsigaliojusiais 2021 m. liepos 1 d., ir jų įtaką Valstybės kontrolės darbuotojams bei jų šeimos nariams.
Pagrindiniai pakeitimai
Buvo pakeistos GTDĮ 2 ir 10 straipsnių nuostatos. Pagrindiniai pakeitimai yra šie:
- GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 9 punkto papildymas: Valstybės kontrolės darbuotojai ir jų šeimų nariai įpareigojami deklaruoti praėjusių kalendorinių metų turtą.
- GTDĮ 10 straipsnio 2 dalies papildymas: Ataskaitinių kalendorinių metų gruodžio 31 d. pareigas Valstybės kontrolėje ėjusių darbuotojų ir jų šeimų narių turto deklaracijų pagrindiniai duomenys yra skelbiami be jų rašytinio sutikimo.
Valstybės kontrolės darbuotojų įpareigojimas deklaruoti turtą
GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 9 punktas papildytas nuostata, įpareigojančia Valstybės kontrolės darbuotojus ir jų šeimų narius deklaruoti praėjusių kalendorinių metų turtą. Iki pakeitimo pareiga deklaruoti turtą buvo nustatyta Valstybės kontrolės valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams, valstybės tarnautojams ir jų šeimų nariams, o pagal pakeistas GTDĮ 2 str. 1 d. 9 punkto nuostatas tokia pareiga atsiranda ir visiems kitiems Valstybės kontrolės darbuotojams bei jų šeimų nariams, laikomiems nuolatiniais Lietuvos gyventojais.
Pagal 2021 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymą Valstybės kontrolės darbuotojai apima:
- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierių
- Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus
- Administracijos vadovą
- Valstybinius auditorius
- Darbuotojus, atliekančius kitus vertinimus
- Taip pat darbuotojus, padedančius įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir (ar) vykdančius vidaus administravimą, įskaitant ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.
Taigi Valstybės kontrolės darbuotojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo neturėję pareigos deklaruoti turtą (t. y. nesantys valstybės tarnautojais ir neprivalantys deklaruoti 2020 m. gruodžio 31 d. turimą turtą dėl šeimų narių 2020 m. eitų pareigų ar kitų GTDĮ 2 str. 1 d. paminėtų priežasčių), ir jų šeimų nariai pirmą kartą turės deklaruoti 2021 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, 2021 ataskaitinių metų turto deklaracijas mokesčių administratoriui pateikdami iki 2022 m. gegužės 2 dienos.
2020 m. gruodžio 31 d. turimą turtą deklaruoti privalės Valstybės kontrolės darbuotojai, tokią pareigą turėję dar iki 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-139 įsigaliojimo, t. y. gyventojai, turtą deklaruojantys dėl šeimų narių 2020 m. eitų pareigų, nurodytų GTDĮ 2 str. 1 dalyje, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti arba finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, jų šeimų nariai, ir, kaip ir ankstesniais metais − valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai, valstybės tarnautojai, šių asmenų šeimų nariai.
Duomenų apie Valstybės kontrolės darbuotojų turto deklaracijas paskelbimas
GTDĮ 10 straipsnio 2 dalis papildyta nuostata, kad ataskaitinių kalendorinių metų gruodžio 31 d. pareigas Valstybės kontrolėje ėjusių darbuotojų ir jų šeimų narių turto deklaracijų pagrindiniai duomenys yra skelbiami be jų rašytinio sutikimo. Gyventojų, kurių turto deklaracijų duomenys yra vieši, pagrindinius deklaracijų duomenis VMI prie FM interneto svetainėje www.vmi.lt paskelbia kasmet iki spalio 1 dienos.
Pakeistos GTDĮ 10 straipsnio nuostatos, nustatančios Valstybės kontrolės darbuotojų turto deklaracijų duomenų paskelbimą, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d., todėl 2020 m. gruodžio 31 d. pareigas Valstybės kontrolėje ėjusių gyventojų, dar iki 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-139 įsigaliojimo turėjusių pareigą deklaruoti turtą, ir jų šeimų narių 2020 m. turto deklaracijų pagrindiniai duomenys bus skelbiami jau 2021 metais.
Visų Valstybės kontrolės darbuotojų, ėjusių pareigas Valstybės kontrolėje 2021 m. (ir vėlesnių metų) gruodžio 31 d., o taip pat ir jų šeimų narių turto deklaracijų pagrindiniai duomenys VMI prie FM interneto svetainėje bus skelbiami 2022 m. (ir vėlesniais metais).
Turto deklaracijos, kurių duomenys turi būti skelbiami, yra nustatomos pagal jose įrašytus pareigybių kodus, prasidedančius skaitmeniu 5 (5XX), todėl labai svarbu teikiamose deklaracijose įrašyti tikslų pareigybės kodą.
Valstybės kontrolės darbuotojų ir jų šeimų narių pareigybių kodai
- Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų - 513 kodas (tas pats kaip ir ankstesniais metais)
- Valstybės tarnautojų (išskyrus valstybės kontrolierių ir jo pavaduotojus) ir kitų darbuotojų, turinčių pareigą deklaruoti 2020 m. gruodžio 31 d. turimą turtą - 534 kodas. Šis kodas taip pat įrašytinas valstybės tarnautojų ir kitų Valstybės kontrolės darbuotojų 2021 m. ir vėlesnių ataskaitinių metų turto deklaracijose.
- Visų Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų (įskaitant valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų) ir kitų darbuotojų šeimų narių - 588 kodas, išskyrus atvejus, kai Valstybės kontrolės darbuotojų šeimų narių praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d. duomenys yra skelbiami dėl jų pačių tais metais eitų pareigų.
Pavyzdžiai
- Valstybės kontrolės darbuotoja (ne valstybės tarnautoja) 2019 m. turtą deklaravo kaip savivaldybės tarybos nario (kurio turto deklaracijos duomenys yra skelbiami) sutuoktinė 588 kodu. Deklaruodama 2020 m. gruodžio 31 d. turtą, Valstybės kontrolės darbuotoja įrašo 534 pareigybės kodą, o jos sutuoktinis − 511 pareigybės (savivaldybės tarybos nario) kodą.
- Ūkinio ar techninio pobūdžio funkcijas Valstybės kontrolėje atliekančiam darbuotojui pareiga deklaruoti 2020 m. turimą turtą atsirado dėl sutuoktinės − valstybės tarnautojos, dirbančios ministerijoje (kurios turto deklaracijos duomenys iki minėto GTDĮ pakeitimo nebuvo skelbiami) 2020 m. gruodžio 31 d. eitų pareigų. Deklaruodamas 2020 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, Valstybės kontrolės darbuotojas įrašo 534 pareigybės kodą, o jo sutuoktinė (valstybės tarnautoja) − 588 kodą (bet ne 701 kodą, nurodytą 2019 m. turto deklaracijoje).
- Valstybės kontrolės darbuotojas (ne valstybės tarnautojas) ir jo sutuoktinė iki 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-139 įsigaliojimo neturėjo pareigos deklaruoti turimą turtą. 2021 m. gruodžio 31 d. jis tebedirba Valstybės kontrolėje. Deklaruodamas 2021 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, Valstybės kontrolės darbuotojas turto deklaracijoje įrašo 534 pareigybės kodą, o jo sutuoktinė − 588 kodą. Visų šių asmenų pateiktų turto deklaracijų duomenys yra skelbiami.
Kandidatuojančių į pareigas, priimtų į pareigas, nustojusių eiti pareigas Valstybės kontrolėje asmenų turto deklaravimas
Prievolė deklaruoti praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d. turimą turtą yra nustatyta kandidatams į pareigas, nurodytas GTDĮ 2 str. 1 d. 5-23, 29-35 punktuose (išskyrus jau deklaravusius kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais kandidatuojama gruodžio 31 d. turimą turtą). Nuo 2021 m. liepos 1 d. tokia pareiga atsiranda ir asmenims, kandidatuojantiems į Valstybės kontrolę.
Kandidatai į valstybės tarnautojo ar kitas pareigas Valstybės kontrolėje turto deklaracijose turi įrašyti 602 pareigybės (priežasties) kodą ir mokesčių administratoriui deklaracijas pateikti per 7 kalendorines dienas nuo prašymo kandidatuoti į pareigas pateikimo dienos.
Be to, pareiga deklaruoti turtą nustatyta ir paskirtiems į GTDĮ 2 str. 1 d. 5-23, 29-35 p. nurodytas pareigas asmenims ir jų šeimų nariams, kurie praėjusių kalendorinių metų turto deklaracijas mokesčių administratoriui pateikti privalo per 30 dienų nuo paskyrimo į pareigas dienos. Pareigas Valstybės kontrolėje pradėję eiti valstybės tarnautojai (nuo 2021 m. liepos 1 d. − ir kiti darbuotojai) teikiamose turto deklaracijose turi įrašyti 900 pareigybės kodą, o jų šeimų nariai − 980 kodą.
Jeigu tų metų turto deklaracija dėl kokių nors priežasčių jau buvo pateikta, pakartotinai vien dėl kandidatavimo ar paskyrimo (priėmimo) į pareigas jos teikti nebereikia.
Valstybės kontrolėje pareigas nustoję eiti valstybės tarnautojai (nuo 2021 m. liepos 1 d. − ir iš pareigų Valstybės kontrolėje atleisti kiti darbuotojai) ir jų šeimų nariai, tų metų, kuriais jie nustojo eiti pareigas, turto deklaracijas pateikti privalės iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos. Nustojusių eiti pareigas Valstybės kontrolėje valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų) turto deklaracijose įrašomas 901 pareigybės (priežasties) kodas, o jų šeimų narių − 981 kodas.
Metinių pajamų deklaravimas
Be minėtų GTDĮ nuostatų, pareigą deklaruoti turtą turintiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams (įskaitant šeimų narius) yra privaloma deklaruoti metines pajamas GPMĮ nustatyta tvarka. Praėjusių kalendorinių metų metinė pajamų mokesčio deklaracija, laikantis GTDĮ nustatytų turto deklaracijos pateikimo terminų, mokesčių administratoriui turi būti pateikta vien dėl paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar jo šeimos nario praėjusiais kalendoriniais metais eitų GTDĮ 2 str. 1 d. 5-23, 29-35 punktuose nurodytų pareigų, kandidatavimo, paskyrimo ar priėmimo į tas pareigas.
Valstybės kontrolės darbuotojai, pagal GTDĮ nuostatas turintys pareigą deklaruoti 2020 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, ir jų šeimų nariai iki 2021 m. gegužės 3 d. turės pateikti ir 2020 m. mokestinio laikotarpio metines pajamų mokesčio deklaracijas.
Duomenų apie Valstybės kontrolės darbuotojus pateikimas VMI prie FM
GTDĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos, įgaliotos tvarkyti šio straipsnio 1 dalies 5-16, 23, 29, 30, 33 punktuose nurodytų gyventojų duomenis, jeigu šie duomenys nėra pateikti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai, turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių šio straipsnio 1 dalies 5-16, 23, 29, 30, 33 punktuose nurodytas pareigas, taip pat kandidatavusių, priimtų, išrinktų ar paskirtų į šias pareigas gyventojų vardinius sąrašus.
Šių gyventojų paskutinių praėjusių kalendorinių metų vardiniai sąrašai pateikiami iki einamųjų kalendorinių metų vasario 1 dienos.
Iki 2022 m. vasario 1 d. Valstybės kontrolė turėtų pateikti vardinius sąrašus 2021 m. kandidatavusių, priimtų, išrinktų ar paskirtų į pareigas Valstybės kontrolėje asmenų, kurių duomenys nėra pateikti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai. 2021 m. sąraše nereikia pateikti duomenų apie tuos darbuotojus (ne valstybės tarnautojus), kurie kandidatavo, buvo priimti ar paskirti į pareigas, bet atleisti iš pareigų dar iki 2021 m. birželio 30 dienos.
Duomenys teikiami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-128 „Dėl Gyventojų, privalančių deklaruoti turtą, vardinių sąrašų deklaracijos FR0002 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus, tokius kaip nekilnojamojo turto paskirtis, naudojimas, teisinis statusas, techninės savybės, priežiūros būklė, mokesčio mokėtojų kategorijos ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vieta.
Nustatant 2021 metų ir vėlesnių metų mokesčio tarifus, savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po liepos 1 dienos, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.
Tais atvejais, kai priimamas sprendimas nuo kito mokestinio laikotarpio atlikti naują nekilnojamojo turto masinį vertinimą, savivaldybių taryboms leidžiama kitam mokestiniam laikotarpiui mokesčio tarifus nustatyti (tikslinti) iki einamųjų metų gruodžio 1 d.
Praėjusių ir einamojo mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokesčių tarifus galite rasti čia: Mokestinis laikotarpis Nuorodos į savivaldybių tarybų sprendimus
Galioja apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:
- Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, savivaldybės taryba nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės.
- Gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:
Savivaldybės taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės (NTMĮ 6 straipsnio 7 dalis).
Kitas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, išskyrus NTMĮ 6 straipsnio 5-7 dalyse nustatytus atvejus, konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas.
Taip pat bus taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus) mokestinei vertei. Papildomas 0,2 tarifas bus taikomas kartu su savivaldybių tarybų nustatytais mokesčio tarifais.
Galioja apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2020 m. - 2025 m.:
- Bendras nekilnojamajam turtui taikomas tarifas (gyventojams ir juridiniams asmenims, deklaracijos forma KIT711) Nekilnojamojo turto, išskyrus nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, mokesčio tarifas nuo 2020-01-01 (apskaičiuojant 2020 ir vėlesnių metų mokestį) yra nuo 0,5 iki 3 proc. Konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nustato savivaldybių tarybos.
- Nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomi progresiniai mokesčio tarifai (nuo 2018-01-01), (tik gyventojams, deklaracijos forma KIT715) Nekomercinės paskirties gyventojo nekilnojamuoju turtu laikomos gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės ir inžineriniai statiniai.
Speciali tvarka asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymas įsigalioja 2026 m.
Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbė Respublikos Prezidentas.
Šis dokumentas liečia gyventojus, kurie ėjo nurodytas pareigas arba kandidatavo, buvo priimti, išrinkti ar paskirti į šias pareigas. Jie turi būti įtraukti į vardinį sąrašą, kurį pateikia Vyriausybės įgaliota įstaiga centriniam mokesčio administratoriui.
Šis dokumentas taip pat liečia įmones, įstaigas ir organizacijas, kurios turi teisę tvarkyti tam tikrus gyventojų duomenis.
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą. Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo.
Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
Pagrindinės Įstatymo sąvokos
Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas - į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas ir kurio naudotojas nevykdo Statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra.
Pagrindinis gyvenamasis būstas - gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti.
Kai fiziniam asmeniui savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), šio įstatymo taikymo tikslais pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų, garažų, pagalbinio ūkio, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatas (patalpos), kuriame (-iose) šio nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną.
Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Būtinieji slapukai įdiegiami automatiškai ir jiems nėra reikalingas Jūsų sutikimas. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Daugiau informacijos: Slapukų politika; Privatumo politika.
- Būtinieji slapukai Naudojami sklandžiam svetainės veikimui ir įgalina pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė negali tinkamai veikti.
- Analitiniai slapukai Renka statistinę informaciją apie svetainės naudojimą ir naudojami Jūsų naršymo patirties gerinimui.
Negalios vertinimas: kas keičiasi nuo 2024 m.
tags: #gyventoju #turto #deklaravimo #istatymo #projektas