Gyvenamosios vietos deklaravimas internetu Jonavoje: ką svarbu žinoti

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus kiekvienam piliečiui, o pasikeitimai šioje srityje reikalauja atidaus dėmesio. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Jonavos gyventojams reikia deklaruoti savo gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į naujausius įstatymų pakeitimus.

Pagrindiniai gyvenamosios vietos deklaravimo aspektai

Įsigaliojus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms, nustatyta asmens pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą. Deklaruojant gyvenamąją vietą kitiems asmenims priklausančiame (pavyzdžiui, nuomojame) būste, privaloma pateikti jo savininkų sutikimą.

Svarbu žinoti

Tie, kurie gyvenamąją vietą yra deklaravę savivaldybėje, be tikslaus adreso, iki šių metų liepos 1 d. deklaravimo įstaigoms - seniūnijoms ar savivaldybėms - turi pateikti duomenis apie būstą, kuriame faktiškai gyvena ar yra labiausiai susiję, praneša Registrų centras. Taip pat būsto savininkams suteikta galimybė leisti kitiems asmenims gyvenamąją vietą deklaruoti laikinai.

Laikino gyvenamosios vietos deklaravimo ypatumai

Būsto šeimininkai gali nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi nuomininkams ar įnamiams. Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai - savininkui nereikės teikti prašymų panaikinti duomenis.

Išimtys ir specialūs atvejai

Įsigaliojusios Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą laikininai galės būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose.

Asmenų grupės ir gyvenamosios vietos deklaravimo ypatumai:

Asmenų grupė Gyvenamosios vietos deklaravimo ypatumai
Benamiai Įtraukiami į apskaitą laikinais pagrindais.
Asmenys, palikę vaikų globos namus Įtraukiami į apskaitą laikinais pagrindais.
Asmenys, atliekantys bausmę pataisos įstaigose Deklaruojama pagal savivaldybę, kurioje buvo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta.
Asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose Visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį - pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta arba kurios teritorijoje jie faktiškai gyveno iki suėmimo arba bausmės atlikimo.
Asmenys, gydomi psichikos sveikatos įstaigose Įtraukiami į apskaitą laikinais pagrindais.

4) asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuje ir pataisos įstaigose, visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį - pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta arba kurios teritorijoje jie faktiškai gyveno iki suėmimo arba bausmės atlikimo.

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Gyvenamosios vietos deklaravimas internetu karantino metu

Karantino laikotarpiu vis daugiau paslaugų keliasi į skaitmeninę erdvę. Ne išimtis ir gyvenamosios vietos deklaravimas, šiandien aktualus ne tik keičiantiems savo gyvenamąją vietą, bet galbūt ir iš užsienio sugrįžusiems lietuviams. Iki šiol deklaruoti savo gyvenamąją vietą buvo galima dviem būdais: prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų arba asmeniškai atvykus į deklaravimo įstaigą (seniūniją ar savivaldybės administracijos padalinį, užsienyje - į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą). Siekiant pažaboti koronaviruso infekcijos plitimą patariama vengti susibūrimų ir kuo daugiau reikalų tvarkytis iš namų, todėl šiuo laikotarpiu vizitas į deklaravimo įstaigą taip pat yra nebūtinas.

Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą nuotoliniu būdu?

Registrų centro generalinio direktoriaus įsakymu pakeistos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės numato, kad nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu užpildyta ir pasirašyta nustatytos formos deklaracija arba laisvos formos deklaracija kartu su reikiamais dokumentais deklaravimo įstaigai gali būti pateikta paštu, elektroniniu paštu, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Deklaravimo įstaigai kartu su deklaracija turi būti pateikta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, išskyrus atvejus, kai deklaracija pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu arba siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Deklaruojant gyvenamąją vietą ne asmeniui priklausančiame pastate ar patalpose kartu reikia pateikti pastato ar patalpų savininko sutikimą. Gyvenant nuomojamame bute ar name, nuomos sutartis prilyginama savininko sutikimui.

Svarbu pažymėti, kad klausimą dėl deklaracijos priėmimo sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas arba jo pareigas vykdantis deklaravimo įstaigos darbuotojas. Analogiška išimtis minėtu laikotarpiu galioja ir asmenų įtraukimui į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą tvarkai. Savo gyvenamąją vietą pakeitę ar į Lietuvą atvykę arba sugrįžę gyventis asmenys savo gyvenamosios vietos adresą turi deklaruoti per vieną mėnesį. Už nepilnamečius vaikus deklaracijas teikia vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų. Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.

Gyvenamosios vietos deklaravimo svarba

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys padeda gerinant viešąjį administravimą. Asmuo deklaruotu adresu gauna jam skirtą korespondenciją, kvietimą balsuoti. Šie duomenys taip pat padeda užtikrinti viešąjį saugumą, kokybiškas pašto paslaugas, tiksliau numatyti mokyklų ar darželių poreikį. Be to, gyvenamosios vietos deklaravimas leidžia efektyviau planuoti ir paskirstyti mokesčius, asmenų pagal deklaruotą gyvenamąją vietą sumokėti mokesčiai prisideda prie konkrečių savivaldybių plėtros, gatvių priežiūros.

Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje, vienoje iš savivaldybių, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau kaip 3 mln. Rudenį įprastai padaugėja norinčiųjų deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tokį suaktyvėjimą lemia padidėjęs savo gyvenamąją vietą pakeitusių asmenų kiekis - studentai atvyksta studijuoti į aukštąsias mokyklas, persikrausto naują būstą įsigiję pirkėjai, dalis galbūt persikelia gyventi į kitą vietą dėl karjeros pokyčių. Šiemet gyvenamosios vietos deklaravimo paslauga aktuali ir į Lietuvą atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams.

Aktualūs klausimai ir atsakymai

Gyventojų suinteresuotumą pastebintys Registrų centro konsultantai pateikia 4 šiuo metu aktualiausius klausimus ir atsakymus gyvenamosios vietos deklaravimo tema. Atkreipiame dėmesį, kad Registrų centras nėra deklaravimo įstaiga - deklaravimo funkciją atlieka seniūnijos ar savivaldybės (ten, kur nėra seniūnijų).

  1. Noriu pakeisti deklaruotą gyvenamąją vietą, kaip tai padaryti?
    • b) internetu per e. valdžios vartus (tik Lietuvos Respublikos piliečiai) - portale www.epaslaugos.lt iš paslaugų gyventojams pasirinkus kategoriją "Seniūnijos, savivaldybės" ir paslaugą "Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje" arba "Gyvenamosios vietos deklaravimas išvykstant iš Lietuvos".
    • c) internetu per Registrų centro savitarną (Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje) - prisijungus prie savitarnos, pasirinkti horizontalėje menių juostoje Gyventojų registras, tuomet vertikalėje menių juostoje pasirinkti Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos, pasirinkti Keičiu gyvenamą vietą ir paspausti mygtuką Tęsti.
  2. Reikia pažymos apie savo ir šeimos narių gyvenamąsias vietas, kur kreiptis?

    Pažymą apie savo ar (ir) savo nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą galima užsakyti Registrų centro savitarnoje. Prisijungus prie savitarnos horizontaliajame menių pasirinkti Gyventojų registras ikonėlę, tuomet vertikaliajame menių pasirinkti Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos, tada Keičiu gyvenamą vietą, spausti Tęsti. Atsidariusiame lange pasirenkame Pažyma apie deklaruotą gyvenamą vietą. Pažymą apie savo ar savo nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galima užsakyti ir atsiimti Registrų centre, pateikus vienkartinį prašymą. Prašymas gali būti pateikiamas paštu (pridedant prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją), el. paštu (prašymą pasirašant elektroniniu parašu) arba atvykus į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.

  3. Kaip gauti duomenis apie tai, kokie asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą man priklausančiame bute ar name?

    Nekilnojamojo turto savininkas informaciją apie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis gali gauti prisijungęs prie Registru centro savitarnos. Prisijungus horizontalioje menių juostoje reikia pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikaliame menių pasirinkti Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos ir išsiskleidusiame meniu pasirinkti Pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (-ams) išdavimas. Pažymą apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis taip pat galima užsisakyti Registrų centrui pateikus vienkartinį prašymą. Atkreipiame dėmesį, kad informaciją apie gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis galima gauti tik už tą laikotarpį, nuo kurio esama patalpų savininku.

  4. Kaip sužinoti, kokia yra mano deklaruota gyvenamoji vieta?

    Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti. Pažymą apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galima užsisakyti Registrų centrui pateikus vienkartinį prašymą.

Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.

Kas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą?

  1. Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
  2. Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Savininko sutikimas

  • - jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.
  • Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.

Jonavos seniūnijos

  • Žaliakalnio seniūnija Šv. Gertrūdos g.
  • Žemosios Fredos seniūnija Veiverių g.

tags: #jonava #gyvenamosios #vietos #deklaravimas #telefono #nr